Vienas pristatytų prioritetų – didinti pasitikėjimą valstybe, stiprinti institucijų koordinavimą ir ugdyti jaunimo sąmoningumą.
Tam numatoma kurti bendrą duomenų platformą, kuria naudotųsi VMI, „Sodra“, FNTT, Registrų centras, Muitinė ir kitos institucijos. Taip pat planuojama nustatyti bendrus rizikos vertinimo standartus ir kasmet viešinti pažangos ataskaitą.
Posėdyje kalbėta, kad veiksmingesnis institucijų keitimasis duomenimis galėtų padėti pastebėti galimai slepiamą darbo užmokestį ir pan.
Jaunimo sąmoningumą apie mokesčius ketinama ugdyti pasitelkiant komiksus ir papildant vadovėlius informacija apie mokesčius.
M. Endrijaitis pristatyme paminėjo, kad tokia praktika taikoma Skandinavijoje, ir pabrėžė, jog jaunimui svarbu paaiškinti, kad dalis jų pajamų tenka valstybei.
Daugiau paslaugų internetu ir paprastesnis deklaravimas
Dar viena kryptis – elektroninių paslaugų plėtra ir VMI skaitmeninė transformacija. Planuojama konsoliduoti informacines sistemas, sprendimus grįsti duomenimis, automatizuoti ir optimizuoti procesus, paslaugas teikti realiuoju laiku, užtikrinti duomenų vientisumą bei kokybę.
M. Endrijaitis taip pat įvardijo tikslą supaprastinti mokesčių deklaravimą. Tarp numatytų darbų – nekilnojamojo turto mokesčio apskaičiavimo procesas administratoriaus iniciatyva, naujas gyventojų pajamų deklaravimo modelis ir nauja turto deklaravimo koncepcija.
VMI vadovas pristatė ir tikslą didinti klientų pasitenkinimą. Tam numatoma analizuoti klientų kelią ir jų segmentus pagal klientų patirties (CX) metodiką, aktyviau komunikuoti su tikslinėmis klientų grupėmis ir įdiegti transakcines apklausas.
VMI siekia per penkerius metus sumažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį. Plane numatyta iki 2030 m. įdiegti privalomą įmonių tarpusavio elektroninių sąskaitų faktūrų sistemą, duomenis VMI perduodant realiuoju laiku. Taip pat planuojama į i.EKA integruoti daugumą kasos aparatų.
Ketinama ir pasitelkti dirbtiniu intelektu paremtus rizikos analizės modelius galimo PVM sukčiavimo schemoms nustatyti ir vykdyti tikslinę PVM kontrolę.
VMI kontrolės planai
M. Endrijaitis jau buvo skelbęs, kad VMI kasmet nustatys 3–5 didžiausios rizikos sektorius ir sieks 20 proc. padidinti tikslinių patikrinimų efektyvumą.
Daugiau dėmesio numatoma skirti prekybai, gamybai, statybai ir elektroninei erdvei, taip pat įmonių grupių tarpusavio sandoriams, nuostolingoms įmonėms, nekilnojamojo turto sandoriams ir didelės vertės tarptautiniams sandoriams.
Bus tikrinama, ar pagrįstai deklaruojami mokestiniai nuostoliai, pajamos natūra, A ir B klasės pajamos, dividendai, palūkanos ir kitos į užsienį išmokamos sumos.
VMI planuoja rengti teminius patikrinimus, bendras skaidrinimo programas su verslo asociacijomis ir taikyti atsitiktinę atranką.
M. Endrijaitis priminė, kad Tarptautinis valiutos fondas (TVF) rekomenduoja tikrinti ir skirtinguose sektoriuose veikiančias įmones. Taip būtų galima įvertinti, ar rizikingiausios veiklos sritys nustatytos teisingai.
Taip pat jau anksčiau skelbta, kad „fintech“ ir dirbtinį intelektą naudojančias įmones VMI ketina konsultuoti ir šviesti, o su Lietuvos banku keistis duomenimis „fintech“ tema.
