akcizai

Degalų kainoms Lietuvoje laikantis apie 2 eurų už litrą ribos, Vyriausybė kol kas neskuba aktyvuoti pagalbos priemonių, tačiau pripažįsta, kad vienas svarstomų scenarijų – laikinas akcizo mažinimas. O 2,2–3 eurų kaina už litrą degalų riba, pasak ministro, galėtų būti pirmieji signalai, rodantys, kad jau yra laikas įsikišti valdžiai į mokestinę sistemą.

Karas Artimuosiuose Rytuose gali atrodyti tolimas, ypač geografinės padėties atžvilgiu. Tačiau tokių geopolitinių neramumų pasekmes jaučia ne tik verslo atstovai, bet ir gyventojai. O ūkininkai jau baiminasi, kad per patį darbų įkarštį gali pritrūkti dyzelino. Kitaip tariant, brangstanti nafta reiškia ne tik didesnes degalų kainas, bet ir išaugusius gamybos kaštus.

Degalų kainoms pamažu slūgstant, gyventojai gali lengviau atsikvėpti, tačiau didžiausius naftos kainų pokyčius ir toliau jaučia transporto bei žemės ūkio sektoriai. Ekspertai sako, kad nors situacija po truputį stabilizuojasi, ryškesnio kainų sumažėjimo galime tikėtis tik po kelių mėnesių. Apie tai naujienų portalo aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Finansų ministras žada, kad nuo kitų metų anksčiau numatytas degalų akcizo didinimas, tikėtina, bus stabdomas. Ministras, be to, sako, kad alkoholio bei tabako akcizai Lietuvoje yra per dideli, tačiau jų mažinimo nauda abejoja.

ELTA glaustai pristato svarbiausius balandžio 3 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje. Penktadienį Ingos Ruginienės vadovaujama Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos siūlymui iki birželio vidurio sumažinti akcizą dyzelinui. Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda parlamentui siūlys įstatymu įtvirtinti galimybę šalyje kasdien nustatyti degalų kainos lubas.

Šoktelėjusios naftos ir jos produktų kainos verčia valstybes ieškoti greitų ir tvarių sprendimų, kad būtų suvaldytas poveikis gyventojams, verslui ir visai ekonomikai. Kokių veiksmų imasi Europos Sąjungos valstybės ir kokie sprendimai numatomi artimiausiu metu? Apie tai laidoje diskutavo prezidento vyriausiasis patarėjas Ramūnas Dilba ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.

Siekiant suvaldyti išaugusias degalų kainas, ruošiasi pasiūlyti laikinai sumažinti dyzelino akcizą, biudžeto pajamų netekimą kompensuojant surenkamomis papildomomis lėšomis iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM), sako finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. Pasak ministro, ketinama koreguoti tik dyzelino akcizą, kadangi jis pabrangęs gerokai labiau nei benzinas, yra naudojamas plačiau, įskaitant ir valstybės poreikius.

Augant degalų kainoms, Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Lukas Savickas siūlo 3 mėnesiams – nuo šių metų balandžio 1 d. iki birželio 30 d. sumažinti akcizo tarifus naftos produktams.  Jis įregistravo tai numatančias Akcizų įstatymo pataisas.   Tikimasi, kad joms įsigaliojus degalinėse atpigtų benzinas ir dyzelinis kuras, kurio kainos šiuo metu ženkliai pakilę ir, prognozuojama, gali kilti toliau, nesibaigiant krizei Hormūzo sąsiauryje.

Per sausio mėnesį prekės ir paslaugos Lietuvoje vidutiniškai pabrango 1,5 proc. Tokią greitesnę infliaciją sukėlė nuo naujų metų valdžios padidinti mokesčiai, nauji akcizai, panaikinta PVM lengvata šildymui. Aukštesnes kainas lėmė ir šaltesnė metų pradžia. Ekonomistai atsargiai prognozuoja, kiek šiemet įsibėgės infliacija, mat, kol kas neaišku, kiek smarkiai prekių ir paslaugų kainas iškels antros pensijų pakopos pinigai. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Lietuvoje dyzelinas, palyginti su kaimynine Lenkija, šiemet dar brangesnis. Lietuviškų degalinių atstovai skaičiuoja, kad pernai dyzelino pardavimai smuko net 16 procentų, o tai yra apie pusę milijardo eurų. Degalinių savininkai skundžiasi sumažėjusiomis pajamomis, mat prarado tranzitinių vilkikų vairuotojus. Tačiau valdančiųjų atstovas Algirdas Sysas į tokius priekaištus numoja ranka, mat Lietuvos vairuotojai net ir brangesnius degalus toliau perka ir pernai sumokėjo 100 mln.

Didžiausia mokesčių mokėtoja pernai išliko naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“, valstybei pervedusi 415,6 mln. eurų – 21 proc. mažiau nei 2024 metais, tačiau skaičiuojant be akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM), lyderis buvo „Swedbank“, sumokėjęs 125 mln. eurų, arba 2 proc. daugiau. Antra sąraše su akcizais ir PVM buvo iš trečios vietos pakilusi degalų prekybos bendrovė „Circle K Lietuva“, sumokėjusi 28 proc. daugiau mokesčių – 375,1 mln.

Valstybinė mokesčių inspekcija paskelbė duomenis apie praėjusiais metais parduotus degalus ir sumokėtus akcizo mokesčius. Skaičiai įspūdingi ir verčiantis suklusti, nes valstybės finansai laikosi ant trijų „dramblių“ pridėtinės vertės mokesčio, akcizų ir gyventojų pajamų mokesčio. Parduoti degalai į biudžetą sunešė 102 mln. eurų daugiau nei 2024 metais, iš viso – 1,153 mlrd. eurų. Atrodo neblogas 9,8 proc augimas, tačiau planuota buvo surinkti dar bent 100 mln.

Sausio 1 d. Lietuvoje įsigalioja daugybė įstatymų ir kitų teisės aktų pakeitimų. Dėl jų vieni gyventojai gaus daugiau pinigų, kiti turės mokėti daugiau mokesčių. Nuo ketvirtadienio padidėjo pensijos, įvairios išmokos ir minimalioji mėnesinė alga (MMA). Tačiau taip pat išaugo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos. O dėl naujo saugumo įnašo – ir kitos ne gyvybės draudimo paslaugos.

Briuselio biurokratai imasi gelbėti dėl Donaldo Trumpo tarifų ir konkurencijos iš Kinijos merdėjančią Europos automobilių gamintojų industriją. Ursula von der Leyen švelnina draudimą nuo 2035-ųjų pardavinėti automobilius su benzininiais ar dyzeliniais varikliais. Nuolaidų automobilių industrijai siekęs Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas kritikuoja Europos Sąjungos žaliąjį kursą, sako, kad aplinkosauginė politika stabdo visą bloko ekonomiką, kuri augimu seniai atsilieka nuo JAV ir Kinijos.

Valdantieji apsisprendė, kiek nuo Naujųjų metų didins mokesčius degalams. Litras benzino brangs 6 ct, o litras dyzelino ir dujų – apie 4 ct. Valdantieji svarstė bent pusmetį mokesčių nedidinti ar net sumažinti iki Lenkijos lygio, tačiau to padaryti nesiryžo. Tad panašu, kad vilkikai ir toliau važinės Lietuvos keliais, o degalus pirks užsienyje. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Seimas priėmė naujus dalies kuro akcizus bei nusprendė nuo 2026-ųjų nedidinti kintamos akcizo dalies, vadinamosios CO2 dedamosios ne tik dyzelinui, bet ir žemės ūkyje naudojamiems gazoliams bei suskystintoms naftos dujoms (SND). Parlamentas 70 jo narių balsais už bei vienam paprieštaravus, priėmė Vyriausybės teiktas, tačiau Seime pakoreguotas Akcizo įstatymo pataisas, kurios litrą dyzelino kitąmet atpigins 4 centais.

Neretai žmonės lygina, kokios yra įvairių prekių kainos Lietuvoje ir kitose Europos šalyse. Dažnai pasitaiko, kad Lietuvoje už tam tikras prekes mokame brangiau, nei kitose šalyse, o viena iš tokių prekių yra alkoholiniai gėrimai. Statistika rodo didelius kainų skirtumus tarp valstybių narių, tačiau Lietuva patenka tarp šalių, kuriose alkoholis kainuoja brangiau nei ES vidutinis lygis.

Vyriausybė laužo ne tik savo, bet ir kitų prieš tai buvusių valdžių pažadus, taip pat šiurkščiai pažeidė mokesčių derinimo procedūras. Gruodžio 4 dieną, ketvirtadienio vakare buvo registruotas Seimo narių siūlymas keisti alkoholio ir tabako akcizus ženkliai didinant mokesčius, o jau penktadienio ryte (praėjus mažiau nei 5 darbo valandoms) šis siūlymas buvo priimtas Vyriausybės. Pačios Vyriausybės darbo reglamentas be jokių išimčių nenumato trumpesnio klausimo derinimo nei 5 dienos.

Penktadienį Vyriausybei patvirtinus pakoreguotą 2026 m. biudžeto projektą, į jį buvo įtrauktas, kaip teigia finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas, 24 mln. biudžeto pajamų augimas kitąmet keičiant alkoholio ir tabako akcizų politiką. „Su pakoreguotu biudžetu į Seimą keliauja parlamentarų siūlymas dėl spartesnio akcizų didinimo alkoholio ir tabako gaminiams. Iš to kitąmet papildomai bus surenkama apie 24 mln.

Valdantieji nesutaria, kiek nuo Naujųjų metų branginti degalus. Vyriausybė siūlo degalų mokesčius padidinti po 4–6 centus už litrą. Tačiau Remigijus Žemaitaitis ragina to nedaryti bent pusmetį ir pasižiūrėti, kaip sureaguos vairuotojai – gal pigesnių degalų jie pirks daugiau ir sumokės dar daugiau mokesčių.

Seimas svarstys valdančiųjų „valstiečių“ siūlymą nuo kitų metų pavasario ketvirtadaliu padidinti akcizą stipriam alkoholiui bei apie triskart – e. cigarečių skysčiui. Tokioms Akcizų įstatymo pataisoms ketvirtadienį po pateikimo parlamentas pritarė 39 Seimo nariams balsavus už, dar 12 prieštaravus ir 20 susilaikius. Jos toliau bus svarstomos Biudžeto ir finansų bei Ekonomikos komitetuose. Tikimasi, jog pakeitimai padėtų mažinti šių kenksmingų produktų prieinamumą, nes jie reikšmingai pabrangtų.

2025 metai Lietuvoje yra mokesčių didinimo metai. Įvestas visuotinas nekilojamo turto mokestis, apmokestintas turto draudimas, kuris vėl gula ant jo turinčių ir saugančių žmonių, padidinti akcizai visoms prekėms degalams, alkoholiui ir tabakui, reformuota mokestinė sistema, kuri labiau kris ant aktyvesnių žmonių, tačiau kitais metais laukia nauji mokesčiai.

Vyriausybei siūlant nekoreguoti ankstesnės valdžios sudaryto tabako ir alkoholio akcizų didinimo plano, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, jog dėl šių akcizų spartesnio didinimo dar bus tariamasi, kad būtų atliepti koalicijos partnerių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lūkesčiai.

Rūkantiems Lietuvois ir kitų Europos Sąjungos (ES) šalių gyventojams šis įprotis greitu metu gali kainuoti dar brangiau. Europos Komisija (EK) svarsto padidinti mokesčius cigaretėms, taip pat  kaitinamojo tabako gaminiams, elektroninėms cigaaretėms ir kitiems rūkalams. EK ketina diskutuoti apie Tabako akcizų direktyvą (TED), po to kai 15 ES valstybių narių paragino imtis naujų veiksmų prieš cigarečių prekybą, praneša užsienio žiniasklaida.

Naują koaliciją sudarę valdantieji vis garsiau kalba apie tai, kad kitąmet dar labiau didins kai kuriuos mokesčius. Jų akys pirmiausia krypsta į rūkalus ir alkoholį. Valstiečių ir „Nemuno aušros“ lyderiai didesniais mokesčiais grūmoja bankams. Verslo atstovai tokius planus peikia ir įspėja, kad dėl to dar labiau gali išaugti nelegali gamyba ir kontrabanda, tad didesni mokesčiai gali biudžetui ne padėti, o pakenkti.

Rugpjūčio 1 diena yra tarptautinė alaus, kuris gaminamas ir Lietuvoje, diena. Verta pažiūrėti, kaip sekasi alaus ir kitiems alkoholio gamintojams. Jau galima apžvelgti pusės 2025 metų duomenis, iš kurių matosi, kad visose alkoholio grupėse yra krintantys pardavimai. Lietuvoje alkoholio parduodama vis mažiau ir tikrai negalime įtarti, kad tai nelegalios rinkos sąskaita, nes gyventojų pajamos augo ženkliai sparčiau nei pinigų nuvertėjimas – paskatų judėti į šešėlį darosi vis mažiau.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje patvirtino supaprastintą akcizais apmokestinamų prekių ženklinimą banderolėmis. Seno pavyzdžio banderolėmis paženklintus apdoroto tabako gaminius ir alkoholinius gėrimus nebereikės inventorizuoti ir jais bus galima prekiauti, gabenti ir laikyti, iki kol pasibaigs jų atsargos, jeigu asmuo turi šių prekių įsigijimo ar pagaminimo patvirtinimo dokumentus, pranešė Finansų ministerija.

Lietuvoje įsigalėjo sveikintina politika, kai akcizai planuojami trims metams. Tai suteikia prognozuojamumo verslui, kainų vartotojams nuoseklumą bei aiškią žalingų produktų politiką. Taip pat ir daug aistrų paskutiniu metu keliančiu elektroninių cigarečių klausimu. Elektroninių cigarečių akcizas turėtų būti didinamas gan sparčiai. Seimui pritarta dėl 2026 m. 1,56 euro už 1 ml akcizo tarifo, 2027 metams – 3,91 euro už 1 ml akcizo tarifui.

Paprastai verslo organizacijos pasisako už didesnį šalies gynybos finansavimą. Tačiau, panašu, ne tada, kai tai gali paveikti jų verslą, sumažinti pajamas ar pelną. Toks įspūdis gali susidaryti dėl daugiau nei 20 verslo organizacijų raginimo peržiūrėti degalų akcizų politiką, kuri dabar numato, kad dalis surinktų akcizų patenka į Gynybos fondą.

Nuo metų pradžios padidinus akcizus alkoholiui, tabakui ir degalams, o sektorių atstovams kritikuojant, kad tokiu būdu biudžeto pajamos tik mažėja, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas pabrėžia, kad, nepaisant naujo apmokestinimo, per pirmus metų mėnesius akcizų surinkimas augo arba išliko nepakitęs. „Dviejų mėnesių akcizų surinkimas yra išaugęs. (…) Dėl degalų – yra kritimas dėl dyzelio, pirmiausia, bet akcizų surinkimas nesumažėjo, kas buvo planuota.

Nuo šių metų sausio pradžios Lietuvoje padidėję akcizai lėmė ne tik didmeninių degalų kainų augimą, bet ir didesnes mažmenines kainas degalinėse. Jų savininkai fiksuoja šio sprendimo pasekmes, rašoma pranešime žiniasklaidai. Energetikos agentūra skaičiuoja, kad dabar dyzelino vidutinė kaina Lietuvoje yra tokia pat kaip buvo pernai tuo pačiu metu.

Siekiant mažinti vartojimą, Lietuvos alkoholinių gėrimų rinka 2024 metais išliko viena griežčiausiai reguliuojamų Europoje, rašoma Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacijos (LAGGIA) pranešime. Nors būta ir gana kontraversiškų sprendimų, tokių kaip itin stiprių alkoholinių gėrimų gamybos savo reikmėms įteisinimas, praėjusių metų viduryje patvirtintas naujas, per pastaruosius 30 metų didžiausias akcizų kėlimas kasmet iki 2027 metų.

Nuo Naujųjų metų Lietuvoje išaugusios degalų kainos lėmė ne tik prekių kainų kilimą, tačiau ir paskatino šalies gyventojus pildyti automobilių bakus kaimyninėse valstybėse, kur degalai yra pigesni. Be to, padidinus degalų akcizą, Lietuva tapo nebepatrauklia valstybe piltis degalus tranzitiniam transportui, nes kaimyninėse valstybėse degalai kainuoja pigiau, pranešime žiniasklaidai teigia ekspertai.

Po naujų metų Lietuvoje padidėjus akcizams, išbrangus degalams ir cigaretėms, pirkėjai parduotuvėse atkreipia dėmesį ir į gerokai išaugusias alkoholio kainas. Internautų dėmesį patraukė viskio butelis, kuris viename prekybos tinkle kainuoja keliolika eurų daugiau nei kitame. Verslas aiškina, kad sausį milžiniškus alkoholio kainų skirtumus lemia ir įsigalioję nauji akcizai, ir skirtingi antkainiai. O pirkėjai lieja pyktį ir kaltina verslininkus godumu.

Sausio mėnesį alkoholio lentynos pirkėjus pasitinka dėl akcizo pakilusiomis kainomis, labiausiai kyla stipriųjų gėrimų kainos. Tačiau gyventojai piktinasi, kad už tą patį gėrimą vienoje parduotuvėje tenka mokėti net keliolika eurų daugiau nei kitoje.  Socialiniame tinkle „Reddit“ lietuvius nustebino stipraus alkoholinio gėrimo kainos skirtumas parduotuvėse.

Nors degalai mūsų šalyje dėl akcizų didinimo pabrango, tačiau tarp Baltijos šalių benzinas išliko pigiausias Lietuvoje, o dyzelinas dabar Estijoje 0,04 Eur/l pigesnis nei pas mus, skelbia Lietuvos energetikos agentūra. Nuo sausio 1 d. padidinus akcizus, per savaitę vidutinės degalų kainos mūsų šalyje padidėjo – benzinas brango 5,2 proc., dyzelino kaina padidėjo 10,3 procento. Tačiau 2025 m. sausio pradžioje Lietuvoje, palyginti su ES šalių vidutinėmis kainomis, benzinas buvo 12,3 proc.

Nuo 2025 m. sausio 1 d. išaugo degalų kainos dėl akcizų tarifų padidėjimo, nes tokiu būdu siekiama surinkti vis daugiau lėšų šalies gynybos ir civilinės saugos stiprinimui. Šį dar visai neseniai įsigaliojusį įstatymą, jo efektyvumą ir tikrąją naudą mūsų šaliai įvertino ekonomistas Marius Dubnikovas. M. Dubnikovas dalinosi savo įžvalgomis, jog padidinus akcizų tarifus degalams, kai kurie žmonės atkreips dėmesį į benzinu varomus automobilius ir išties bus surinkta daugiau mokesčių.

Nauji metai – naujos kainos ir degalinėse. Dyzelinas kai kur pabrango 25 centais už litrą, o benzinas – beveik 20 centų. Tiesa, yra degalinių, kur pabrangimas dar siekia vos vieną kitą centą. Degalinių atstovai pripažįsta, kad taip reaguoja į naujametinį akcizų padidinimą, o kainų korekcijos esą užsitęs dar apie savaitę. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Vienoje degalinėje Vilniuje litras dyzelino šiandien kainuoja 1,65 eurų, o benzinas vos – 11 ct pigiau.

Jau nuo trečiadienio vairuotojai už degalus mokės dar brangiau. Panašu, kad dalis gyventojų tam ruošiasi iš anksto ir skuba į degalines, kad sutaupytų. Jau nuo sausio 1 d. įsigalioja Akcizų įstatymo pataisos. Joms įsigaliojus, ne tik didinami akcizai dyzelinui ar benzinui, tačiau bus įvedama ir papildoma akcizų dedamoji.

Šiuo metu daugelyje šalių aviaciniam kurui, kitaip nei degalams, kurie naudojami kelių transporte, netaikomi jokie akcizai. Be to, daugelyje šalių lėktuvų bilietams netaikomas pridėtinės vertės mokestis (PVM). Tačiau jau per artimiausius kelerius metus ši situacija gali gerokai pasikeisti, mat naujoji Europos Komisija yra pasiryžusi daug labiau apmokestinti aviacijos sektorių.

Nuo 2025 m. liepos nebebus taikomas akcizo tarifas biodujoms, šią savaitę nusprendė Seimas. Anot projekto iniciatorių, tokia priemone siekiama prisidėti prie kovos su klimato kaita. Priėmimo stadijoje už šias Akcizų įstatymo pataisas balsavo 111, susilaikė 1, prieš balsavusių parlamentarų nebuvo. Šis įstatymas turėtų įsigalioti 2025 m. liepos 1 d., o jei Europos Komisijos (EK) pritarimas gaunamas vėliau – 2 mėn. po gavimo datos.

Dėl valdžios sprendimų jau nuo kitų metų dyzelino litras brangs 16, o benzino 8 centais. Tokius skaičiavimus pateikia šalies verslininkai bei ekonomistai. Negana to šią prognozę dar lydi ir perspėjimas, kad Lietuva savo aukštesnėmis dyzelino kainomis pralaimės konkurencinę kovą su kaimynėmis Latvija ir Lenkija. Skaičiuojama, kad dėl to vežėjai Lietuvoje pilsis mažiau dyzelino, o valdžiai gali būti sunku surinkti suplanuotus mokesčius. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Nuo kitų metų Lietuvoje brangs visi alkoholiniai gėrimai ir rūkalai, taigi ir kaitinamasis tabakas ar elektroninių cigarečių skysčiai. Dėl didinamų akcizų už pusę litro alkoholio gyventojams teks mokėti iki 25 euro centų brangiau. O tai yra kone dvigubai didesnis tarifas nei, pvz., Latvijoje ar Lenkijoje. Įvairūs tabako gaminiai 2025-aisiais lietuviams atsieis iki 32 centų brangiau, o per ateinančius 3 metus kai kurie rūkalai pabrangs daugiau nei 1 euru.

Latvijos vyriausybė antradienį pritarė Finansų ministerijos parengtoms Akcizų įstatymo pataisoms – dėl jų didinimo degalams, dujoms, saldintiems nealkoholiniams gėrimams nuo ateinančių metų bei nuo 2026-ųjų, taip pat  alkoholiniams gėrimams ir tabako gaminiams nuo 2027 metų.

Nuo kitų metų pradžios degalai Lietuvoje vėl brangs ir tai toli gražu ne paskutinis brangimas, įspėja rinkos ekspertai.  Pasak jų, per artimiausius 6 metus dyzelino kaina gali siekti 3 eurus už litrą. Esą pagrindinės kainų kilimo priežastys – Lietuvos valdžios institucijų sprendimas paskubomis ir beatodairiškai sekti Europos žaliuoju kursu bei akcizų didinimas siekiant papildyti valstybės biudžetą.

Finansų ministerijos parlamentui antradienį teikiamame Gynybos fondo projekte prezidentas pasigenda socialinio teisingumo ir nepalaiko vartojimo mokesčių didinimo akcizų kurui, sako prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė. Apie tai, iš ko atims ir kam pridės, ir iš kur valdžia paims pinigų gynybai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ir ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Seimas kiša pagalius į ratus vyriausybės užmojams kitąmet branginti degalus ir surinktus mokesčius skirti gynybai. Degalai brangs bent 3 centais mažiau nei siūlė vyriausybė. Tačiau turėtų labiau brangti elektroninės cigaretės. Brangs ir alkoholis, dėl ko alkoholio prekiautojai baiminasi dar didesnio lietuvių plūstelėjimo į Lenkiją.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Savaitė prasidėjo svarbiu sprendimu – Vyriausybė teikia Seimui mokesčių pakeitimus, kurie leis tų pasiekti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) finansavimą gynybai. Tai yra svarbus sprendimas, kuris turėjo būti priimtas gal net anksčiau. Tačiau kai kurie siūlymai kelia diskusijų, kurios galutinį sprendimą Seime gali klampinti įvairiomis nuomonėmis.

Vyriausybė pirmadienį svarstys didžiąją dalį Finansų ministerijos gegužę pristatyto Gynybos fondo paketo, kuris artimiausiais metais leistų padidinti gynybos finansavimą iki 3 proc.