Taip nutiko vienai „Revolut“ klientei – tariamam nuomotojui ji pervedė iš viso 2 779,17 svaro sterlingų (3 241,97 euro), tačiau vėliau paaiškėjo, kad moteris pateko į sukčiaus pinkles.
Prarastus pinigus ji siekė susigrąžinti iš banko, skelbiama Lietuvos banko nagrinėtoje ginčo byloje.
Nustatyta, kad moteris platformoje „Facebook“ paskelbė įrašą apie ieškomą būstą ilgalaikei nuomai. Į jį sureagavo asmuo, prisistatęs nuomotoju.
Šalys sutarė dėl pagrindinių nuomos sąlygų ir net pasirašė nuomos sutartį.
Po to moteris tariamam nuomotojui atliko tris mokėjimus – pervedė pradinį įnašą (depozitą) ir einamojo mėnesio nuomos mokestį. Iš viso nuo 2025 m. birželio 3 d. iki liepos 25 d. ji pervedė 2 779,17 svaro sterlingų (3 241,97 euro).
Vėliau tariamas nuomotojas pranešė, kad buto išnuomoti negalės, ir pažadėjo pinigus grąžinti. Tačiau lėšų moteris taip ir neatgavo, o nuomotojas nutraukė bendravimą.
Viešojoje erdvėje pastebėjusi įrašus apie šio asmens nesąžiningumą, moteris suprato tapusi sukčiavimo auka.
Banką kaltino nepakankamai apsaugojus
Po įvykio moteris kreipėsi į „Revolut“. Bankas savo ruožtu susisiekė su pinigų gavėjo banku ir bandė lėšas susigrąžinti, tačiau to padaryti nepavyko – gavėjo sąskaitoje pinigų jau nebebuvo.
Tuomet klientė pateikė bankui pretenziją, tačiau ši nebuvo patenkinta. Moteris kreipėsi į Lietuvos banką ir pareikalavo, kad „Revolut“ jai grąžintų prarastus 2 779,17 svaro sterlingų (3 241,97 euro).
Klientė teigė, kad banko taikytos sukčiavimo prevencijos priemonės buvo nepakankamos. Jos teigimu, pirmojo mokėjimo dieną banko klientų aptarnavimo specialistas netgi nurodė nepaisyti saugumo įspėjimo ir tęsti mokėjimą.
Tačiau „Revolut“ su tokia pozicija nesutiko. Bankas nurodė, kad visus tris mokėjimus klientė inicijavo savo valia ir tinkamai juos patvirtino.
Be to, prieš atliekant pirmąjį mokėjimą suveikė banko automatizuota saugumo sistema – operacija buvo laikinai sustabdyta, o klientės paprašyta atsakyti į klausimus apie mokėjimo paskirtį.
Jai taip pat buvo pateikta informacija apie galimą sukčiavimo riziką ir paprašyta įrašyti savo vardą bei pavardę, taip patvirtinant, kad ji supranta riziką prarasti pinigus.
Moteris nurodė, kad pinigus nuomos tikslais perveda pažįstamam asmeniui, patvirtino suprantanti riziką ir nusprendė operaciją tęsti.
Lietuvos bankas nustatė, kad tokia sukčiavimo prevencijos sistema buvo aktyvuota dar prieš pirmąjį mokėjimą. Nepaisydama pateiktų įspėjimų, klientė pasirinko pinigus pervesti.
Jos teiginys, kad banko darbuotojas nurodė saugumo įspėjimą ignoruoti, objektyviais įrodymais nebuvo pagrįstas.
Be to, po pirmojo mokėjimo moteris tam pačiam gavėjui savarankiškai atliko dar du mokėjimus.
Lietuvos bankas pažymėjo, kad vartotojai, naudodamiesi mokėjimo paslaugomis, turi elgtis apdairiai, rūpestingai ir kritiškai vertinti trečiųjų asmenų pasiūlymus bei reikalavimus, ypač kai pinigai pervedami nepažįstamiems asmenims, sutiktiems socialiniuose tinkluose.
Įvertinęs aplinkybes Lietuvos bankas nenustatė, kad „Revolut“ būtų netinkamai įvykdęs klientės mokėjimus ar pažeidęs teisės aktus bei sutartinius įsipareigojimus.
Todėl nuspręsta, kad bankas neprivalo savo lėšomis kompensuoti moters patirtų nuostolių, o jos reikalavimas grąžinti 2 779,17 svaro sterlingų (3 241,97 euro) buvo atmestas.
Lietuvos banko sprendime nurodoma, kad sukčius vėliau buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme.
Ragino klientus rimtai vertinti įspėjimus
„Revolut“ komunikacijos vadovė Akvilė Adomaitytė, komentuodama situaciją, teigė, kad bendrovė apgailestauja dėl kiekvieno atvejo, kai žmonės nukenčia nuo finansinių sukčių.
„Esame pasiryžę kuo geriau apsaugoti klientus pasitelkdami sukčiavimo prevencijos technologijas ir įvairias apsaugos priemones, vis dėlto finansinis sukčiavimas yra visos rinkos problema, kuri turi būti sprendžiama ir jos ištakose – ypač socialinių tinklų bei susirašinėjimo platformose, kuriose prasideda daugelis sukčiavimo schemų“, – komentavo ji.
Anot A. Adomaitytės, bendrovė sukčiavimo grėsmę vertina itin rimtai, o beveik trečdalis jos darbuotojų dirba finansinių nusikaltimų prevencijos srityje.
„Saugumo priemones nuolat stipriname: naudojame realiu laiku veikiančias dirbtinio intelekto sukčiavimo aptikimo sistemas, skambučius programėlėje apsimetėliams atpažinti, operacijų limitus, biometrinį tapatybės patvirtinimą, klientų švietimo priemones ir daugybę kitų.
Taip pat taikome įvairias intervencijas, skirtas padėti klientui laiku atpažinti sukčiaus manipuliaciją. Konkrečių jų veikimo principų neatskleidžiame, nes tai galėtų padėti nusikaltėliams jas apeiti, tačiau nuolat testuojame ir tobuliname klientams rodomus įspėjimus.
Raginame klientus į šiuos įspėjimus žiūrėti labai rimtai – jie skirti apsaugoti jų lėšas“, – pabrėžė „Revolut“ komunikacijos vadovė.
