Teisininkė, mediatorė Raimonda Joskaudienė pabrėžia, kad vien faktas, jog šuo loja, savaime dar nereiškia teisės pažeidimo.
„Teisė nereikalauja, kad šuo niekada nelotų. Tai būtų nei realu, nei suderinama su natūraliu gyvūno elgesiu. Tačiau augintinio laikymas taip pat nesuteikia teisės ignoruoti kaimynų ramybės, poilsio ir teisėtų interesų“, – aiškina ji.
Kada lojimas jau peržengia ribą?
Vertinant, ar šuns lojimas gali būti laikomas pažeidimu, svarbi visa aplinkybių visuma. Atsižvelgiama į tai, kaip dažnai lojimas kartojasi, kiek laiko jis trunka, kuriuo paros metu vyksta ir kaip realiai veikia aplinkinius.
Taip pat svarbu, ar tai keli pavieniai sulojimai, ar valandų valandas trunkantis lojimas, ar gyvūno šeimininkas apie problemą buvo informuotas ir ar sužinojęs apie ją ėmėsi kokių nors priemonių.
„Pavyzdžiui, jeigu šuo dienos metu kelis kartus suloja pro laiptinę einant žmogui ar į kiemą įėjus kurjeriui, vien dėl to paprastai nebūtų pagrindo konstatuoti administracinį nusižengimą.
Visai kitaip būtų vertinama situacija, kai šuo beveik kiekvieną vakarą loja nuo 22.30 iki 1 valandos nakties, pažadina kelių butų gyventojus, o šeimininkas, ne kartą įspėtas, atsako: „Tai mano šuo ir mano butas – ką noriu, tą darau“, – pateikia pavyzdį R. Joskaudienė.
Anot jos, tai, kad gyvūnas laikomas žmogui priklausančiame būste ar teritorijoje, šeimininko nuo pareigų neatleidžia.
„Privati nuosavybė nėra teritorija, kurioje galima nepaisyti kitų žmonių teisių“, – pabrėžia teisininkė.
R. Joskaudienė atkreipia dėmesį, kad Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas numato gyvūno laikytojo pareigą nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Ši pareiga galioja nepriklausomai nuo to, ar gyvūnas laikomas daugiabučio bute, privataus namo kieme, sodo sklype ar voljere.
Atsakomybė už gyvūnų laikymą ir gerovę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus numatyta Administracinių nusižengimų kodekse. Be to, savivaldybės gali turėti savo patvirtintas triukšmo prevencijos ir gyvūnų laikymo taisykles.
„Jeigu šuns savininkas neužtikrina, kad gyvūnas netrikdytų aplinkinių ramybės, jo veika, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, gali būti vertinama: pagal ANK 346 straipsnį – kaip gyvūnų gerovę ir laikymą reglamentuojančių reikalavimų pažeidimas; pagal ANK 48 straipsnio 3 dalį – kaip savivaldybės tarybos patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymas; tam tikrais atvejais pagal ANK 488 straipsnį – kaip viešosios rimties trikdymas“, – vardija ji.
Vis dėlto, anot teisininkės, būtų netikslu teigti, kad kiekvienas garsesnis šuns lojimas automatiškai laikomas viešosios rimties trikdymu.
Tam turi būti įvertintas triukšmo pobūdis, jo vieta ir laikas, poveikis aplinkiniams bei paties gyvūno laikytojo elgesys.
Pagal ANK vakaro laiku laikomas laikotarpis nuo 19 iki 22 val., o nakties – nuo 22 iki 7 val. R. Joskaudienė pažymi, kad būtent vakare ir naktį gyvenamosiose patalpose keliamas triukšmas vertinamas griežčiau, jeigu dėl jo trikdoma kitų žmonių ramybė, poilsis ar darbas.
Baudos gali siekti ir 1000 eurų
Kokia konkreti atsakomybė grės gyvūno šeimininkui, priklausys nuo nustatytų aplinkybių ir nuo to, pagal kurią teisės normą pažeidimas bus kvalifikuotas.
„Baudos dydis priklauso ne nuo to, kaip gyventojas pavadino savo skundą, bet nuo to, pagal kurią teisės normą institucija kvalifikuos nustatytą pažeidimą“, – paaiškina R. Joskaudienė.
Ji nurodo, kad pagal ANK 346 straipsnį už gyvūnų gerovę ir laikymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą gali būti skiriama nuo 30 iki 120 eurų bauda. Pažeidimą padarius pakartotinai, ji gali siekti nuo 120 iki 230 eurų.
Už savivaldybės tarybos patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymą pagal ANK 48 straipsnio 3 dalį gali būti skiriama nuo 150 iki 600 eurų bauda, o už pakartotinį pažeidimą – nuo 500 iki 1000 eurų.
Jeigu veika atitinka viešosios rimties trikdymo požymius, pagal ANK 488 straipsnį fiziniam asmeniui gali būti skiriama nuo 80 iki 200 eurų bauda. Pakartotinio pažeidimo atveju – nuo 200 iki 300 eurų.
„Tai nereiškia, kad vien už tą patį lojimo epizodą visos nurodytos baudos bus automatiškai sudėtos. Institucija privalo tiksliai nustatyti, kokie konkrečiai teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti, surinkti įrodymus ir tinkamai kvalifikuoti veiką“, – pabrėžia teisininkė.
Baudos dydžiui įtakos gali turėti pažeidimo trukmė ir pasikartojimas, paros laikas, ankstesni įspėjimai ar nuobaudos, gyventojų, kuriems trukdoma, skaičius bei tai, ar gyvūno šeimininkas bendradarbiauja ir bando problemą spręsti.
Už vakarais ir naktimis lojusį šunį – 190 eurų
Tai, kad vertinama visa aplinkybių ir įrodymų visuma, rodo ir teismų praktika.
R. Joskaudienė atkreipia dėmesį į 2020 m. Marijampolės apylinkės teismo nagrinėtą bylą. Joje buvo vertinama situacija, kai privačiame kieme, voljere, laikomas vokiečių aviganis nuolat lojo vakaro ir nakties metu.
Šuns savininkei pagal du ANK straipsnius buvo paskirta subendrinta 190 eurų bauda. Teismas moters skundo netenkino ir baudą paliko nepakeistą.
„Šioje byloje buvo pateikti keliomis skirtingomis dienomis ir skirtingu laiku padaryti garso įrašai, kelių gyventojų parodymai, duomenys apie ankstesnį įspėjimą bei pačios savininkės paaiškinimai. Teismas konstatavo, kad garsus ir nuolatinis šuns lojimas vakaro bei nakties metu trikdė kitų asmenų teisę į ramybę ir poilsį“, – pasakoja teisininkė.
Svarbu buvo ir tai, kad gyvūno savininkė argumentavo, jog šuo laikomas privačiame kieme. Tačiau teismas šio argumento nepriėmė – pareiga nepažeisti kitų žmonių teisių galioja ir privačioje valdoje.
Net 14 vaizdo įrašų kitam teismui nepakako
Tačiau teismų praktikoje galima rasti ir priešingų situacijų, kai atsakomybė panaikinta dėl nepakankamų įrodymų.
Klaipėdos apylinkės teismas taip pat 2020 m. nagrinėjo atvejį, kai policijos šuns šeimininkui skirtas įspėjimas galiausiai buvo panaikintas, o administracinė teisena nutraukta.
Byloje buvo pateikta net 14 vaizdo įrašų, tačiau iš jų nebuvo galima nustatyti tikslių įrašymo datų ir laiko. Taip pat nebuvo aišku, ar juose užfiksuotas nuolatinis lojimas, ar tik pavienė gyvūno reakcija į šalia vykusį veiksmą.
Be to, skundą buvo pateikęs vienas kaimynas, o atvykę policijos pareigūnai patys šuns lojimo neužfiksavo.
„Teismas pabrėžė, kad prielaidų ir bendro teiginio „šuo loja dienomis ir naktimis“ nepakanka. Asmens kaltė turi būti pagrįsta konkrečiais ir patikimais įrodymais“, – nurodo R. Joskaudienė.
Anot jos, šios dvi bylos parodo vieną svarbų dalyką: „Atsakomybę lemia ne skundo emocingumas, o įrodymų kokybė ir jų visuma.“
Vien skųstis, kad šuo loja, gali nepakakti
Jeigu problema kyla daugiabutyje ar kaimyniniame sklype, pirmasis žingsnis, pasak teisininkės, turėtų būti pokalbis su gyvūno šeimininku – jeigu tai saugu ir įmanoma.
„Žmogus gali nežinoti, kad jam išėjus į darbą gyvūnas kelias valandas loja, kaukia ar patiria išsiskyrimo nerimą“, – pastebi R. Joskaudienė.
Jeigu žodinis pokalbis problemos neišsprendžia, apie ją verta pranešti raštu. Toks pranešimas vėliau gali tapti įrodymu, kad gyvūno šeimininkas žinojo apie kaimynams keliamus nepatogumus ir turėjo galimybę jų imtis spręsti.
Gyventojams teisininkė pataria pildyti vadinamąjį triukšmo dienoraštį – žymėti datą, lojimo pradžią ir pabaigą, trukmę bei tai, kaip triukšmas trukdė.
Taip pat galima daryti garso ar vaizdo įrašus. Juos geriausia daryti iš savo buto, balkono ar kiemo bei išsaugoti originalius, neredaguotus failus, kuriuose matytųsi data ir laikas.
Svarbūs gali būti ir kitų gyventojų paaiškinimai. Kelių kaimynų savarankiški liudijimai paprastai yra reikšmingesni nei vienas abstraktus skundas.
Taip pat verta išsaugoti susirašinėjimą su gyvūno šeimininku ir duomenis apie ankstesnius kreipimusis į namo administratorių, bendriją, savivaldybę ar policiją.
Vis dėlto renkant įrodymus negalima pamiršti ir kaimynų privatumo.
„Nereikėtų sistemingai filmuoti jo būsto vidaus, langų ar šeimos narių, kai tam nėra objektyvaus poreikio. Įrašo tikslas turi būti užfiksuoti triukšmą, o ne stebėti žmogaus privatų gyvenimą“, – įspėja R. Joskaudienė.
Ar reikia matuoti decibelus?
Pasak teisininkės, vien telefono programėle užfiksuotas triukšmo lygis nebūtinai taps svarbiausiu įrodymu.
„Vien mobiliojo telefono programėlėje parodytas decibelų skaičius paprastai nebus lemiamas įrodymas. Daug svarbiau nuosekliai parodyti, kada, kaip dažnai ir kiek laiko šuo loja bei kaip tai veikia aplinkinius“, – aiškina ji.
Jeigu šuo loja tuo metu, kai gyventojai patiria trikdymą, ypač vakare ar naktį, galima kreiptis bendruoju pagalbos numeriu 112. Tokiu atveju pareigūnai turi galimybę situaciją patikrinti ir ją užfiksuoti tuo metu, kai triukšmas iš tiesų vyksta.
Jeigu problema nuolatinė, galima pateikti išsamų rašytinį pranešimą per „ePolicija“ arba kreiptis į savivaldybės administracijos viešosios tvarkos padalinį.
Daugiabučio administratorius ar bendrijos pirmininkas taip pat gali padėti susisiekti su gyvūno laikytoju, surinkti kitų gyventojų nusiskundimus, įspėti apie namo vidaus tvarką ar tarpininkauti sprendžiant konfliktą. Tačiau pats administratorius administracinės baudos skirti negali.
Nuolatinis lojimas kai kuriais atvejais gali kelti klausimų ne tik dėl kaimynų ramybės, bet ir dėl paties gyvūno gerovės.
Jeigu yra pagrindo įtarti, kad šuo ilgą laiką paliekamas vienas, laikomas netinkamomis sąlygomis, patiria stresą, neturi vandens, tinkamos pastogės ar veterinarinės priežiūros, R. Joskaudienė rekomenduoja kreiptis ir į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą dėl galimo gyvūnų gerovės pažeidimo.
Vis dėlto, pasak teisininkės, tokios situacijos pirmiausia turėtų būti sprendžiamos ne konfliktuojant tarpusavyje.
„Nuolat lojančio šuns problema neturėtų virsti kaimynų karu. Negalima grasinti šeimininkui, tyčia triukšmauti keršijant, mėginti savavališkai paveikti gyvūną ar naudoti jam žalą galinčias sukelti priemones.
Tačiau taip pat nereikia metų metus kentėti, tikintis, kad problema išsispręs savaime“, – sako R. Joskaudienė.
Ji pabrėžia, kad atsakomybė kyla ne dėl paties fakto, kad žmogus augina šunį. Ji gali kilti tuomet, kai šeimininkas žino apie sistemingą kitų žmonių ramybės trikdymą, tačiau jį ignoruoja ir nesiima realių priemonių.
„Teisė laikyti augintinį turi būti derinama su kaimynų teise ramiai naudotis savo būstu, ilsėtis ir miegoti.
Vienas sulojimas – dar ne teisės pažeidimas. Tačiau nuolatinis, ilgai trunkantis ir įrodymais užfiksuotas lojimas, kurį šeimininkas sąmoningai ignoruoja, gali užtraukti administracinę atsakomybę“, – apibendrina teisininkė.
