baudos

Atnaujinamos gatvės, tiesiami dviračių takai ir tvarkomi šaligatviai miestą keičia, tačiau vykstant darbams gyventojų dėmesį neretai patraukia visai kitas vaizdas – ant vejos stovinti sunkioji technika, purve paliktos gilios provėžos ar apgadinta danga. Pamačius tokį vaizdą tikriausiai ne vienas pagalvoja ar iš tiesų leidžiama važiuoti ten, kur paprastam vairuotojui tai būtų laikoma pažeidimu.

Lietingomis dienomis pėstiesiems bei kitiems eismo dalyviams dar labiau nuotaiką sugadinti gali ir neatsargūs vairuotojai, kurie, užvažiavę ant balos, gali aptaškyti jus vandeniu. Tiesa, policija perspėja, kad už tokius veiksmus, vairuotojams gali tekti paploninti piniginę ir susimokėti baudą.  Tikriausiai ne kartą esate pastebėję, o gal net ir patyrę nemalonų jausmą, kai pro šalį važiuojantis automobilis, užvažiavęs ant balos aptaško jus ar kitus praeivius vandeniu.

Rudenį sodo ir daržo darbai nesibaigia, nes šiuo laikotarpiu susidaro nemažai žaliųjų atliekų, pvz., nukritę lapai, piktžolės, nupjauta žolė. Aplinkosaugininkai primena, kad jas svarbu tvarkyti tinkamai – kompostuoti arba pristatyti į specialias atliekų surinkimo aikšteles. Žaliąsias atliekas deginti galima tik išimtinais atvejais, kai nėra sąlygų jų kompostuoti, perduoti atliekų tvarkytojui ar kitaip panaudoti.

Lietuviai jau žino, kad ne visas atliekas galima paimti ir paprastai išmesti į konteinerį – kai kurias iš jų reikia atskirai išvežti į tam tikras atliekų perdirbimo vietas. Primename jums, už kokių daiktų išmetimą į konteinerį gali grėsti triženklė bauda. Viena dažniausių klaidų – tekstilės atliekų metimas į mišrių komunalinių atliekų konteinerius.

Prasidėjus spanguoliavimo sezonui, aplinkosaugininkai primena – prieš vykstant į mišką ar pelkę svarbu pasitikrinti, ar pasirinkta vieta nepatenka į valstybinio gamtinio rezervato teritoriją ir ar joje nėra kitų ribojimų lankytis, ar rinkti spanguoles. Rezervatuose lankytis ir rinkti spanguoles draudžiama, išskyrus nustatytas išimtis. Nesaugomose teritorijose uogavimo sezono data teisės aktuose nenustatyta, todėl spanguoliauti galima tik laikantis konkrečioje vietovėje nustatytų reikalavimų.

Taršiems automobiliams Lietuvos keliuose ruošiama griežtesnė kontrolė. Valstybė planuoja didinti baudas už transporto priemones su neveikiančia ar sąmoningai išderinta išmetamųjų dujų valymo įranga, o tokių nustatomų pažeidimų pastaraisiais metais daugėja. Problema ta, kad pašalintą DPF filtrą ar katalizatorių, išjungtą „AdBlue“ sistemą ir kitas manipuliacijas įprastų patikrinimų metu pavyksta aptikti ne visada.

Prasidėjus rudeniui, tauriųjų elnių ir briedžių rujai bei suaktyvėjus laukinių gyvūnų migracijai, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena gyventojams, kaip elgtis pastebėjus laukinį gyvūną mieste ar gyvenvietėje.

Šiuo metu per šventes neiškėlus valstybinės vėliavos arba tą padarius netinkamai, gresia bauda vos nuo 10 iki 30 eurų. Tačiau jau netrukus baudos už tokius pažeidimus gali išaugti dešimteriopai. Tai numato Administracinių nusižengimų kodekso pataisos, kurias Seimas turėtų pradėti svarstyti jau kitą savaitę. Didesnėmis baudomis kels pilietiškumą? „Valstybės vėliavos iškėlimas valstybės švenčių dienomis yra ne vien simbolinis veiksmas, bet ir svarbi pilietiškumo bei pagarbos valstybei išraiška.

Nemokate baudų? Netrukus tokiems gyventojams gali tekti susitaikyti su kur kas rimtesnėmis pasekmėmis. Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo iš esmės keisti baudų išieškojimo tvarką ir griežčiau spausti sistemingus pažeidėjus. Tarp siūlomų priemonių – administracinis areštas, vairuotojo pažymėjimo ar transporto priemonės registracijos ribojimai, didesnės rinkliavos ir net pinigų išskaičiavimas iš nedarbo išmokos.

Nemažai gyventojų turi bent vieną augintinį. Dažniausiai jis tampa tikru šeimos nariu, gyvena namuose ir yra mylimas. Visgi vis dar pasitaiko atvejų, kai gyvūnai būna laikomi prastomis sąlygomis, neprižiūrimi ar skriaudžiami. Tačiau Lietuvoje tai nėra ignoruojama, šiuo metu numatyti pokyčiai, kurie iš esmės pakeis gyvūnų laikymą. Pririštų šunų laikymas kelia didelį susirūpinimą tiek visuomenei, tiek institucijoms.

Kaip ir kasmet Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai tęsia „Saugom lašišą“ reidus, kurie vyks nuo rugsėjo 1 d. iki lapkričio 20 d.Visoje Lietuvoje aplinkos apsaugos pareigūnai vykdys žuvitakių priežiūrą, siekdami užtikrinti sąlygas lašišoms ir šlakiams migruoti bei neršti. Aplinkosaugininkai primena, kad nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 15 d. visas sugautas lašišas ir šlakius privaloma paleisti atgal į vandens telkinį.

Jei norėjote antradienio vakarą po darbo užsukti į parduotuvę ir įsigyti alkoholio, planus teks pakeisti. Šiemet rugsėjo 1-oji diena minima antradienį, o tai reiškia, kad alkoholio prekyba šią dieną bus draudžiama. Tokia tvarka galioja jau 20 metų iš eilės, todėl norintys pasirūpinti gėrimais tai turės padaryti iš anksto. Įprastai antradieniais alkoholis yra parduodamas nuo 10 iki 20 val. Visgi pirmąjį rugsėjo antradienį alkoholinius gėrimus pardavinėti bus draudžiama.

Kapavietės tvarkymas daugeliui atrodo kaip visiškai asmeninis reikalas – juk tai artimųjų kapas, todėl neretai manoma, kad jo savininkas gali pats spręsti, ką ir kaip jame keisti. Tačiau teisės aktai numato ne vieną ribojimą, o kai kuriais atvejais prieš imantis darbų būtina juos suderinti su kapinių prižiūrėtoju ar savivaldybe. Nežinant taisyklių, už kapinių tvarkymo taisyklių pažeidimus gali grėsti ne tik bauda, bet ir gerokai didesnės išlaidos.

Kol vasara dar nesibaigė, Aplinkos apsaugos departamentas primena apie daiktus, susijusius su pramogomis vandenyje. Vasarą prie vandens dažnai naudojami pripučiami ratai, čiužiniai, irklentės ir kitos pramogoms skirtos priemonės. Tačiau susidėvėjusios jos ne visada gali būti metamos į įprastus atliekų konteinerius. Aplinkos apsaugos departamento atstovai socialiniame tinkle „Facebook“ atkreipia dėmesį, kur reikėtų pristatyti nebetinkamas naudoti vandens pramogų priemones.

Nekaltai pasodinta tuja, be leidimo suręsta malkinė ar keliais centimetrais į kaimyno sklypą pasislinkusi tvora šiandien gali tapti brangia jūsų gyvenimo klaida. Kol daugelis gyventojų vis dar šventai tiki, kad savo kieme gali daryti bet ką, teisininkai įspėja – griežtėjančios taisyklės ir akylos kaimynų akys nelegalių statybų mėgėjams pranašauja tūkstantines baudas.

Nusprendus atsinaujinti butą ar balkoną, ne visada pakanka vien noro ir remontui sukauptų pinigų. Griaunant sieną, perkeliant radiatorių, montuojant kondicionierių, stiklinant balkoną ar įrengiant vaizdo kamerą galima netyčia paliesti tai, kas priklauso ne vieno buto šeimininkui, o visiems namo gyventojams. Dėl to gali grėsti ne tik didžiulės baudos, bet ir reikalavimas įrengtas konstrukcijas pašalinti.

Vasara – pats atostogų įkarštis, kartu su juo išauga ir keleivių srautai Lietuvos oro uostuose. Lietuvos muitinė primena, kad prieš išvykstant atostogų verta ne tik susikrauti lagaminą, bet ir pasidomėti, ką iš užsienio galima parsivežti, o už ką gali tekti atsakyti. Nors daugiausia pažeidimų, muitinės teigimu, vis dar susiję su akcizinėmis prekėmis, keliautojai kartais įsigyja ir gerokai mažiau akivaizdžių draudžiamų daiktų.

Praėjusių metų gruodį Australija tapo pirmąja šalimi pasaulyje, pareikalavusia, kad „TikTok“, „YouTube“, „Snapchat“ ir kitos populiarios svetainės pašalintų jaunesnių nei 16 metų asmenų paskyras. Priešingu atveju joms grėstų didelės baudos. Jos pavyzdžiu pradėjo sekti ir kitos valstybės, kurios svarsto įvesti tokius pačius apribojimus.

Netinkamai išrūšiuotos atliekos gali ne tik apsunkinti jų perdirbimą, bet ir gerokai paploninti piniginę – už kai kuriuos pažeidimus gyventojams gresia šimtus eurų siekiančios baudos, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime žiniasklaidai. Viena dažniausių klaidų – tekstilės atliekų metimas į mišrių komunalinių atliekų konteinerius.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) plečia savo veiklą ir nuo šiol perims baudų ir ekonominių piniginių sankcijų administravimą. Išplėtus vieno langelio principo taikymą, gyventojai ir įmonės, prisijungę prie VMI savitarnos, galės vienoje vietoje matyti ir patogiai apmokėti paskirtas baudas ir ekonomines ir pinigines sankcijas.

Keturračių populiarumas Lietuvoje nemažėja, ypač vasarą. Tačiau kartu su šia transporto priemone vis dar gyvuoja nemažai klaidingų įsitikinimų apie tai, kur galima važiuoti ir kokios taisyklės galioja gamtoje. Dalis vairuotojų mano, kad jei nėra draudžiamojo ženklo, jie gali laisvai važinėti miškais, pievomis ar vandens telkinių pakrantėmis. Deja, realybė yra visai kitokia.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai rugpjūčio 3–16 d. vykdys sustiprintus patikrinimus Kuršių mariose, siekdami užtikrinti, kad verslinė žvejyba tinklais būtų vykdoma laikantis visų nustatytų reikalavimų. Šiuo laikotarpiu planuojama surengti apie 10 reidų, kurių metu žvejai verslininkai bus tikrinami žuvų iškrovimo vietose ir žvejybos metu.

Daugiau nei 100 vairuotojų pažymėjimus atėmė viena gatvė Vilniuje – gavę nuosprendžius vairuotojai negali patikėti. Dviračių gatvėje už aplenktą lėtai važiuojantį dviratininką bauda kaip už agresyvų, chuliganišką vairavimą: iki 230 eurų ir iki pusės metų teisių atėmimas. Negana to, atsiranda ir provokuojančių dviratininkų: specialiai važiuoja lėtai, filmuoja ir skundžia vairuotojus policijai.

Susisiekimo ministerija siūlo beveik tris kartus sumažinti baudas už draudimą lenkti gyvenamosiose zonose ir dviračių gatvėse. Taip pat pažeidėjams siūloma sušvelninti sankcijas dėl teisės vairuoti atėmimo. Ministerija parengė tokias Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, jas svarstys Vyriausybė ir tvirtins Seimas.

Vilniaus Šeškinės mikrorajone viename iš daugiabučių įsivyravo tikra kaimynų drama. Teigiama esą dėl keliamo triukšmo vienai šeimai kaimynė neva pradėjo atjunginėti elektrą namuose. Dėl to buto gyventojai sako kreipęsi į policiją, tačiau ši dėl įrodymų trūkumo esą padėti negalėjo. Negana to, tikinama, kad dėl kreipimosi į policiją vėliau buto durys buvo pavaišintos ir kiaušiniais.

Lietuvoje sparčiai plintantys invaziniai augalai kelia pavojų ne tik gamtai, bet ir žmonių sveikatai. Specialistai įspėja, kad žemės savininkai privalo rūpintis jų naikinimu, o už reikalavimų nepaisymą gresia baudos. Taip pat daliai gyventojų šiems darbams skiriama ir finansinė parama. Kaip anksčiau skelbė naujienų portalas tv3.lt, Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija socialiniame tinkle pasidalijo svarbia informacija apie invazines augalų rūšis ir jų daromą žalą.

Seni drabužiai, avalynė ir kita nebereikalinga tekstilė negali keliauti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius – ją privaloma rūšiuoti ir mesti į specialiai tam skirtas surinkimo vietas. Nors ši tvarka Lietuvoje galioja jau nuo praėjusių metų, gyventojams primenama, kaip tinkamai atsikratyti švariomis, nešvariomis ar pavojingomis medžiagomis užterštomis tekstilės atliekomis. Bet to, primenama, kad taisyklių nesilaikantiems asmenims gresia baudos, siekiančios net iki 600 eurų.

Vasarą Lietuvos miškuose gausu grybautojų ir uogautojų, tačiau ne visi prisimena, kad renkant miško gėrybes galioja tam tikros taisyklės. Aplinkosaugininkai primena, kur grybauti ir uogauti draudžiama, kokie rinkimo būdai gali pakenkti gamtai ir už kokius pažeidimus gresia baudos. Laidoje dalyvauja Aplinkos apsaugos departamento atstovas Tadeušas Ablačinskis.

Kelių centimetrų sklypo ribos neatitikimas gali tapti rimto kaimynų ginčo priežastimi. Dėl to svarbu laiku ir tinkamai nustatyti kiekvieno savininko teritoriją. Specialistai paaiškino, kas atsako už neatitikimus, kada gali tekti griauti statinį ir kaip problemą išspręsti be teismo. Sklypo ribos ne visada sutampa su dešimtmečius stovinčios tvoros pabaiga ar savininkų naudojama teritorija.

Siekiant spręsti eismo saugumo problemas, siūloma numatyti baudas važinėjantiems su neįregistruotomis į elektrinę mikrojudumo priemonę arba į motorinį dviratį savo konstrukcija panašiomis transporto priemonėmis. Už tokių nesaugių, neaiškių, įstatyme nustatytų galios ir greičio reikalavimų neatitinkančių transporto priemonių dalyvavimą viešajame eisme grėstų baudos ir jų konfiskavimas.

Tam tikrų produktų įvežimas į Lietuvą, ypač iš ne Europos Sąjungos (ES) valstybių, yra draudžiamas ir gali baigtis baudomis. Apie tai yra skelbiama oro uostuose, pasienio punktuose bei oficialiose institucijų svetainėse, tačiau keliautojai neretai vis tiek bando atsigabenti maisto produktų ar augalų. Advokatų profesinės bendrijos TEGOS patarėja, advokatė Aleksandra Fedotova pabrėžia, kad tokių ribojimų privalu laikytis ne veltui – jais siekiama apsaugoti tiek žmonių, tiek gyvūnų sveikatą.

Kasmet Lietuvos keliuose su laukiniais gyvūnais susiduria tūkstančiai vairuotojų, o tokių avarijų tik daugėja. Daugeliu atvejų vairuotojai pirmiausia rūpinasi patirta žala, tačiau ne visi žino, kad po tokio susidūrimo galima gauti baudą ir net netekti teisės vairuoti. Kada už partrenktą gyvūną atsakomybė netaikoma, kokiais atvejais gali tekti susimokėti ir kokių veiksmų būtina imtis iškart po eismo įvykio? Įvykių daugėja, vidutinė išmoka – 2,6 tūkst.

Praėjusį savaitgalį nemaža dalis Lietuvos gyventojų plūdo į miškus, kur ieškojo grybų ir kitų gėrybių. Tačiau ne visi žino, kad net ir grybavimas ar uogavimas turi aiškias taisykles. O už kai kuriuos pažeidimus gali grėsti ne tik įspėjimas, bet ir šimtus ar net 2 tūkstančius eurų siekiančios baudos.

Nuo liepos 16 d. prasideda siauražnyplių vėžių gaudymo sezonas, kuris truks iki spalio vidurio. Invazines vėžių rūšis – žymėtuosius ir rainuotuosius vėžius – galima gaudyti ištisus metus. Juos gaudydami padėsite Lietuvos vėžiams išlikti.    Lietuvos aptinkamos vietinės vėžių rūšys – plačiažnypliai ir siauražnypliai, bei invazinės rūšys – žymėtieji bei rainuotieji vežiai.

Lietuvos pajūris vasarą sulaukia tūkstančių lankytojų. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kokių reikalavimų būtina laikytis statant transporto priemones, siekiant apsaugoti jautrias pajūrio ekosistemas ir išvengti pažeidimų. Kuršių nerija Kuršių nerijos nacionalinis parkas – viena labiausiai lankomų saugomų teritorijų Lietuvoje, rašoma Aplinkos apsaugos departamento pranešime spaudai.

Netrukus Lietuvoje ir visoje Europoje kasdienis vairavimas gali visiškai pasikeisti. Nuo 2026 m. liepos 7 d. kiekviename Europos Sąjungoje (ES) registruojamame naujame automobilyje ir furgone privalo būti įrengta salono kamera, nukreipta į vairuotoją. Paprastai tariant, kiekvienas vairuotojas bus stebimas. Kasmet Lietuvoje nuperkama kelios dešimtys naujų automobilių. Be to, po kelių metų eksploatacijos mūsų rinką pasiekia ir naudoti europietiški automobiliai, kurie jau bus su kameromis.

Jau beveik dvejus metus Rusijoje registruotiems automobiliams galioja draudimas įvažiuoti į Lietuvą, tačiau gyventojai teigia jų vis dar matantys įvairiose šalies vietose. Dėl to gyventojams kyla klausimų, kada tokios transporto priemonės gali būti mūsų šalyje teisėtai ir ar apie jas reikėtų pranešti tarnyboms. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytojas Deividas (tikras vardas redakcijai žinomas), teigęs, kad Lietuvoje vis dar pastebi automobilių su rusiškais valstybiniais numeriais.

Netinkamai išrūšiuotos atliekos gali ne tik apsunkinti jų perdirbimą, bet ir gerokai paploninti piniginę – už kai kuriuos pažeidimus gyventojams gresia šimtus eurų siekiančios baudos. Viena dažniausių klaidų – tekstilės atliekų metimas į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Dar praeitais metais savivaldybėse Aplinkos ministerijos reikalavimu buvo įrengti specialūs tekstilės konteineriai, todėl svarbu jais naudotis, norint atsikratyti tokio tipo atliekų.

Siekiant stiprinti pagarbą Lietuvos valstybei bei jos simboliams, Seimo narys konservatorius Audronius Ažubalis siūlo griežtinti atsakomybę už vėliavos neiškėlimą valstybės švenčių dienomis.  Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pakeitimo projektą įregistravęs parlamentaras siūlo dešimteriopai didinti baudas už vėliavų iškėlimo tvarkos pažeidimą.

Prasidėjus grybų ir uogų sezonui, daugelis traukia į miškus, tačiau ne visi žino, kad už, atrodytų, nekaltus veiksmus gali grėsti administracinė atsakomybė. Kur galima grybauti, kada būtinas žemės savininko leidimas, kodėl negalima važiuoti automobiliu per miško paklotę ir kokios baudos gresia pažeidėjams, primena teisininkė ir mediatorė Raimonda Joskaudienė.

Greičio viršijimas ir chuliganiškas vairavimas keliuose gali baigtis ne tik baudomis, bet ir teisės vairuoti praradimu. Vis dėlto specialistai įsitikinę, kad dabar Lietuvoje galiojanti atsakomybė už šiuos nusižengimus yra per maža. Tuo metu vairuotojus labiausiai gąsdina ne įspėjimai. Šeštadienį paryčiais Vilniuje įvyko avarija, kurios metu lengvajam automobiliui atsitrenkus į stulpą žuvo du jaunuoliai.

Vasarą poilsiautojai traukia prie ežerų, upių ir į miškus, tačiau kartu su aktyviu stovyklavimo sezonu išryškėja ir sena problema – gamtoje paliekamos šiukšlės. Policija primena, kad atliekų palikimas viešose vietose ne tik darko aplinką, bet ir gali užtraukti baudą. Plastikiniai buteliai, vienkartiniai indai, maisto pakuotės ar cigarečių nuorūkos vis dar tampa įprastu vaizdu poilsio vietose, nors jų ten neturėtų būti.

Vasarą vis daugiau žmonių laiką leidžia prie vandens telkinių, miškuose ar saugomose teritorijose. Nepaisant to, aplinkosaugininkai išskiria, kad pramogas ir poilsį reikia planuoti atsakingai ir nepamiršti pagrindinių taisyklių bei reikalavimų. Anot Aplinkos apsaugos departamento (AAD) atstovų, dažniausiai pažeidimai fiksuojami dėl netinkamo atliekų tvarkymo, transporto priemonių naudojimo gamtinėse teritorijose, neteisėto stovyklavimo ar laužų kūrenimo neleistinose vietose.

Vis daugiau lietuvių šiuo metu planuoja išvykti pailsėti prie jūros ar kitų vandens telkinių. Karštą vasaros dieną atsigaivinimas šaltu vandeniu atrodo kaip iš pasakos, vis tik svarbu prisiminti, kad ir paplūdimyje galioja tam tikros taisyklės. Teisininkė primena, kad už kai kuriuos veiksmus paplūdimyje galite gauti baudas – jos siekia nuo keliasdešimties iki kelių šimtų eurų.

Šiaulių rajono Bazilionų miestelio bendruomenė, susirinkusi į pasitarimą dėl miestelio tvarkymo bei artėjančių didelių miestelio švenčių organizavimo, viena opiausių problemų iškėlė atnaujintose ir išplėstose miestelio kapinėse užveistą statybinių ir buitinių  atliekų sąvartyną. Bendruomenė, Bubių seniūnija imasi priemonių, kad kapinių šiukšlintojai būtų fiksuojami, nustatomi ir jiems būtų pritaikoma griežta atsakomybė už miestelio erdvių niokojimą.

Nors transporto priemonių Lietuvoje kasmet daugėja – šiemet vien per pirmuosius keturis mėnesius šalyje registruota daugiau kaip 90 tūkst. naudotų ir naujų transporto priemonių, o į rinką kasmet pateikiama daugiau nei 20 tūkst. tonų alyvos, perdirbti jau daugelį metų surenkama mažiau nei trečdalis panaudotos alyvos.

Pavasarį Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai vykdė reidus – tikrino laukinės gyvūnijos, jų dalių ar gaminių iš jų prekybos vietas, taip pat buvo tikrinami skelbimai socialiniuose tinkluose ir skelbimų portaluose. Pareigūnai nustatė iš viso tris pažeidimus.    Reidų metu tikrinama, ar prekyba laukiniais gyvūnais, jų dalimis ar gaminiais iš jų vykdoma laikantis teisės aktų reikalavimų.

Gyvenimas miesto centre daugeliui atrodo patogus – viskas pasiekiama ranka, netrūksta pramogų ir aktyvaus gyvenimo. Tačiau daliai gyventojų tai reiškia ir bemieges naktis, triukšmą bei nuolatinius konfliktus su šalia veikiančių barų ir klubų lankytojais. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Liucija (vardas ir pavardė redakcijai žinomi), gyvenanti miesto centre.

Dalis visuomenės mano, kad savaitgalio poilsis gamtoje – palapinių statymas, miško gėrybių rinkimas, vakarienė prie laužo ar trumpas pasivažinėjimas miško takais – yra įprastas laisvalaikio praleidimo būdas, kuris aplinkai didelio poveikio neturi. Tačiau realybė kiek kitokia: už tam tikrus veiksmus, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo visiškai suprantami, galima sulaukti rimtų nemalonumų.