Pastaruoju metu Vilniuje vykstant dideliems kelių ir infrastruktūros pokyčiams matoma ir daugybė statybviečių.
Socialiniuose tinkluose taip pat galima aptikti gyventojų įrašų apie išvažinėtas ar išmindžiotas vejas bei nuotraukų, kuriose užfiksuota ant sutvarkytų žaliųjų plotų palikta technika.
„Neabejoju, kad rangovai leidimus statyti ant pievos turi. Ar tokį leidimą apskritai gauti galima?“, – rašė vienas komentatorius.
Vis dėlto savivaldybės aiškina, kad vien technikos važiavimas veja, šaligatviu ar dviračių taku dar nebūtinai reiškia pažeidimą.
Technikos judėjimas ne visada laikomas pažeidimu
Vilniaus miesto savivaldybės Komunikacijos skyriaus Ryšių su žiniasklaida specialistė Indrė Naureckaitė nurodė, kad technikos judėjimo galimybės vertinamos pagal konkrečią situaciją.
„Atsižvelgiant į darbų pobūdį, vietą ir kitas aplinkybes, tam tikrais atvejais technikos važiavimas per veją, šaligatvį ar kitą dangą gali būti neišvengiamas.
Jei dėl darbų pobūdžio tenka važiuoti per veją, šaligatvį ar kitą dangą, rangovai privalo pasibaigus darbams ją atstatyti į ne blogesnę nei buvusią būklę“, – teigė ji.
Kaune rangovui perdavus teritoriją, ji laikoma statybviete, todėl joje technika gali judėti pagal atliekamų darbų poreikį. Kartu rangovui tenka atsakomybė už darbų zonoje esančią infrastruktūrą.
„Vykdant gatvių remonto darbus, rangovui perduodama statybvietė ir rangovas tampa atsakingu už vejos ir dangų išsaugojimą ar atstatymą darbų zonoje. Rangovo technikos judėjimas statybvietėje neribojamas“, – paaiškino Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.
Klaipėdoje atskira tvarka taikoma su savivaldybe sutartis sudariusiems rangovams, kurie rūpinasi sanitarine miesto priežiūra.
„Rangovams, vykdantiems sutartinius įsipareigojimus su Klaipėdos savivaldybe ir atliekantiems sanitarinę miesto priežiūrą, leidžiama važiuoti pėsčiųjų ir dviračių takais, o renkant šakas ir lapus – ir žaliąja veja. Tačiau tai darydami jie privalo atsižvelgti į gamtines sąlygas, kad nebūtų pažeista veja ir joje neliktų provėžų.
Rangovai turi naudoti lengvąją autotechniką, kurios masė neviršija 3,5 t., kad nebūtų pažeistos šaligatvių, takų ir aikščių dangos“, – nurodė Klaipėdos miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė.
Sugadinimus turi pašalinti patys rangovai
Savivaldybių pateikti atsakymai rodo, kad rangovui suteikta teisė technika judėti darbų teritorijoje neatleidžia jo nuo pareigos pasirūpinti pažeista aplinka.
Vis dėlto atsakomybė skirtinguose miestuose gali būti taikoma nevienodai.
Kaune rangovams piniginės baudos už darbų zonoje padarytą žalą nenumatytos, tačiau jie turi pašalinti atsiradusius sugadinimus.
„Baudos rangovams netaikomos, numatyta prievolė atstatyti padarytus sugadinimus“, – komentavo A. Pakalniškis.
Jo teigimu, šiemet savivaldybei neteko registruoti atvejų, kai rangovai būtų palikę nesutvarkytą infrastruktūrą.
„Per 2026 m. pažeidimų nefiksuota. Rangovai patys suinteresuoti išsaugoti aplinkinę infrastruktūrą, o esant sugadinimams ją sutvarko“, – sakė Kauno miesto savivaldybės atstovas.
Klaipėdoje įvertinama, ar vejos pažeidimai iš tiesų atsirado dėl darbus vykdžiusios bendrovės veiksmų. Nustačius rangovo atsakomybę, jam skiriamas laikas žalai pašalinti.
„Jeigu nustatoma, kad provėžos vejoje šalia takų atsirado dėl rangovų kaltės, jiems nustatomas terminas žalai pašalinti ir provėžoms sutvarkyti“, – pažymėjo I. Kubilienė.
Vilniuje administracinė atsakomybė gali būti taikoma tais atvejais, kai darbai atliekami neturint reikalingo leidimo, nesilaikant jame nustatytų sąlygų arba paliekama nesutvarkyta bendrojo naudojimo teritorija.
„Už darbų vykdymą be leidimo ar nesilaikant išduoto leidimo reikalavimų gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Už savavališką kasinėjimą bendrojo naudojimo teritorijoje ar teritorijos nesutvarkymą gali būti skiriama nuo 30 iki 140 eurų bauda, o už pakartotinį pažeidimą – nuo 140 iki 600 eurų“, – įvardijo I. Naureckaitė.
Vilniaus miesto savivaldybė tokius atvejus registruoja bendra pažeidimų fiksavimo tvarka, todėl atskirų duomenų apie su statybos ar remonto darbais susijusius pažeidimus neturi.
Pastebėjus pažeidimą svarbu apie jį pranešti
Neturint informacijos apie statybvietės ribas, rangovui išduotus leidimus ar atliekamų darbų pobūdį, gyventojui gali būti sudėtinga pačiam nuspręsti, ar technika konkrečioje vietoje juda teisėtai.
Tokiais atvejais savivaldybės ragina užfiksuoti situaciją ir perduoti informaciją atsakingoms institucijoms.
Vilniuje pasirinkimas, kur kreiptis, priklauso nuo galimo pažeidimo pobūdžio.
„Gyventojai, pastebėję galimą važiavimo pažeidimą, turėtų kreiptis į policiją. Dėl netinkamo sustojimo ar stovėjimo galima kreiptis į policiją arba į Savivaldybę“, – paaiškino I. Naureckaitė.
Kauniečiai, įtarę, kad rangovas elgiasi neteisėtai, apie situaciją gali informuoti miesto savivaldybę.
Klaipėdoje pranešimą taip pat galima pateikti savivaldybei naudojantis specialia interneto svetaine „Praneškite apie problemą mieste“. Gavę informaciją savivaldybės specialistai gali įvertinti aplinkybes ir, nustatę pažeidimą, imtis veiksmų.
„Dažniausiai rangovų technikos judėjimas pėsčiųjų ir dviračių takais ar žaliąja veja yra susijęs su atliekamais darbais ir yra teisėtas bei reglamentuotas“, – apibendrino I. Kubilienė.
