„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad atskaičius mokesčius, degalų kainos Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse yra gana panašios.
„Kainos, neskaitant mokesčių, yra labai panašios visose ES šalyse, Lietuvoje paskutinis buvo 1,12 euro – čia šiuo atveju dyzelino.
Gyventojams vis svarbiau tampa ir benzinas, ir elektra, bet transporto įmonėms, pramonei ir daliai žemės ūkio dyzelinas yra svarbesnis kuras. Plius dar lengvųjų automobilių labai daug Lietuvoje yra dyzelinių“, – dalijosi jis.
Ekspertas prognozuoja, kad Lenkijai nebedidinant degalų mokesčių lengvatų, kainų skirtumas tarp Lietuvos ir Lenkijos turėtų sumažėti.
„Lenkai, mano žiniomis, nebežada mažinti mokesčių, nes tai kainavo labai reikšmingas biudžeto lėšas. Biudžeto deficitas ir taip Lenkijoje yra didelis.
Taip kad manau, kad Lenkijoje degalų kainos nebus tiek mažesnės nei Lietuvoje ir, ko gero, jau tas traukos centras šiek tiek sumažės, bent jau šituo požiūriu“, – įvardijo pašnekovas.
„Gyventojams tikrai neapsimoka važiuoti į Lenkiją, jeigu tai yra ypatingai vien tik degalai, nes į kanistrus pilti nėra labai didelės mados, kiek pastebėjau, o degalų bakas yra nedidelis.
Tai nebent ten yra kažkokie pasienio regionai, bet tų didžiųjų miestų nėra Lietuvos pusėje, kurie būtų prie Lenkijos sienos“, – toliau tęsė jis.
Ar apsimoka pirkti degalų iš kaimyninės Lenkijos?
Pasak ekonomisto, dabar žmonėms važiuoti iš rytinės Lietuvos pusės į Lenkiją vien dėl pigesnių degalų dažniausiai neapsimoka.
„Arčiausia yra Kaunas iš tikrųjų, iš didelių miestų, aišku, dar Marijampolė ir Alytus yra arčiau. Bet netgi ir iš tų miestų šiaip iš esmės dėl degalų neverta važiuoti. Gyventojai net nevažiuoja 5 kilometrų.
Lietuvoje pačioje skirtumai ir yra iki 20 centų, kartais būna netgi ir daugiau tarp skirtingų degalinių“, – kalbėjo jis.
Anot Ž. Maurico, važiuojant tolimesnį atstumą, į Lenkiją šiuo atveju, dėl pigesnių degalų, sutaupymą greitai sumažina kelionės kuro ir laiko išlaidos.
„Tas, kuris važiuoja, todėl, kad tiesiog yra laiko sąnaudos ir kuro sąnaudos. Kuro gal net svarbesnės. Tai kiek kainuoja nuvažiuoti pirmyn – atgal, jeigu 50 kilometrų ar kokį 100 kilometrų, jau viskas – praktiškai tavo atsipirkimas iš karto prastėja“, – pastebėjo ekspertas.
Ekonomistas atkreipė dėmesį, jog pigesniu kuru Lenkijoje labiausiai naudojasi transporto įmonės, todėl brangstant degalams, gali didėti transporto paslaugų kainos.
„Kas tikrai naudojasi, tai naudojasi – transporto įmonės. Toms įmonėms iš esmės sušvelnino degalų pabrangimo šoką. Dabar, aišku, jau lenkai irgi tą kainą padidino, tai, ko gero, mes didėjančią įtampą pajausime transporto sektoriuje.
Nes išaugus kaštams, tos įmonės, ko gero, sieks permesti dalį tų išaugusių kaštų galutiniams vartotojams. Tai gali transporto paslaugų kainos didėti“, – akcentavo Ž. Mauricas.
Eksperto manymu, Lenkijoje anksčiau dėl labai sumažintų mokesčių dyzelinas buvo gerokai pigesnis nei Lietuvoje, tačiau tokios lengvatos nebebus taikomos.
„Jeigu, tarkim, į Lenkiją būdavo važiuojama išsukti, turint omeny tikrai labai stipriai sumažintus mokesčius, ką Lenkija buvo padariusi, tai praktiškai, pavyzdžiui, dyzelino kaina birželio mėnesį Lenkijoje iš esmės buvo 40–45 centais mažesnė.
Tai realiai panašus lygis kaip praeitais metais, kur matai ir 40–45 centų skirtumą, netgi metų pabaigoje. Tai praktiškai Lenkija trumpam buvo vos ne visiškai eliminavusi degalų kainų šuolį, bet jie to nebedarys“, – komentavo ekonomistas.
Ekspertas: kylant degalų kainoms, kils ir kitų produkcijų kainos
Ž. Mauricas dalijosi, kad brangstant degalams didės transporto sąnaudos, kurios vėliau kels maisto, paslaugų ir bendrą infliaciją.
„Infliaciją, manau, mes pajausime didesnę per transporto kaštus. Tai nusikaskaduos greitu metu ir į maisto kainas, manyčiau, ir tada kažkiek ir paslaugų papildomą spaudimą gausime. Taip, kad yra labai šiaip situacija nesmagi ir, ko gero, matysim ir prognozių labai daug besikeičiančių.
Mes taip pat kitą savaitę jau atnaujiname, tai bus gerokai daugiau infliacijos, negu kad buvo tikimasi, nes kažkaip tai lyg ir rimo ta situacija. Iki praktiškai vasaros pabaigos daugiau mažiau tas scenarijus judėjo, kaip buvom prognozavę“, – įvertino padėtį pašnekovas.
„Bet dabar vėl tas papildomas šuolis ir jisai gali būti ženkliai didesnis ir ženkliai didesnį poveikį turintis negu tas šuolis, kuris buvo pavasarį. Rudeninis šuolis bus grėsmingesnis negu pavasarinis.
Situacija yra labai sudėtinga todėl, kad yra fundamentalus pasiūlos trūkumas – tiek naftos, bet, ką gal netgi svarbiau, degalų, ypatingai dyzelino“, – toliau tęsė jis.
Kaip teigė Ž. Mauricas, Europoje trūksta dyzelino, nes sumažėjo tiekimas iš Rusijos ir Artimųjų Rytų, o kitų šaltinių nepakanka.
„Dyzelino yra trūkumas Europoje. Europa pirkdavo, tai yra, apsirūpindavo tuo trūkumu, iš Rusijos ir Artimųjų Rytų. Iš Rusijos matom, kokia situacija.
Pati Rusija uždraudė eksportuoti. Jai pačiai reikia, jau importuoja iš kitų šalių. Artimieji Rytai negali eksportuoti tiek, kiek eksportuodavo, dėl Hormūzo sąsiaurio. Tai iš esmės kažkiek tai iš Jungtinių Amerikos Valstijų atsigabena, bet to kiekio nepakanka“, – kalbėjo jis.
Pasak ekonomisto, jei dyzelino trūkumas nesibaigs, Europai teks ieškoti naujų tiekimo šaltinių arba priimti politiškai sudėtingus sprendimus.
„Yra naudojami rezervai ir jeigu situacija panašu, kad jinai tebesitęsia įtempta, tai arba kažkokiu tai būdu bus bandoma ieškoti kitų importo kelių – labai greitai reikia tą daryti, praktiškai tai jau sunkiai įmanoma – arba galbūt bus kažkokiu būdu bandoma tartis su ta pačia, gal, Rusija.
Čia politiškai būtų labai nemalonus sprendima“, – akcentavo jis.
Ekonomisto požiūriu, jei kuro pasiūlos padidinti nepavyks, kainos turės kilti tiek, kad sumažėtų vartojimas ir ekonomikos augimas.
„Arba tiesiog tą rinką, kas balansuotų, tai kaina turi pakilti tiek, kad paklausa kristų. Nu, tai iš esmės tai koreliuoja nemaža dalimi su recesija.
Tai iš esmės turi nustoti ekonomika augti, kad tiesiog mažiau būtų suvartojama, kaip buvo su gamtinių dujų situacija 2022–2023 metais. Na, padėjo ir šilta žiema, tai matome, kad ten susibalansavo greitai ta rinka“, – mąstė Ž. Mauricas.
Dyzelinas Lietuvoje brangesnis 22 proc. nei Lenkijoje
Ekonomistas Algirdas Bartkus pristatė, kad Lenkijoje vartotojams dyzelinas buvo 22 procentais, o benzinas 17 procentų, pigesnis nei Lietuvoje.
„Jeigu paimame paskutiniosios oficialiai paskelbtos savaitės duomenis, ta kaina (dyzelino), kurią žmogus, individas sumoka Lenkijos degalinėje, yra 22 procentais pigesnė.
Benzinas Lenkijoje yra 17 procentų pigesnis. Tai reiškia, pas mus 17 procentų brangesnis benzinas ir 22 procentais brangesnis dyzelinas“, – sakė jis.
Eksperto teigimu, pašalinus PVM ir akcizus, Lietuvoje degalų kainos iš tikrųjų buvo šiek tiek mažesnės nei Lenkijoje.
„Tačiau reikia suprasti, apie ką buvo kalbama, kai lyginamos Lietuvos ir Lenkijos benzino ir dyzelino kainos.
Jeigu išvesime lauk visus mokesčius, t.y., PVM, akcizus, tiesiog paliksime tai, kas yra pas mus – naftos žaliavos kaina, perdirbimas, logistika, gamyklos antkainis ir visa kita, kas yra atmetus mokesčius.
Tai iš tiesų dyzelinas pas mus, atmetus mokesčius, yra 2 procentais pigesnis negu Lenkijoje, o benzinas pas mus yra 7 procentais pigesnis negu Lenkijoje“, – komentavo ekonomistas.
A. Bartkus pastebėjo, kad 2 procentų skirtumas be mokesčių nėra reikšmingas, nes kuro gamybos kainos Lietuvoje ir Lenkijoje iš esmės yra panašios.
„Ir tai yra normalu. Nereikia čia žiūrėti į tai, kad rugsėjo ir rugpjūčio sandūroje pas mus, atmetus mokesčius, dyzelinas yra 2 procentais pigesnis, nes, pavyzdžiui, liepos ir rugpjūčio mėnesių sandūroje pas mus jis buvo 1 procentu brangesnis.
Kalbant apie kainas Lenkijoje, žmonės anksčiau, kai tik prasidėjo visas šitas kainų bumas, prasidėjus konfliktui su Iranu ir panašiai, labai daug važiavo į Lenkiją užsipilti kuro“, – savo įžvalgomis dalijosi jis.
Pašnekovo asmenine nuomone, šiuo metu žmonės retai važiuoja į Lenkiją vien dėl degalų, nebent gyvena visai šalia pasienio
„Dabar taip pat kai kurie žmonės važiuoja, bet abejoju, ar yra vien motyvas dėl degalų važiuoti pasipilti.
Nebent tu gyveni prie pat Lenkijos sienos ir ta degalinė yra tau už 3 kilometrų arba 5 kilometrų. Tokių žmonių yra labai mažai“, – įveetino jis.
Kada apsimoka keliauti į Lenkiją?
Anot A. Bartkaus, važiuoti į Lenkiją labiau apsimoka tada, kai kartu planuojama apsipirkti, o ne vien užsipilti kuro.
„Ten yra Kalvarijų savivaldybė, Lazdijų savivaldybė ir iš tiesų labai retas gyventojų tankumas iš mūsų pusės. Iš Marijampolės, kuri yra artimiausias didesnis miestas, labai abejoju, ar žmonės važiuoja vien tik dėl degalų.
Važiuojama tada visko, kai važiuoji į Lenkiją apsipirkti. Ir reikalas yra toks, kad degalai tokiu atveju tampa papildomu motyvu važiuoti ten apsipirkti visko – prisipirkti šaldytų vištų, prisidėti šaldiklį, kiek jų ten telpa, skalbimo priemonių ir taip toliau“, – pabrėžė ekspertas.
Ekonomisto teigimu, kelionė į Lenkiją tampa racionali, kai žmogus kartu su pigesniu kuru prisiperka ir kitų prekių.
„Žmogus važiuoja ir parsiveža pilną universalą bagažinės, prisidėjęs visokių gėrybių iš Lenkijos, tame tarpe ir užsipila degalų. Toks motyvas jau yra racionalus.
Užtat galima konstatuoti tai, kad motyvas apsipirkti Lenkijoje yra labai tvirtas ir ne tiktai dėl degalų, bet kartu ir dėl viso kito“, – samprotavo A. Bartkus.
Didelė dyzelinių automobilių dalis Lietuvoje reiškia, jog aukšta dyzelino kaina skatina žmones apsipirkti Lenkijoje.
„Gaunasi, kad tokiu atveju dėl dyzelinio kuro, kuris pas mus yra per brangus, o reikia suprasti, kad Lietuvoje maždaug 63 procentai automobilių, kuriuos mes turime, M1, tų privačių žmonių naudojamų automobilių, yra dyzeliniai“, – sakė ekspertas.
Tiesa, A. Bartkaus teigimu, brangesnis dyzelinas Lietuvoje skatina žmones pinigus išleisti Lenkijoje ne tik degalinėse, bet ir prekybos vietose.
„Tai žmonės gauna papildomą motyvą važiuoti apsipirkti į Lenkiją ir visko pirkti. Ir čia yra praradimai, kurie tada yra fiksuojami mūsų prekybos tinkluose, ne tiktai degalinėse.
Savotiškai gaunasi, kad Lietuvai laikyti dyzelino kainą aukštesnę negu Lenkijoje yra kvailas sprendimas“, – atkreipė dėmesį ekonomistas.
