ES Taryba rugsėjo 28 dieną priėmė reglamentą, kuriuo atnaujinamos nacionalinių socialinės apsaugos sistemų koordinavimo taisyklės.
Pakeitimai apima nedarbo, šeimos ir ilgalaikės priežiūros išmokas, tam tikrų socialinių išmokų prieinamumą ekonomiškai neaktyviems asmenims bei taisykles į kitas šalis siunčiamiems ir keliose valstybėse dirbantiems darbuotojams.
Šios sąlygos skirtos suderinti skirtingų valstybių socialinės apsaugos sistemų veikimą, kad persikeldami gyventi ar dirbti į kitą šalį žmonės neprarastų savo teisių.
Pokyčiai derinti beveik dešimtmetį
„Sodros“ Klientų aptarnavimo valdymo skyriaus patarėja komunikacijai Malgožata Kozič, atsakydama į klausimus apie pokyčius, nurodė, institucija dar enturi informacijos, kaip ir kada jie bus įgyvendinami bei perkeliami į nacionalinę teisę. Dėl išsamesnio paaiškinimo ji pasiūlė kreiptis į SADM.
SADM paaiškino, kad prieš ES Tarybos sprendimą pasiūlymui liepos 7 dieną pritarė Europos Parlamentas.
SADM duomenimis, tai vienas ilgiausiai ES lygmeniu derintų teisėkūros pasiūlymų socialinės apsaugos sistemų koordinavimo srityje: valstybės narės ir Europos Parlamentas kompromisą pasiekė po beveik dešimtmetį trukusių sudėtingų diskusijų.
Atnaujintomis taisyklėmis tęsiamas socialinės apsaugos sistemų koordinavimo modernizavimas.
Siekiama palengvinti laisvą asmenų judėjimą ES, suteikti daugiau teisinio aiškumo gyventojams ir institucijoms, sumažinti administracinę naštą bei palengvinti taisyklių taikymą praktikoje.
Išvykus ieškoti darbo, išmoką bus galima išsaugoti ilgiau
Vienas svarbiausių pokyčių – ilgesnis nedarbo išmokos vadinamojo eksporto laikotarpis. Jis aktualus žmonėms, kurie vienoje ES valstybėje gauna nedarbo išmoką, tačiau nori išvykti ieškoti darbo į kitą valstybę narę.
SADM paaiškinimu, iki šiol tokie gyventojai teisę į išmokos mokėjimą galėjo išsaugoti tris mėnesius. Tam tikrais atvejais šį laikotarpį buvo galima pratęsti dar trims mėnesiams.
Pagal naująsias taisykles išmokos eksporto laikotarpis bus šeši mėnesiai. Valstybės narės taip pat galės jį pratęsti iki teisės gauti nedarbo išmoką pabaigos.
Vis dėlto ilgesnis eksporto laikotarpis savaime neprailgins bendros išmokos mokėjimo trukmės.
Ministerija pabrėžia, kad išmokos negalės būti mokamos ilgiau, negu žmogui priklauso pagal jas mokančios valstybės teisės aktus. Tikimasi, kad pakeitimas suteiks daugiau laiko ir galimybių rasti darbą kitoje ES šalyje.
Kas mokės išmoką, lems ir 22 savaičių taisyklė
Kita svarbi naujovė palies žmones, kurie gyvena vienoje ES valstybėje, tačiau dirba kitoje. SADM teigimu, nedarbo išmokų taisyklių pakeitimas buvo viena sudėtingiausių ir ilgiausiai derintų reformos dalių.
Pagrindinis principas nesikeičia: nedarbo išmoką skiria ir moka valstybė, kurioje žmogus dirbo ir buvo draustas socialiniu draudimu. Tačiau iš dalies keičiamos išimties taisyklės, taikomos tiems, kurie paskutinio darbo metu dirbo ir gyveno skirtingose valstybėse, pavyzdžiui, sezoniniams ar pasienio darbuotojams.
Ministerijos paaiškinimu, dabar galiojančios išimtys kartais buvo interpretuojamos skirtingai. Todėl naujomis nuostatomis siekiama nustatyti aiškius ir pamatuojamus kriterijus, kurie padėtų greičiau nuspręsti, kuri valstybė atsakinga už išmokos skyrimą.
Iki šiol visiškai darbo netekusiems pasienio darbuotojams nedarbo išmoką paprastai mokėdavo jų gyvenamosios vietos valstybė.
Pagal naująsias taisykles bus svarbu, kiek laiko žmogus nepertraukiamai dirbo paskutinėje darbovietėje ir mokėjo socialinio draudimo įmokas.
Jeigu šis laikotarpis sieks bent 22 savaites, už nedarbo išmokos mokėjimą bus atsakinga valstybė, kurioje žmogus dirbo. Jeigu jis bus trumpesnis, išmoką pagal savo teisės aktus mokės gyvenamosios vietos valstybė.
Taip siekiama aiškiau paskirstyti valstybių atsakomybę ir sustiprinti ryšį tarp išmokos mokėjimo bei šalies, kurioje prieš tapdamas bedarbiu žmogus dirbo ir mokėjo socialinio draudimo įmokas.
Kitose šalyse įgytas stažas bus sumuojamas
Nustatant teisę į nedarbo išmoką ir toliau bus sumuojamas visose ES valstybėse narėse įgytas nedarbo draudimo stažas. SADM atkreipia dėmesį, kad ši taisyklė galioja ir dabar.
Tai reiškia, kad 22 savaičių kriterijus padės nustatyti už išmoką atsakingą valstybę, tačiau žmogus taip pat turės atitikti išmokos skyrimo sąlygas pagal tos valstybės teisės aktus.
Asmuo galės registruotis užimtumo tarnyboje ir naudotis užimtumo paslaugomis tiek gyvenamosios vietos valstybėje, tiek šalyje, kurioje dirbo.
Ministerijos pateiktais „Sodros“ duomenimis, 2025 metais nedarbo išmoka pritaikant išimties taisyklę buvo skirta daugiau kaip 8,5 tūkst. iš užsienio grįžusių asmenų.
Praktinio taikymo reikės palaukti dvejus metus
Reglamento patvirtinimas nereiškia, kad naujosios nedarbo išmokų taisyklės pradedamos taikyti iš karto.
ES Tarybos pranešime nurodoma, kad reglamentas įsigalios pirmą mėnesio dieną po jo paskelbimo ES oficialiajame leidinyje, o SADM paaiškina, kad praktinis naujųjų taisyklių taikymas prasidės tik po maždaug dvejų metų pereinamojo laikotarpio.
Šis laikas bus skirtas institucijų pasirengimui. Reikės pritaikyti informacines sistemas, atnaujinti duomenų mainų procesus tarp valstybių narių, peržiūrėti įgyvendinamuosius teisės aktus ir dokumentų formas.
Ministerija kartu su „Sodra“ pereinamuoju laikotarpiu planuoja daug dėmesio skirti gyventojų informavimui ir konsultavimui.
Apie būsimus pokyčius taip pat reikės informuoti atsakingas institucijas ir atitinkamai pakoreguoti susijusius teisės aktus.
SADM vertinimu, naujosios taisyklės turėtų padėti sklandžiau veikti socialinės apsaugos koordinavimo sistemai visoje ES.
Kartu išlaikomas pagrindinis principas – judėdami tarp valstybių narių žmonės neturi prarasti savo socialinės apsaugos teisių.
