akcizai

Lietuvoje įsigalėjo sveikintina politika, kai akcizai planuojami trims metams. Tai suteikia prognozuojamumo verslui, kainų vartotojams nuoseklumą bei aiškią žalingų produktų politiką. Taip pat ir daug aistrų paskutiniu metu keliančiu elektroninių cigarečių klausimu. Elektroninių cigarečių akcizas turėtų būti didinamas gan sparčiai. Seimui pritarta dėl 2026 m. 1,56 euro už 1 ml akcizo tarifo, 2027 metams – 3,91 euro už 1 ml akcizo tarifui.

Paprastai verslo organizacijos pasisako už didesnį šalies gynybos finansavimą. Tačiau, panašu, ne tada, kai tai gali paveikti jų verslą, sumažinti pajamas ar pelną. Toks įspūdis gali susidaryti dėl daugiau nei 20 verslo organizacijų raginimo peržiūrėti degalų akcizų politiką, kuri dabar numato, kad dalis surinktų akcizų patenka į Gynybos fondą.

Nuo metų pradžios padidinus akcizus alkoholiui, tabakui ir degalams, o sektorių atstovams kritikuojant, kad tokiu būdu biudžeto pajamos tik mažėja, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas pabrėžia, kad, nepaisant naujo apmokestinimo, per pirmus metų mėnesius akcizų surinkimas augo arba išliko nepakitęs. „Dviejų mėnesių akcizų surinkimas yra išaugęs. (…) Dėl degalų – yra kritimas dėl dyzelio, pirmiausia, bet akcizų surinkimas nesumažėjo, kas buvo planuota.

Nuo šių metų sausio pradžios Lietuvoje padidėję akcizai lėmė ne tik didmeninių degalų kainų augimą, bet ir didesnes mažmenines kainas degalinėse. Jų savininkai fiksuoja šio sprendimo pasekmes, rašoma pranešime žiniasklaidai. Energetikos agentūra skaičiuoja, kad dabar dyzelino vidutinė kaina Lietuvoje yra tokia pat kaip buvo pernai tuo pačiu metu.

Siekiant mažinti vartojimą, Lietuvos alkoholinių gėrimų rinka 2024 metais išliko viena griežčiausiai reguliuojamų Europoje, rašoma Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacijos (LAGGIA) pranešime. Nors būta ir gana kontraversiškų sprendimų, tokių kaip itin stiprių alkoholinių gėrimų gamybos savo reikmėms įteisinimas, praėjusių metų viduryje patvirtintas naujas, per pastaruosius 30 metų didžiausias akcizų kėlimas kasmet iki 2027 metų.

Nuo Naujųjų metų Lietuvoje išaugusios degalų kainos lėmė ne tik prekių kainų kilimą, tačiau ir paskatino šalies gyventojus pildyti automobilių bakus kaimyninėse valstybėse, kur degalai yra pigesni. Be to, padidinus degalų akcizą, Lietuva tapo nebepatrauklia valstybe piltis degalus tranzitiniam transportui, nes kaimyninėse valstybėse degalai kainuoja pigiau, pranešime žiniasklaidai teigia ekspertai.

Po naujų metų Lietuvoje padidėjus akcizams, išbrangus degalams ir cigaretėms, pirkėjai parduotuvėse atkreipia dėmesį ir į gerokai išaugusias alkoholio kainas. Internautų dėmesį patraukė viskio butelis, kuris viename prekybos tinkle kainuoja keliolika eurų daugiau nei kitame. Verslas aiškina, kad sausį milžiniškus alkoholio kainų skirtumus lemia ir įsigalioję nauji akcizai, ir skirtingi antkainiai. O pirkėjai lieja pyktį ir kaltina verslininkus godumu.

Sausio mėnesį alkoholio lentynos pirkėjus pasitinka dėl akcizo pakilusiomis kainomis, labiausiai kyla stipriųjų gėrimų kainos. Tačiau gyventojai piktinasi, kad už tą patį gėrimą vienoje parduotuvėje tenka mokėti net keliolika eurų daugiau nei kitoje.  Socialiniame tinkle „Reddit“ lietuvius nustebino stipraus alkoholinio gėrimo kainos skirtumas parduotuvėse.

Nors degalai mūsų šalyje dėl akcizų didinimo pabrango, tačiau tarp Baltijos šalių benzinas išliko pigiausias Lietuvoje, o dyzelinas dabar Estijoje 0,04 Eur/l pigesnis nei pas mus, skelbia Lietuvos energetikos agentūra. Nuo sausio 1 d. padidinus akcizus, per savaitę vidutinės degalų kainos mūsų šalyje padidėjo – benzinas brango 5,2 proc., dyzelino kaina padidėjo 10,3 procento. Tačiau 2025 m. sausio pradžioje Lietuvoje, palyginti su ES šalių vidutinėmis kainomis, benzinas buvo 12,3 proc.

Nuo 2025 m. sausio 1 d. išaugo degalų kainos dėl akcizų tarifų padidėjimo, nes tokiu būdu siekiama surinkti vis daugiau lėšų šalies gynybos ir civilinės saugos stiprinimui. Šį dar visai neseniai įsigaliojusį įstatymą, jo efektyvumą ir tikrąją naudą mūsų šaliai įvertino ekonomistas Marius Dubnikovas. M. Dubnikovas dalinosi savo įžvalgomis, jog padidinus akcizų tarifus degalams, kai kurie žmonės atkreips dėmesį į benzinu varomus automobilius ir išties bus surinkta daugiau mokesčių.

Nauji metai – naujos kainos ir degalinėse. Dyzelinas kai kur pabrango 25 centais už litrą, o benzinas – beveik 20 centų. Tiesa, yra degalinių, kur pabrangimas dar siekia vos vieną kitą centą. Degalinių atstovai pripažįsta, kad taip reaguoja į naujametinį akcizų padidinimą, o kainų korekcijos esą užsitęs dar apie savaitę. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Vienoje degalinėje Vilniuje litras dyzelino šiandien kainuoja 1,65 eurų, o benzinas vos – 11 ct pigiau.

Jau nuo trečiadienio vairuotojai už degalus mokės dar brangiau. Panašu, kad dalis gyventojų tam ruošiasi iš anksto ir skuba į degalines, kad sutaupytų. Jau nuo sausio 1 d. įsigalioja Akcizų įstatymo pataisos. Joms įsigaliojus, ne tik didinami akcizai dyzelinui ar benzinui, tačiau bus įvedama ir papildoma akcizų dedamoji.

Šiuo metu daugelyje šalių aviaciniam kurui, kitaip nei degalams, kurie naudojami kelių transporte, netaikomi jokie akcizai. Be to, daugelyje šalių lėktuvų bilietams netaikomas pridėtinės vertės mokestis (PVM). Tačiau jau per artimiausius kelerius metus ši situacija gali gerokai pasikeisti, mat naujoji Europos Komisija yra pasiryžusi daug labiau apmokestinti aviacijos sektorių.

Nuo 2025 m. liepos nebebus taikomas akcizo tarifas biodujoms, šią savaitę nusprendė Seimas. Anot projekto iniciatorių, tokia priemone siekiama prisidėti prie kovos su klimato kaita. Priėmimo stadijoje už šias Akcizų įstatymo pataisas balsavo 111, susilaikė 1, prieš balsavusių parlamentarų nebuvo. Šis įstatymas turėtų įsigalioti 2025 m. liepos 1 d., o jei Europos Komisijos (EK) pritarimas gaunamas vėliau – 2 mėn. po gavimo datos.

Dėl valdžios sprendimų jau nuo kitų metų dyzelino litras brangs 16, o benzino 8 centais. Tokius skaičiavimus pateikia šalies verslininkai bei ekonomistai. Negana to šią prognozę dar lydi ir perspėjimas, kad Lietuva savo aukštesnėmis dyzelino kainomis pralaimės konkurencinę kovą su kaimynėmis Latvija ir Lenkija. Skaičiuojama, kad dėl to vežėjai Lietuvoje pilsis mažiau dyzelino, o valdžiai gali būti sunku surinkti suplanuotus mokesčius. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Nuo kitų metų Lietuvoje brangs visi alkoholiniai gėrimai ir rūkalai, taigi ir kaitinamasis tabakas ar elektroninių cigarečių skysčiai. Dėl didinamų akcizų už pusę litro alkoholio gyventojams teks mokėti iki 25 euro centų brangiau. O tai yra kone dvigubai didesnis tarifas nei, pvz., Latvijoje ar Lenkijoje. Įvairūs tabako gaminiai 2025-aisiais lietuviams atsieis iki 32 centų brangiau, o per ateinančius 3 metus kai kurie rūkalai pabrangs daugiau nei 1 euru.

Latvijos vyriausybė antradienį pritarė Finansų ministerijos parengtoms Akcizų įstatymo pataisoms – dėl jų didinimo degalams, dujoms, saldintiems nealkoholiniams gėrimams nuo ateinančių metų bei nuo 2026-ųjų, taip pat  alkoholiniams gėrimams ir tabako gaminiams nuo 2027 metų.

Nuo kitų metų pradžios degalai Lietuvoje vėl brangs ir tai toli gražu ne paskutinis brangimas, įspėja rinkos ekspertai.  Pasak jų, per artimiausius 6 metus dyzelino kaina gali siekti 3 eurus už litrą. Esą pagrindinės kainų kilimo priežastys – Lietuvos valdžios institucijų sprendimas paskubomis ir beatodairiškai sekti Europos žaliuoju kursu bei akcizų didinimas siekiant papildyti valstybės biudžetą.

Finansų ministerijos parlamentui antradienį teikiamame Gynybos fondo projekte prezidentas pasigenda socialinio teisingumo ir nepalaiko vartojimo mokesčių didinimo akcizų kurui, sako prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė. Apie tai, iš ko atims ir kam pridės, ir iš kur valdžia paims pinigų gynybai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ir ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Seimas kiša pagalius į ratus vyriausybės užmojams kitąmet branginti degalus ir surinktus mokesčius skirti gynybai. Degalai brangs bent 3 centais mažiau nei siūlė vyriausybė. Tačiau turėtų labiau brangti elektroninės cigaretės. Brangs ir alkoholis, dėl ko alkoholio prekiautojai baiminasi dar didesnio lietuvių plūstelėjimo į Lenkiją.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Savaitė prasidėjo svarbiu sprendimu – Vyriausybė teikia Seimui mokesčių pakeitimus, kurie leis tų pasiekti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) finansavimą gynybai. Tai yra svarbus sprendimas, kuris turėjo būti priimtas gal net anksčiau. Tačiau kai kurie siūlymai kelia diskusijų, kurios galutinį sprendimą Seime gali klampinti įvairiomis nuomonėmis.

Vyriausybė pirmadienį svarstys didžiąją dalį Finansų ministerijos gegužę pristatyto Gynybos fondo paketo, kuris artimiausiais metais leistų padidinti gynybos finansavimą iki 3 proc.

Šią savaitę Finansų ministerija pristatė pasiūlymus, kaip padidinus mokesčius surinkti daugiau pinigų, kuriuos reikėtų skirti papildomam krašto apsaugos finansavimui. Vienas iš tokių – labiau branginti alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius. Vis dėlto kai kurie specialistai įspėja, kad ministerijos užmojai gali sukelti priešingą efektą – esą padidinus akcizus taip, kaip siūloma, pinigų į biudžetą bus surinkta mažiau.

Finansų ministerijai pasiūlius gynybos finansavimą didinti, be kita ko, didinant akcizus visų rūšių kurui, Lietuviškų degalinių sąjungos (LDS) vadovas sako, kad tai apsunkina investuotojų planus Lietuvoje. „Pagrindiniai atvažiuojančių investuoti į Lietuvą kritikuojami dalykai yra nestabilūs įstatymai, nestabili ekonominė situacija ir panašiai.

Kasmet vis daugiau kainuojantis alkoholis brangs ir toliau – vidutiniškai po 5–10 procentų artimiausius trejus metus. Tokį siūlymą Seimui parengė Finansų ministerija. Pasak ministrės Gintarės Skaistės, pagrindinis tikslas yra paskatinti žmones mažiau gerti, visgi, kad tai suveiks, mažai tiki ir kalbinti praeiviai, ir dalis ekonomistų.

Prezidentas Gitanas Nausėda pozityviai vertina Finansų ministerijos paruoštą 2025–2027 metų alkoholio ir tabako gaminių akcizų planą ir laiko jį priemone reikalinga skatinti siektiną gyvenimo būdą. Jis taip pat teigiamai vertina tai, kad planas paruoštas 3 metams, kas leis tiek vartotojams, tiek verslui iš anksto pasiruošti numatomiems tarifų pakėlimams.

Šiuo metu litras dyzelinio kurio Lietuvos degalinėse kainuoja vidutiniškai apie 1,62 euro. Tačiau jau už metų kitų ši kaina gali išaugti kone dvigubai. Taip prognozuoja Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas, lobistas Martynas Nagevičius. „Dyzelinas Lietuvoje 2030 metais kainuos virš 3 eurų/litrą, net jei nafta nebrangs ir infliacija nemažins euro vertės“, – taip jis prognozuoja asmeninėje socialinio tinklo paskyroje. Du trečdaliai iš maždaug 1,6 mln.

Ūkininkai primena, kad dujų akcizas tebuvo vienas reikalavimas iš šešių, kuriuos kėlė per traktorių protestą Vilniuje. Tad toliau grasina kelių blokadomis, jei valdantieji nesuskubs įvykdyti likusių reikalavimų. Panevėžio rajone, Daukniūnuose, ūkininkaujantis Kęstutis Povilonis jau trejus metus grūdus džiovina elevatoriuose degindamas suskystintąsias naftos dujas.

Dyzelinas Lietuvoje jau tapo brangesnis ir už 98-os rūšies benziną. Prie to prisidėjo ir nuo sausio didėjęs akcizas dyzelinui. O tarptautinėje arenoje nerimą kelia kariniai veiksmai Raudonojoje jūroje. Jei padėtis dar blogėtų, nafta, taigi, ir degalai, vėl brangtų. Maža to, tai veikiausiai atidėtų ir Europos Centrinio Banko planus mažinti palūkanas. Tiesa, ekonomistai ramina, kad kol kas naftos kaina stabili.

Vienas iš Lietuvos degalinių tinklų nusprendė gyventojams priminti, kodėl nuo Naujųjų Metų už dujų balioną gyventojai moka beveik 8 eurais daugiau. Štai „Jozita“ čekiuose pradėjo rašyti, kad kaina už dujas padidėjo dėl konservatorių kaltės. Tačiau Aplinkos ministras ragina nedaryti skubotų išvadų ir suprasti, kas kritikuoja valdžią.

Daliai verslininkų prašant grąžinti suskystintų naftos dujų (SND) akcizo lengvatą, aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad taršus ir daugiausia iš Rusijos importuojamas kuras turi brangti. „Tai buvo gerai apgalvotas sprendimas, nes lygiagrečiai eina gyventojų pajamų mokesčio lengvatos ir gyventojai nuo šių metų piniginėse turės 250 milijonų eurų, padidinus neapmokestinamą pajamų dydį“, – LRT laidoje „Dienos tema“ ketvirtadienį sakė S. Gentvilas.

Nuo sausio 1 d. įsigalios įstatymų pataisos, dėl kurių Lietuvoje dar pabrangs kai kurios prekės ir paslaugos. Taigi, paskutinė metų dieną yra paskutinė proga jų nusipirkti pigiau. Brangs degalai, alkoholis ir tabakas Nuo pirmadienio įsigalios Akcizų įstatymo pataisos. Vadovaujantis jomis, be kita ko, bus labiau apmokestintos suskystintos naftos dujos, geriausiai žinomos tiems, kas perka dujų balionus. Kai kuriais skaičiavimais, dėl to dujų balionas brangs iki 8 eurų.

Tautiečiai prieš didžiausias metų šventes jau šturmuoja parduotuves: masiškai perka alkoholinius gėrimus, mėsą, jūros gėrybes, skanėstus, kurie keliaus ant šventinio stalo. Dalis pirkėjų plačiau atveria pinigines ir parduotuvės kasoje palieka apvalią – 500 eurų sumą.   Kitąmet dėl didesnių akcizų brangsta ir alkoholis, ir tabako gaminiai, ir dyzelinas. Tad kai kurie gyventojai akcizinių prekių nusprendė įsigyti iš anksto.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Alkoholinių gėrimų, cigarečių ir kitų tabako gaminių kainos per pastaruosius kelerius metus didėjo ne taip sparčiai, kaip kitų prekių ir paslaugų. Dėl to šiuo žalingus sveikatai produktus reikia branginti labiau, o surinktus papildomus pinigus skirti krašto apsaugai. Taip yra įsitikinęs buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir grupė kitų Seimo narių.

Seime stringa pataisos, kuriomis siūloma taikyti lengvatinį akcizą buityje ir versle naudojamoms naftos dujoms bei dujiniams angliavandeniliams. Joms siūlomas 13,94 euro už toną akcizas – beveik 22 kartus mažesnis nei turintis įsigalioti nuo sausio (304,1 euro). Šiuo metu tokiam kurui taikoma išimtis ir jis nėra apmokestinamas.      Seimo Kaimo reikalų komitetas trečiadienį padarė pertrauką svarstydamas tokius Akcizų įstatymo pakeitimus.

Deklaruotos visų akcizinių prekių akcizų įplaukos per pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, padidėjo 5,47 proc. iki 826,78 mln. eurų. Alkoholio akcizo įplaukos augo 3,29 proc. iki 194,9 mln. eurų: alaus – 10,24 proc. iki 50,3 mln. eurų, vyno – 7,1 proc. iki 24,1 mln. eurų, spiritinių gėrimų – mažėjo 0,2 proc. iki 117,6 mln. eurų, tarpinių produktų – 2,5 proc. iki 2,8 mln.

Statistikams skelbiant, kad 2022 metais Lietuvoje alkoholio suvartojimas krito 7,4 proc., alkoholio gamintojai teigia, kad į tokius oficialius rezultatus reikėtų žiūrėti atsargiai – dėl tyrimo metodikos, į kurią įtraukiami tik legaliai Lietuvoje parduoti gėrimai, reali alkoholio vartojimo padėtis, anot jų, yra kitokia. Be to, pasak jų, valdžios akcizų politika verčia žmones pirkti kontrabandinį, savadarbį alkoholį arba važiuoti jo į užsienį.

Seimui praėjusią savaitę priėmus „žaliųjų“ kuro akcizų paketą, nuo 2025 metų dyzelino akcizas bus suvienodintas su benzino, o nuo 2026 metų jis viršys benzino akcizą. Tokiu būdu valdžia siekia skatinti rinktis mažiau taršų kurą.   Aplinkos ministerijos skaičiavimais, litras dyzelino degalinėse dėl to kasmet brangs 4–6 centais, o nuo 2025 metų variklių degalams įvedama anglies dvideginio (CO2) dedamoji jų kainą kasmet didins dar 3 centais.

Seimas galutinai pritarė Akcizų įstatymo pataisoms, kurioms įsigaliojus Lietuvoje brangs dyzelinas, benzinas, dujos balionuose ir kitas kuras. Įstatymas numato, kad automobiliuose naudojami degalai kiekvienais metais brangs po 3–6 centus už litrą. Tikimasi, kad tai privers lietuvius mažiau važinėti mašinomis, rinktis kitas transporto rūšis. O dėl to esą sumažės tarša ir mirs mažiau žmonių. Už degalų kainų didinimą balsavo 69 Seimo nariai, 39 buvo prieš, o 20 – susilaikė.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigia, kad planuojamas taršaus kuro akcizų didinimas bei jų lengvatų naikinimas nepaveiks šalies ekonomikos.  „Akcizai yra Lietuvos ekonomikai nekenksmingi mokesčiai, o naudingi nacionaliniu mastu, nes jie skatina vietines investicijas“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras. Prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius praėjusią savaitę teigė, kad recesijos metas nėra geras laikas priimti sprendimus didinti kai kuriuos kuro akcizus.

Eurokomisaro Virginijaus Sinkevičiaus teigimu, Vyriausybė visuomenei nepaaiškino, kodėl yra keliami akcizai kurui ir kas bus daroma iš tų lėšų. Jis taip pat tvirtino, kad aplinkos ministras Simonas Gentvilas kitų kolegų ministrų yra paliekamas vienas pristatyti tokius projektus ir atsakinėti į sudėtingus klausimus. Taip Europos Komisijos (EK) narys aplinkos, vandenynų ir žuvininkystės klausimais kalbėjo penktadienį Aplinkos ministerijoje surengtos spaudos konferencijos metu.

Antradienį Seimas po svarstymo pritarė Akcizų įstatymo pataisoms. Jas galutinai priėmus, Lietuvoje ilgainiui gerokai pabrangs dyzelinas, benzinas ir kitas iškastinis kuras. Už įstatymo pataisas balsavo 69 parlamentarai, 20 buvo prieš, o 25 susilaikė. Artimiausiu metu Seimas galutinai balsuos už Akcizų įstatymo pataisas. Kad jos įsigaliotų, priimtą įstatymą dar turės pasirašyti prezidentas.

Recesijos metas nėra geras laikas priimti sprendimus didinti kai kuriuos kuro akcizus ir naikinti jų lengvatas, sako prezidento patarėjas.  „Girdime, kad jau greičiausiai esame recesijoje, galbūt ji yra techninė, nereikšminga bendrame kontekste, tačiau galvojant apie papildomus mokesčius irgi reikėtų suprasti – diskusija, matyt, bus Seime – atsakyti sau į klausimą, ar tikrai tai yra makroekonomine prasme geras laikas įvedinėti mokesčius, kai esame techninėje recesijoje“, – antradienį Žinių...

Seime kelią skinasi siekis didinti degalų akcizus, o jau po kelerių metų Lietuvoje, kaip ir visose kitose Europos Sąjungos valstybėse, turėtų būti taikomas naujas taršos mokestis. Juo bus apmokestinamas anglies dvideginį išskiriantis kuras ir degalai, naudojami namams šildyti ar automobilių varikliams varyti.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį balsuos dėl kuro ir degalų akcizų didinimo – projektas Seime įstrigęs nuo 2021-ųjų pabaigos.  Pataisomis taip pat ketinama įvesti anglies dioksido (CO2) dedamąją – akcizų tarifo dalis eurais būtų taikoma akcizais apmokestinamiems produktams.  Finansų viceministrė Rūta Bilkšytė prognozuoja, kad padidinus akcizus, valstybė kasmet gautų apie 70-80 mln. eurų papildomų pajamų, o įvertinus anglies dioksido dedamosios poveikį, jos padvigubėtų.

Seimas priėmė protokolinį nutarimą, kuriuo uždegė žalią šviesą galiausiai pakeisti Akcizų įstatymą ir labiau apmokestinti iškastinį kurą. Jei įstatymas bus priimtas, daliai vairuotojų už kurą reikės mokėti ir 30 centų brangiau nei dabar.

Parlamentui priėmus nuo 2021 metų pabaigos Seime įstrigusias pataisas dėl kuro ir degalų akcizų didinimo, valstybė kasmet gaus apie 70-80 mln. eurų papildomas pajamas, sako finansų viceministrė Rūta Bilkšytė.  „Poveikis fiskalinėms pajamoms nuo 2024 metų papildomai būtų 66 mln. eurų (iš akcizų didinimo – BNS), nuo 2025 metų – 79 mln. eurų“, – pirmadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete svarstant pataisas teigė viceministrė.

Lietuvai sunkiai sekasi mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį, tačiau tai daryti padėtų didinami akcizai, jų lengvatų naikinimas ir anglies dioksido dedamoji, sako Aplinkos ministerijos atstovas. „Su esamomis politikos priemonėmis, deja, sudėtingai sekasi pasiekti nustatytus ŠESD mažinimo tikslus“, – pirmadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė ministerijos Klimato politikos grupės atstovas Tomas Aukštinaitis.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) šią savaitę svarstys pataisas dėl akcizų mokesčių pokyčių, kurios Seime buvo įstrigusios nuo 2021 metų pabaigos. Kaip sakė komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, pirmadienį komiteto nariams Akcizų įstatymo pataisos bus pristatytos, vyks diskusijos su verslo ir institucijų atstovais, o trečiadienį komitete numatomas balsavimas. Tada komiteto išvadą ir pataisas svarstytų Seimas ir dėl jų apsispręstų iki liepos.