Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
2 eurai ir 38 centai už litrą dyzelino – šiandien tai didžiausia kaina Lietuvoje. Vidutinės kainos šalies degalinėse kiek mažesnės. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, vidutinė kaina nuo rugsėjo 8 d. padidėjo dešimčia centų – nuo 2,20 euro iki 2,30 euro už litrą.
Situacija užsienyje – dar rimtesnė?
Užsienyje situacija kiek sudėtingesnė nei Lietuvoje. Prie vieno degalinių tinklo keliuose Italijos miestuose – Turine, Neapolyje, Romoje ir Milane – nusidriekė milžiniškos vairuotojų eilės: visi nori įsipilti degalų. Europos valstybės galvoja, kaip kovoti su rekordiškai pabrangusių degalų krize bei pasauliniu jų trūkumu.
„Turime sprendimų ir iš Latvijos. Yra sumažintas dyzelino akcizas – iki minimumo, t. y. iki 33 centų už litrą iki gruodžio 31 d. Vokiečiai taip pat sumažinę akcizą iki gruodžio 31 d. iki minimumo, čekai sumažinę vienam mėnesiui. Tai, aišku, tokie trumpalaikiai sprendimai, kurie galbūt normalizuos situaciją degalų rinkoje. Neatmeskime ir šio scenarijaus“, – ramino SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius anksčiau kalbėjo, kad Lietuva neplanuoja mažinti akcizo dyzelinui. Finansų ministras Taurimas Valys sakė, kad šiuo metu Lietuva kalbasi su Europos Komisija dėl galimybių kitąmet benzino ir dyzelino akcizą didinti mažiau nei suplanuota. Mat dėl ankstesnės valdžios sprendimo, kai karas Irane dar nevyko, Lietuva įsipareigojo Europos Komisijai padidinti akcizus.
„Kai pretendavome ir gavome RRF pinigus, prie konservatorių Vyriausybės mes kaip šalis įsipareigojome laikytis žaliojo kurso. Taip atsirado CO2 dedamoji ir dedamoji žaliajam gazoliui“, – tikino M. Sinkevičius.
Dėl šio sprendimo nuo kitų metų, įskaičiavus pridėtinės vertės mokestį, benzino litras brangtų maždaug 3, o dyzelino – 9 centais. M. Sinkevičius pabrėžė: jei Lietuva bandys keisti šį planą, valstybė gali prarasti dalį finansavimo.
„Mano žiniomis, bandymas staigiai tai atsukti atgal gali reikšti, kad tam tikrą pinigų kiekį teks grąžinti. Apie CO2 pokyčio mažinimą, lėtinimą ar ištęsimą laike mes realiai galime galvoti jau po sausio 1 d.“, – sakė M. Sinkevičius.
Ar pavyks išvengti akcizų kėlimo?
Lietuva toliau kalbasi ir derasi su Europos Komisija.
„Tikrai nepanašu, kad kitais metais kažkas iš mūsų kaimynių didintų akcizą ar CO2 dedamąsias. Manau, akivaizdu, kad kitų metų planas minimum yra tiesiog jų nekeisti. Tai beveik akivaizdu, nes ir šią minutę esame su gerokai didesniais akcizais, lyginant su kaimyninėmis šalimis“, – sakė T. Povilauskas.
„Geriausias sprendimas, ką galima daryti – nedidinti akcizo, net jeigu to prašo Europos Komisija, argumentuojant, kad situacija rinkoje yra nestabili. Jau dabar Lietuvoje turime 6 proc. infliaciją dėl energetikos“, – tikino „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Pasaulio ekonomistų akys krypsta į JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kuris prieš vietos vidurio kadencijos rinkimus gali bandyti įtikti rinkėjams apribodamas naftos gaminių eksportą. Tai galėtų pakelti dyzelino kainą Lietuvoje iki 3 eurų už litrą.
„Šansai – 50 iš 50. D. Trumpo administracija nori įvesti šį laikiną draudimą, nes tai galimai padėtų rinkimų kampanijos metu“, – sakė A. Izgorodinas.
Degalų kainą kelia ne tik paralyžiuotas Hormuzo sąsiauris, bet ir dėl karų sumažėję naftos perdirbimo pajėgumai: pasaulyje jaučiamas dyzelino trūkumas, todėl perdirbimo kaina išaugo iki 5 kartų. „Euronews“ skelbė, kad Lenkijos valstybės kontroliuojama naftos perdirbimo įmonė „Orlen“ antrąjį šių metų ketvirtį gavo beveik 18 mlrd. eurų pajamų ir turėjo beveik 2 mlrd. grynojo pelno – tai 5 kartus daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
„Pardavinėji degalus už rinkos kainą. Jeigu rinkos kaina šoktelėjo, o žaliavinės naftos savikaina pabrango mažiau, susidaro teigiamos žirklės. Taip, faktas – pelnai yra padvigubėję ir dar daugiau kartų padidėję“, – sako T. Povilauskas.
Šiuo metu Lenkijoje vyksta diskusijos, ar reikia papildomai apmokestinti „Orlen“. Pasak ekonomistų, Lietuva negali net galvoti apie šį žingsnį, kol to nepadarė Lenkija.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
