Apie tai laidoje diskutavo Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys, ekonomistas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, socialdemokratas Algirdas Sysas, komiteto narys, liberalas Simonas Gentvilas ir Seimo Energetikos ir darnios plėtros komiteto pirmininkas, demokratas, buvęs premjeras Algirdas Butkevičius.
Ar už litrą mokėsime 3 eurus?
Kai kurie ekonomistai gąsdina, kad netolimoje ateityje galime išvysti ir 3 eurus už litrą. Ar tai yra gąsdinimas, ar realybė, į kurią žengiame? Ką jums sako visos tos kainos?
V. Šukys: Degalų kainos bet kokiu atveju ir ankstesniais laikotarpiais keitėsi, kai nebuvo karų ar kitų geopolitinių niuansų. Šis atvejis yra gana kontraversiškas, nes niekas neplanavo ir nesitikėjo tokio rezultato, kuris pabrangino kainas.
Praktiškai dabar susidarė situacija, kad degalų kaina tiesiogiai nebepriklauso nuo naftos kainos pokyčio. Tai vyksta gal jau trečią mėnesį. Tokia situacija atsirado todėl, kad rinkoje yra didelis degalų deficitas. Kalbama praktiškai apie pasaulinę rinką ir ypač trūksta dyzelinio kuro. Todėl dyzelinio kuro kainos atitinkamai ir didėja.
Vertinant užsienio spaudos ir ekonomistų analizes, perspektyva yra gana liūdinanti, nes tokia situacija gali tęstis iki šių metų pabaigos. Bent jau tokia prognozė yra. Šias prognozes matėme ir anksčiau, bet vasarą buvo tam tikras laikotarpis, kai naftos kainos buvo nukritusios iki prieškarinio lygio, tačiau degalų kaina, deja, vis tiek išliko didesnė, įvertinus deficito situaciją.
Naftos kainos buvo nukritusios ir tada, kai Hormuzas vis dar nebuvo atidarytas. Galbūt rinka šiek tiek persitvarkė, atsirado alternatyvių naftos produktų tiekimo kelių per Raudonąją jūrą ir rinka truputį susibalansavo. Tačiau artėjant rudeniui situacija blogėja ir šiandien tikrai nėra džiuginanti.
Dar yra vienas klausimas, kurį kol kas laikyčiau galbūt tik gąsdinimu – kad apskritai gali pritrūkti degalų. Šito dalyko nenorėčiau labai komentuoti. Kol kas to nematome, juolab kad Lietuvos teritorijoje stovi naftos perdirbimo gamykla. Manyčiau, kad net ir priklausydama mūsų kaimynams ji mūsų visiškai be degalų nepaliks.
Šiandien, kaip ir paminėjote, kainos įvairios – nuo 2,20 iki 2,35 euro. Praėjusią savaitę šiek tiek važinėjau po Lietuvą. Manau, ši tendencija kol kas išsilaikys. Šiandien kaina gal pora centų krito, bet pagal degalines orientuotis gana sunku, nes jos prekiauja tuo, ką turi, ką tą dieną gavo iš gamyklos ar didmeninio tiekėjo.
Jeigu tą dieną gavo brangiau, prekiaus brangiau arba, įvertinus kelis gavimus, gal bandys taikyti vidurkį. Čia atsiranda ir tam tikra konkurencija. Tad šiandien nieko naujo ir nieko gero apie perspektyvas negalėčiau pasakyti.
Ar valstybė atsakingai formuoja išlaidas?
Ar nėra taip, kad valstybė kažkaip neatsakingai formuoja savo išlaidas. Kodėl šito nesužiūrima ir tiesiog sakoma, kad negalime skirti milijonų akcizų mažinimui? Kaip jūs į tai žiūrite? Ar vis dėlto valstybė galėtų pasitempti ir verčiau mažinti akcizus, negu siūlyti pigesnius traukinius ar autobusus?
M. Dubnikovas: Tikriausiai reikėtų pradėti nuo pradžių. Akcizai yra fiksuotas dydis, nustatytas prieš eilę metų. Mes gyvename trejų metų biudžete ir prieš trejus metus nustatytas dydis važiuoja kartu su mumis. Tai reiškia, kad sutarėme, jog mokestis yra toks, ir mes jį mokame. Kalbant apie kitą dalyką – ar jis galėtų būti sumažintas? Taip, galėtų būti sumažintas, bet tai labai stipriai paveiktų biudžetą.
Vienintelis klausimas, kurį šiame kontekste turėtume spręsti, yra tai, kad mokesčiai neturėtų būti didinami su kitu biudžetu. Tokiu būdu Vyriausybė galėtų apsispręsti. Jeigu labai trumpai, kitų metų biudžete turėtume diskutuoti apie tai, kad mokestis neturėtų būti keliamas, reaguojant į šiandienę situaciją.
Kaip jūs vertinate tai, kad pagrindinis valdančiųjų pasiūlymas yra perpus pigesni traukinių ir autobusų bilietai? Kaip žiūrite į tokį pasiūlymą?
M. Dubnikovas: Pasakysiu iš savo pusės. Per metus automobiliu nuvažiuoju apie 50 tūkst. kilometrų. Sumoku krūvą akcizo. Su malonumu moku, nes visus mokesčius reikia mokėti. Ar galėtų man sumažinti mokestį? Taip, galėtų. Ar aš persėsiu į viešąjį transportą? Ko gero, ne, nes nespėsiu pagal tą gyvenimo tempą, kurį turiu. Tai turbūt ir yra atsakymas.
Kai kam bilietų kainų sumažinimas yra raktas – tiesiog turės mažesnes sąnaudas. Kai kam tai nėra raktas. Nemanau, kad žmonės, kurie per metus nuvažiuoja 50 tūkst. kilometrų, rašo jums į „Žinių radijo“ programėlę, kad tai nieko neišspręs ir panašiai. Aš kažkaip skeptiškas. Tie žmonės, kurie važiuoja savo keliu, mokesčius sumoka ir sumokės ateityje.
Ar gali išaugti nelegali prekyba dyzelinu?
Ar turėtumėte komentarą dėl nelegalios prekybos dyzelinu iš garažiukų? Ar jums kyla nerimas, kad tai gali išaugti, jeigu Lietuvoje, pavyzdžiui, nebus mažinami akcizai?
A. Butkevičius: Kol kas tokios informacijos tikrai neturime. Dirbame Seimo Biudžeto ir finansų komitete. Mokesčių inspekcija tokių faktų dar nėra konstatavusi, bet sveika ekonominė logika dažnai sako, kad valstybėse, kurios turi sieną su trečiosiomis šalimis, jeigu ten degalų, rūkalų ar alkoholinių gėrimų kainos yra mažesnės, savaime suprantama, kontrabandininkai bando tokia situacija pasinaudoti.
Dabar, kai yra tokia geopolitinė situacija, kalbant apie Baltarusiją arba Kaliningrado sritį, tai padaryti daug sudėtingiau. Tačiau anksčiau, pavyzdžiui, iš Kaliningrado srities būdavo įvežami labai dideli kiekiai degalų. Mano apygarda yra Vilkaviškio rajonas, todėl tai puikiai žinau ir prisimenu.
Šiandien, jeigu nuvažiuotume iki muitinės, tokių eilių tikrai nebematytume. Ir iš Lietuvos pusės „verslininkai“, kurie važiuodavo į Kaliningrado sritį, dabar tikrai nebevyksta. Nebent iš Kaliningrado pusės galėtų atsirasti kažkokių naujų verslininkų. Manau, kad kol kas šis atvejis tokios bangos nesukėlė, bet reikia vertinti tai, kad jeigu situacija tęsis ilgai, ja gali būti pasinaudota.
Ar daugiau žmonių naudosis viešuoju transportu?
Dėl persėdimo į autobusus ir traukinius – ar tokių žmonių galėtų padaugėti? Ar, jūsų manymu, žmonės naudotųsi tokiu pasiūlymu? Buvo užsiminta, kad galbūt jau nuo spalio bilietai galėtų būti atpiginami. Ką jūs apie tai galvojate?
S. Gentvilas: Kai kur tai įmanoma ir visiškai racionalu, kai kur – neįmanoma. Mes iš tikrųjų turėjome COVID laikmetį, kai viešojo transporto sistema iš esmės buvo visiškame „krachе“, nes žmonės per COVID nesinaudojo viešuoju transportu ir sistema patyrė labai daug neigiamų pasekmių, sumažėjo maršrutų tinklas.
Regionuose iš tikrųjų reikia ilgalaikės strategijos atgaivinti viešąjį transportą ir sveikintina, kad per krizes apie tai pradedama galvoti. Bet miestuose tikrai racionalu dabar masiškai agituoti gyventojus, nes pastovėjus prie miesto gatvių matai, kad žmonės iš esmės važiuoja po vieną automobilyje.
Kokios priemonės šiuo metu svarstomos?
Kokios priemonės pirmiausia šiuo metu yra ant stalo?
A. Sysas: Yra tik įvairūs pasiūlymai ir kalbos. Realiai ant stalo kol kas nieko nėra. Manau, kad artimiausiu metu, lyg ir buvo planuota trečiadienį, gal kitą dieną, turėtų susirinkti koalicinė taryba.
Tada visi siūlymai būtų padėti ant stalo ir pasižiūrėta šiek tiek plačiau, ne tik siaurai, kad reikia kažkiek sumažinti. Labai svarbu turėti šaltinius – kieno sąskaita mes tai darome? Nes biudžete ir dabar jau yra ne patys geriausi rodikliai.
Ant stalo, atrodo, yra traukinių ir autobusų bilietų piginimas perpus. Premjeras sako, kad tai kainuotų apie 5 milijonus eurų kas mėnesį. Ar jai yra pinigų?
A. Sysas: Premjeras tokį pasiūlymą pateikė ir apie jį pasakė, bet jokio sprendimo nėra. Vis tiek koalicinėje taryboje apie tai reikia apsitarti, gauti visų palaikymą ir tada su tokiais pasiūlymais eiti į Seimą, teikti įstatymų projektus ir juos patvirtinti.
O galbūt tam net nereikia įstatymo, užtektų ministro sprendimų. Tų pasiūlymų yra gerokai daugiau, ne tik pavėžėjimas. Nors, mano galva, pavėžėjimas yra mažiausiai išlaidų reikalaujanti eilutė.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
