Finansai

Lietuvoje vis daugiau žmonių kasdien naudojasi pavežėjų ir maisto pristatymo platformomis, tačiau netrukus šį sektorių gali pasiekti reikšmingi pokyčiai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) Vyriausybei pateikė Darbo kodekso ir kitų įstatymų pataisas, kuriomis į Lietuvos teisę siūloma perkelti Europos Sąjungos Platformų darbo direktyvos nuostatas. Jomis siekiama užtikrinti daugiau teisių per skaitmenines platformas dirbantiems žmonėms ir didesnį algoritminio valdymo skaidrumą.

Pirkti naudotą automobilį daugeliui atrodo kaip ekonomiškas sprendimas, tačiau specialistai įspėja – neatsargus pasirinkimas gali brangiai kainuoti. Pastaruoju metu daugėja atvejų, kai pirkėjai tampa gudriai veikiančių pardavėjų aukomis: slepiami tikrieji transporto priemonės defektai, klastojama rida ar nutylimos avarijos.

Atostogos svetimoje šalyje ar saloje neretai prasideda nuo galvosūkio – kaip atrasti autentiškiausias vietas ir išvengti nepatikimų gidų. Visgi, net ir kruopštus paslaugų teikėjų tikrinimas kartais neapsaugo nuo nusivylimo. Su tokia karčia patirtimi lietuvių pamėgtoje Portugalijos saloje Madeiroje susidūrę turistai pirštu bado į čia ekskursijas organizuojantį tautietį Audrių Laukevičių, kurį kaltina galimu sukčiavimu.

Lietuva drąsiai gali pasigirti milijonieriais. 2025-aisiais šalyje sparčiausiai pasaulyje išaugo milijonierių skaičius ir pasiekė 11,5 tūkstančio. Ekonomistai vardija, kad tai nulėmė kosmiškai išaugusios būsto kainos. Anot kai kurių ekspertų, Lietuvoje milijonierių gali būti dvigubai daugiau nei rodo skaičiai, mat apie savo turtus girtis nelinkę lietuviai dalį pinigų laiko kojinėse, užsienio šalyse ar investuoja į kriptovaliutas. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Nafta pinga, bet dyzelinas brangsta. Lietuvos gyventojai tokią tendenciją stebi jau porą savaičių iš eilės. Dyzelino kaina pirmadien5 dar didesnė nei prieš savaitę – dalyje degalinių kainuoja 2 eurus ir beveik 20 centų už litrą. Tuo metu naftos barelio kaina krinta ir jau priartėjo prie 80 dolerių ribos. Ekonomistai aiškina, kad šiuo metu naftos perdirbėjų įkainiai šoktelėjo kelis kartus. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Ta pati degalinė, bet kaina kas savaitę – vis aukštesnė.

Nors šildymo sezonas prasidės tik nuo spalio, šilumininkai jau dabar įspėja, kad sąskaitos artėjantį šildymo sezoną gali būti gerokai didesnės, dėl augančių biokuro ir gamtinių dujų kainų. Kokių veiksmų turėtume imtis ir koks laukia artėjantis šildymo sezonas? Apie tai, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskusija su „Orion securities“ investavimo vadovu ekonomistu Mariumi Dubnikovu ir Vilniaus universiteto ekonomistu Algirdu Bartkumi.

Automobilių stovėjimo aikštelių kainos neretai stebina vairuotojus, ypač didžiųjų miestų centruose. Vis dėlto svarbi gali būti ne tik nurodyta valandos kaina, bet ir tai, kaip galutinė mokėtina suma yra apskaičiuojama. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Margarita (tikrasis vardas redakcijai žinomas), kuri pasidalijo nemalonia patirtimi pasinaudojusi mokama automobilių stovėjimo aikštele Vilniaus centre.

Registrų centro duomenų nutekėjimas iš naujo iškėlė klausimą, kiek iš tiesų saugūs yra gyventojų asmeniniai duomenys. Nors kol kas nėra ženklų, kad nutekėjusi informacija būtų masiškai naudojama nusikalstamiems tikslams, kibernetinio saugumo specialistai įspėja neprarasti budrumo – sukčiai tokius duomenis gali pasitelkti ateityje, kurdami gerokai įtikinamesnes sukčiavimo schemas.

Artėjant šaltajam sezonui, gyventojams ir verslui vis daugiau nerimo kelia kylančios šildymo, elektros bei degalų kainos. Nors energetikos rinka patiria stiprių išorinių sukrėtimų, pasakojama, kad valstybė turi konkretų finansinių ir reguliacinių priemonių arsenalą, galintį pristabdyti kainų šuolį ir apsaugoti šalies konkurencingumą. Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Seimo energetikos ir darnios plėtros komiteto pirmininku Algirdu Butkevičiumi.

Lietuvos bankas keičia savo prognozes: prekių ir paslaugų kainos šiemet kils greičiau, nei anksčiau manė bankas, o vidutinė metinė infliacija viršys 3 proc. Blogų naujienų yra ir daugiau. Pasak Lietuvos banko, Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo tarifai prekėms iš kitų šalių Lietuvos ekonomikos augimą gali sumažinti beveik pusantro procento BVP. Lietuvos bankas įvertino ir pirminę informaciją apie mokesčių reformą: nors ne visos detalės aiškios, esą valdžia eina gera kryptimi.

Savo e. sveikatos paskyros duomenis ir gydytojų išrašus šiandien aktyviai tikrina didelė dalis šalies gyventojų. Atidžiau peržiūrint šią informaciją, naudinga atkreipti dėmesį į sistemines detales ir pastebėti, ar joje nėra užfiksuota jokių neįvykusių apsilankymų. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Jurgita (tikrasis vardas redakcijai žinomas), kuri e. sveikatos portale pastebėjo, jos teigimu, keistus įrašus.

Gegužės mėnesį pirminėje Vilniaus nekilnojamojo turto (NT) rinkoje pasiektas pasiūlos rekordas – beveik 6 tūkst. butų. Iki tol didžiausia pasiūla buvo fiksuota praėjusių metų birželį, kai rinkoje buvo 5,6 tūkst. butų, rodo projektų vystymo bendrovės „Realco“ duomenys. Apie tai, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskusija su „Artea“ banko vyriausiąja ekonomiste Indre Genyte-Pikčiene ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentu Mindaugu Statulevičiumi.

Tokių prastų metų dar nėra buvę, tvirtina dalis šalies šilauogių augintojų. Yra ūkių, kur uogas ant krūmų šiemet skaičiuoja vienetais. Augintojų teigimu, tuščios šilauogių plantacijos – šiųmetės rekordiškai šaltos žiemos pasekmė. Mat buvo naktų, kai spaudė 30 ir daugiau laipsnių šaltis. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Per dešimtmetį šilauogių plantacijos Panevėžio pašonėje šeimininkai tokių metų nėra matę, kad uogas tektų skaičiuoti vienetais.

Karų ir nenuspėjamos politikos purtoma pasaulio ekonomika, šokdinanti akcijų biržas, verčia ir lietuvius atidžiau svarstyti, kur investuoti pinigus. Pasak ekonomistų, tautiečių investicijos vis dažniau neapsiriboja nekilnojamuoju turtu, akcijomis ir fondais. Esą dalį pinigų lietuviai kartais renkasi investuoti į deimantus, juvelyrinius dirbinius ir meno kūrinius, taip investavimą derindami su malonumu – puoštis, kolekcionuoti ar turėti išskirtinį daiktą.

Artėjant atostogoms nakvynės pajūryje tampa vis paklausesnės, o už patraukliausias vietas poilsiautojai neretai sumoka iš anksto. Vis dėlto net ir patvirtinta bei apmokėta rezervacija ne visada reiškia, kad suplanuota viešnagė įvyks sklandžiai. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Anelė (tikrasis vardas redakcijai žinomas), kurios šeima dar vasaros pradžioje pradėjo planuoti viešnagę Nidoje. Trims žmonėms trims paroms užsakytas namelis kainavo 433 eurus.

Nutekėję gyventojų duomenys gali tapti dar vienu įrankiu sukčių rankose. Specialistai ragina atkreipti dėmesį ne tik į įtartinus skambučius ar žinutes, bet ir į netikėtus darbo pasiūlymus – pastaruoju metu nusikaltėliai vis dažniau bando įtraukti lietuviškai kalbančius gyventojus į savo schemas. Kibernetinio saugumo ekspertas Lukas Apynis ispėjo, ko saugotis internete.

Artėjant savivaldybių rinkimams Lietuvos bankas prisiminė savivaldybes, kuriose nėra nė vieno banko skyriaus. Tokių Lietuvoje – šeštadalis. Todėl centrinis bankas ragina komercinius bankus jose bent kelias dienas per savaitę teikti gyvas paslaugas gyventojams. Lietuvos banko atstovai taip pat užsimena besiderantys su komerciniais bankais dėl maždaug pusšimčio naujų bankomatų įrengimo. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Didžiausias Vengrijos komercinis bankas „OTP Bank“ pasirašė sutartį su „Blackstone“ valdomų privataus kapitalo fondų konsorciumu ir „DNB Bank“ dėl trečios pagal dydį bankų grupės Baltijos regione „Luminor“ įsigijimo. Kaip teigiama pirmadienį išplatintame pranešime, tokiu būdu „OTP grupė“ išplės veiklą iki 14 šalių. Sandorio vertė neskelbiama. „OTP Bank“ žada prisidėti prie tolesnio „Luminor“ augimo, remdamasis esamomis banko stiprybėmis, rinkos pozicija ir tvirtais santykiais su klientais.

Nors vasara dar tik įpusėjo, vaikus auginančios šeimos jau skaičiuoja, kiek teks išleisti pasiruošimui naujiems mokslo metams. Vieni mokyklines prekes jau po truputį perka ieškodami pigesnių pasiūlymų, o savivaldybės primena, kad sunkiau besiverčiančios šeimos gali kreiptis dėl beveik 150 eurų išmokos mokinio reikmenims įsigyti. Tačiau suklusti turėtų ir tie tėvai, kurie atsiėmė II pakopos pensijų kaupimo lėšas – dėl padidėjusių pajamų parama gali ir nebepriklausyti.

Nors atlyginimai kyla, gyventojai savo pajamomis džiaugiasi vis mažiau. Apklausa atskleidė, kad dėl infliacijos lietuvių pajamos auga nepakankamai. Tuo tarpu daugiau nei pusė lietuvių save priskiria vidurinei klasei, o šis skaičius kasmet didėja. Nors vidurinės klasės apibrėžimą dažniausiai lemia atlyginimo dydis, gyventojai įsitikinę, kad svarbiausias jos atributas – nuosavas būstas.

Degalinėse – naujas kainų šuolis. Kai kuriose degalinėse už litrą dyzelino vėl tenka mokėti 2 eurus. Brangsta ir dujos, biokuras, todėl ekonomistai perspėja ne tik apie galimą naują infliacijos bangą, bet ir apie dar brangesnį artėjantį šildymo sezoną. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Kainų šuolis pasiekė ne tik degalus Degalinių valdytojai sako, kad tokiomis kainomis stebėtis nereikėtų, ir perspėja, jog kitą savaitę jos gali būti dar didesnės.

Pagal infliaciją aplenkusi Latviją ir Estiją, Lietuva kopia į pirmaujančias gretas Europos Sąjungoje. Ekonomistai perspėja, kad rudenį sulaukti galime ir antros infliacijos bangos, ypač brangs maistas. Lietuviai piktinasi, kad valdžia nesuvaldo infliacijos ir skuba ruoštis artėjančiam brangymečiui – jau kaupia ir konservuoja maisto atsargas. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Bankas „Citadele“ skolina 14,45 mln. eurų investicijų ir turto valdymo grupės „Evernord“ fondui „Evernord Real Estate Fund VII“ verslo centro „Sky Office“ sostinės Viršuliškėse įsigijimui, penktadienį pranešė bankas. Liepos pradžioje bendrovė pranešė iš nekilnojamojo turto (NT) ir infrastruktūros plėtros įmonės „YIT Lietuva“ įsigijusi apie 12 tūkst. kv. m ploto 18 aukštų biurų pastatą. Sandorio vertės bendrovės neatskleidė.

Banko „Swedbank“ Lietuvoje grynasis pelnas šiemet sausį-birželį siekė 192 mln. eurų – 16 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Banko pajamos siekė 371 mln. eurų – 9 proc. daugiau, grynosios palūkanų pajamos padidėjo 7 proc. iki 280 mln. eurų, tuo metu grynosios komisinių pajamos išaugo 15 proc. ir siekė 74 mln. eurų, pranešė bankas. Indėlių apimtis siekė 19 mlrd. eurų ir, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 13 proc.

Miškuose prasidėjo tikrasis grybautojų džiaugsmas – užderėjo laukiamiausi grybai – baravykai. Tiesa, bent kol kas labiausiai džiaugiasi Suvalkijos gyventojai – baravykus iš miško jie tempia pilnais krepšiais. Gerokai kuklesni laimikiai Aukštaitijoje, tačiau ir čia grybautojai jau pradėjo sezoną. O pirkėjai nustemba išgirdę baravykų kainą – už kilogramą prašoma net 30 eurų. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Ant Panevėžio turgaus prekystalio – pirmasis šio sezono grybautojo Ginto laimikis.

Daugelis gyventojų bent kartą yra paskolinę savo banko kortelę sutuoktiniui, vaikui ar tėvams, manydami, kad tai visiškai saugu. Vis dėlto toks sprendimas gali baigtis ne tik finansiniais nuostoliais, bet ir teisinėmis problemomis. Tam tikrais atvejais už svetimus veiksmus gali tekti atsakyti pačiam kortelės savininkui.

Renginių vedėjas Linas Lapėnas užfiksavo, kaip vestuves švenčiantys lietuviai jaunavedžiai į pasirinktą pobūvio vietą atskrenda sraigtasparniu. Nors užsienyje rengti vestuves tampa vis populiariau, o kartais tai gali kainuoti net pigiau nei gimtinėje, renginių vedėjas sako, kad geriausia vestuvių šventė – Lietuvoje. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Anot jo, aptarnaujančio personalo ir techninis lygis Lietuvoje yra gerokai aukštesnis. „O į užsienį nuvažiuoji – neseniai grįžau iš Maljorkos.

Už dyzelino litrą – beveik 2 eurai. Tokios kainos jau šviečia dalies Lietuvos degalinių švieslentėse. Degalinių atstovai kainų augimą sieja su paaštrėjusia situacija Hormūzo sąsiauryje. Tuo metu kol kas neaišku, kokių sprendimų dėl akcizų politikos imsis paskirtasis finansų ministras. Jei suplanuotas akcizų didinimas nebus sušvelnintas, nuo kitų metų dyzelinas gali pabrangti dar 9 centais už litrą. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Planuojate namuose įsivesti elektrą? Tuomet teks apsišarvuoti geležine kantrybe. Kai kurie gyventojai skundžiasi, kad Energijos skirstymo operatorius (ESO) darbus atidėlioja, o iš anksto sumokėję tūkstančius eurų už elektros įvedimą žmonės jos priversti laukti metus ar net dvejus. Nepavydėtinoje situacijoje atsidūrę vartotojai ESO skundžia Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai, o kiti, praradę kantrybę, teisybės ieško teismuose. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Lietuva – tarp infliacijos lyderių ir tikėtina, kad kainos augs bene sparčiausiai iš Europos Sąjungos šalių. Kas mūsų laukia artimiausiu metu ir koks bus po truputį artėjantis šildymo sezonas? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su ekonomistu Mariumi Dubnikovu. Vertinant dabartinę situaciją, Lietuva yra lyderė infliacijos srityje. Ar kainos Lietuvoje dar augs? Pajuokaujant galima pasakyti, kad mes esame daug kur lyderiai.

Lietuvoje greitėja kainų augimas: metinė prekių ir paslaugų infliacija įsibėgėjo iki beveik 6 procentų ribos ir tai – dar ne pabaiga. Tiesa, ekonomistai guodžia, kad kainų augimo pikas jau netoli, o laivų apšaudymai Hormūzo sąsiauryje esą ne tiek kelia naftos kainą kaip karo Irane pradžioje. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Lietuviai jaučia prekių brangimą Dalis viename sostinės prekybos centre sutiktų pirkėjų stebi kainas lentynose.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad nuo liepos 8 d. paramos gavėjus pasieks pirmosios gyventojų skirtos pajamų mokesčio (GPM) sumos. Prašymus skirti paramą pateikė 564 tūkst. gyventojų. Iki šių metų lapkričio 15 d. paramos gavėjams bus pervesta daugiau kaip 40 mln. eurų. Šiemet gyventojų skirta GPM dalis pasieks daugiau kaip 16 tūkst. paramos gavėjų. Paramos ir labdaros fondams, viešosioms įstaigoms, asociacijoms bus pervesta 34,2 mln. eurų. 2,8 mln.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) pristatė priemonių planą, kaip pritraukti pedagogus ir juos išlaikyti darbo vietoje, skaičiuojama, kad nesiimant jokių priemonių iki 2031 m. Lietuvoje gali trūkti 6 tūkst. mokytojų. Šiuo metu, anot ŠMSM viceministro Jono Petkevičiaus, iš 2 tūkst. kasmet stojančių į ugdymo studijų programas mokyklose lieka dirbti apie 900 absolventų. Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Švietimo, mokslo ir sporto ministre Raminta Popoviene.

Artėjant brandos egzaminų rezultatams, dvyliktokai jau skaičiuoja paskutines dienas iki vienos laukiamiausių mokyklos švenčių – išleistuvių. Tačiau ši diena daugeliui šeimų reiškia ne tik emocijas, bet ir nemenkas išlaidas. Vien neoficiali dalis gali kainuoti šimtus eurų, o pridėjus aprangą, grožio paslaugas, dovanas ir kitas išlaidas, galutinė suma neretai priartėja prie tūkstančio eurų.  Vis dėlto ne visose mokyklose laukia tradicinės išleistuvės.

Seimui birželio 30 d. planuojant priimti sprendimus dėl viešųjų gydymo įstaigų prioriteto skirstant PSDF lėšas, Lietuvos verslo konfederacija (LVK) ragina užtikrinti, kad 2025 m. lapkričio 19 d. Sveikatos apsaugos ministerijos ir LVK pasirašytas susitarimas dėl nacionalinės sveikatos sistemos stiprinimo būtų įgyvendinamas visa apimtimi, rašoma pranešime spaudai.

Jau kitą savaitę už prekes iš Kinijos elektroninių parduotuvių teks mokėti brangiau. Visoje Europos Sąjungoje įsigalios naujas 3 eurų mokestis už bet kokią smulkmeną. Lietuviai piktinasi, kad prekės pabrangs, ir svarsto, jog pigių niekučių siųstis, greičiausiai, nebeapsimokės. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Panevėžietis Raimundas kiniškoje elektroninėje parduotuvėje užsisakė įrankių automobilių remontui už beveik 150 eurų.

Narystė euro zonoje, praūžusi pandemija, nesibaigiantis karas Ukrainoje, didėjančios algos ir kainos lietuvius verčia vis labiau taupyti. Lietuviai indėliuose ir einamosiose sąskaitose laiko apie 30 mlrd. eurų. Ekonomistai ginčijasi, kiek lietuvių tapo investuotojais: vieni mato dvigubą proveržį, tačiau, anot oponentų, atmetus indėlius, šis proveržis gerokai sumenktų. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Nepaisant milijardinių santaupų ir investicijų, skurstančiųjų dalis nemažėja.

Atėjus vasarai, darbdaviai vis intensyviau ieško sezoninių darbuotojų. Užimtumo tarnybos duomenimis, vien gegužę paskelbta daugiau kaip 15 tūkst. laisvų darbo vietų, o labiausiai pastiprinimo dairosi įvairios maitinimo įstaigos. Pasak restoranų atstovų, daugiausia dirbti sezono metu ateina studentai ir moksleiviai. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Pasirodo, jaunimas nori mažai dirbti, bet daug užsidirbti – kai kurie svajoja net ir neturėdami jokios patirties į rankas gauti 1200 eurų.

Mindaugas Sinkevičius – finišo tiesiojoje premjero posto link. Būsimasis premjeras Joninių laisvadienį praleido kartu su Gitanu Nausėda. Prezidentūroje aptaręs svarbiausius darbus jis patikino, kad „skeletų spintoje“ neturi. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. M. Sinkevičius Joninių vakarą leido ne su šeima, o su G. Nausėda. Jis žygiavo Daukanto aikštės rūmų link, kur jo laukė prezidentas.

Sodyba gamtos apsuptyje daugeliui lietuvių vis dar išlieka svajone. Nepaisant to, šiandien rinkoje galima rasti itin skirtingų pasiūlymų – nuo apleistų vienkiemių už kiek daugiau nei 10 tūkst. eurų iki istorinių dvarų, kurių kaina siekia milijonus. Kai kurių objektų savininkai netgi pasirengę juos perleisti už simbolinę sumą, jei tik atsirastų žmogus, galintis įkvėpti naują gyvybę.

Kainos Lietuvos degalinėse šokinėja tarsi amerikietiškuose kalneliuose. Vairuotojai nebesupranta, kas vyksta, ir kaltina degalinių valdytojus godumu. Šie teisinasi mėginantys išparduoti prieš savaitę brangiai įsigytus degalus. O ekonomistų nuomonės dėl naftos kainų pokyčių išsiskiria – vieni tikina, kad nafta ir toliau pigs, tačiau kiti tam priežasčių nebemato. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Pastarąją savaitę Lietuvos degalinių švieslentėse kainos priminė amerikietiškuosius kalnelius.

Sutuoktiniai neretai susiduria su rimtais nesutarimais, kurie greitai perauga į skaudžias finansines problemas. Tokių krizių metu dažnai tampa visiškai neaišku, kaip teisiškai turėtų būti dalijamas turtas ir kas kam priklauso. Teisininkai ir pareigūnai pastebi, kad ribos tarp asmeninių pinigų ir bendro šeimos biudžeto sukelia painiavą, kurios pasekmės būna itin sunkios.

Sumažinti energijos suvartojimą ir atnaujinti seną įrangą gali kainuoti tūkstančius ar net milijonus eurų. Vis dėlto dalį šių išlaidų galima padengti valstybės parama, jei planuojami pokyčiai numatyti energijos audito ataskaitoje. Pagrindinis šio žingsnio tikslas yra sėkmingai atlikti numatytus darbus ir realiai sumažinti suvartojamos energijos kiekį. Tokiomis investicijomis siekiama ne tik atnaujinti naudojamą įrangą, bet ir sumažinti energijos suvartojimą bei veiklos sąnaudas.

Papildomų mokestinių lengvatų vaikus auginantiems tėvams buvo tikimasi sulaukti jau netrukus. Pagal dabar galiojančius įstatymus, jomis šeimos pirmą kartą galėtų pasinaudoti deklaruodamos 2027 metų pajamas. Tačiau anksčiau parengtuose Finansų ministerijos projektuose buvo numatyta šių priemonių įsigaliojimą atidėti dvejiems metams. Jei tokiems pakeitimams būtų pritarta, papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio (PNPD) ir papildomo mokesčio kredito tektų laukti iki 2029 metų.

Taškydami II pakopos pinigus baldams, automobiliams, auksui ir erotinėms prekėms, lietuviai, pasirodo, nemažą dalį lėšų ir pasiliko – bankų sąskaitose jie laiko apie 2 mlrd. eurų, o dar pusę milijardo išsigrynino. Prezidentas ragina gyventojus šiuos pinigus skolinti valstybei už palūkanas ir taip prisidėti prie valstybės projektų finansavimo. Tuo metu politikai ginčijasi, kaip patobulinti II pensijų pakopą, kad iš jos nepasitrauktų likę dalyviai. Daugiau apie tai sužinokite – TV3 Žiniose.

Naują valdančiąją koaliciją formuojantys socialdemokratai žada sparčiau didinti pensijas. Šiuo metu senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, siekia apie 800 eurų. Tačiau specialistai perspėja, kad Lietuva vargu, ar gali sau tai leisti, nes dirbantiesiems kasmet tenka išlaikyti vis daugiau senjorų. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Dažnas senjoras svajoja apie oresnę pensiją – didesnę pinigų sumą, kuri leistų įsigyti daugiau prekių ir paslaugų.

Viešojo administravimo institucijų darbuotojų ir darbo užmokesčio pokyčius išanalizavusi Valstybės kontrolė nustatė, jog atlygio atskirtis tarp Lietuvos savivaldybių auga. „Atotrūkis tarp didžiausio ir mažiausio savivaldybių administracijų vidutinio darbo užmokesčio nesumažėjo, netgi priešingai – nuo 2023 iki 2025 metų padidėjo 60 eurų – 2023 metais jis sudarė apie 1 714 eurų, o pernai – 1 774 eurus“, – tvirtinama penktadienį išplatintame Valstybės kontrolės pranešime.

SEB bankas atvėrė galimybę investuoti į tarptautinį privačios skolos fondą.  Kaip teigiama bankoe pranešime spaudai, SEB grupės įmonė „SEB Asset Management“, bendradarbiaudama su Danijos kredito valdymo bendrove „Capital Four“, įsteigė privačios skolos fondą, kuris teikia paskolas Šiaurės ir Vakarų Europos šalyse veikiančioms įmonėms.