baudos

Daugelis žino, kad mokiniams, studentams, vairuotojams ar darbuotojams nuolat reikia tikrintis sveikatą. Pasitaiko atvejų, kuomet gyventojai, bijantys prarasti darbą ar teisę vairuoti, susiveikia netikras medicinines pažymas, slėpdami kokias nors sveikatos problemas. Vis tik būna ir taip, kad tokias pažymas, nieko netikrinę be paciento sutikimo išduoda ir patys gydytojai.

Poilsiaujantiems Kuršių nerijoje aplinkos apsaugos specialistai primena, kad automobilius galima statyti ne bet kur – nesilaikant numatytų taisyklių, gresia baudos. Aplinkos apsagos departamentas socialiniuose tinkluose atsakė į klausimą, ar galima statyti automobilį kopose. Atsakymas – griežtai ne.

Vasaros metu daugelis stengiasi išnaudoti gerą orą, tad daug laiko leidžia gamtoje, mėgaujasi poilsiu prie įvairių vandens telkinių. Vis tik dalis upių ar ežerų pakrančių priklauso privatiems asmenims. Užtverti priėjimą prie jų savininkams yra draudžiama, tačiau ir poilsiauti kiti žmonės ten gali ne visada.

Kiekvienais metais gyventojai skundžiasi kainomis pajūryje: tiek maisto ir gėrimų, tiek nakvynės. Tad kai kurie poilsiautojai pinigus nakvynei nusprendžia pataupyti ir miega ten, kur tą daryti draudžiama. Pavyzdžiui, stato palapines ir kemperius tam neskirtose vietose, miega kopose, paplūdimiuose ar savo automobiliuose.

Ne paslaptis, jog neįgalumo pažymėjimą turintiems žmonėms pasistatyti automobilį bet kurioje Lietuvos vietoje nieko nekainuoja. Tačiau atsiranda piktnaudžiaujančių šia lengvata. Vos per kelis mėnesius užfiksuota daugiau nei pusšimtis atvejų, kuomet neteisėtai panaudojami neįgalumą įrodantys pažymėjmai. Pagautieji be baudų neišsisuka.

Paprastai žmonės gamtinius reikalus daro tualete. Tačiau tolį gražu ne kiekvienas poilsiautojas, atsidūręs prie jūros ieškos, kur yra artimiausia tokia vieta. Ypač jeigu jūra – čia pat. Ispanijoje rimtai susirūpinta tokia žmonių praktika. Tad už šlapinimąsi jūroje čia gresia didžiulė bauda, praneša užsienio žiniasklaida.

Ne savo parkavimo vietoje pastačius automobilį vairuotojams gali tekti rimtai papurtyti kišenes. Seimas svarsto vairuotojui, pirmą kartą užėmusiam kito vairuotojo privačią parkavimo vietą, skirti baudą nuo 100 iki 300 eurų, o už antrą kartą – net pusės tūkstančio eurų baudą. Toks siūlomų baudų dydis piktina vairuotojus – šie sako, kad baudos neadekvačios. Be to, net ir pritarus baudoms, nėra aišku, kas turės jas skirti. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Geri orai – tai idealus metas griliui. Tie, kas turi nuosavus namus, turėtų džiaugtis dvigubai. Visgi Vilniaus miesto savivaldybė primena, kad kuriant ugnį, yra taikomi kai kurie apribojimai ir reikalavimai. Jie yra nurodyti Bendrinėse gaisro saugos taisyklėse. Pagal šias taisykles, šašlykines, kepsnines, rūkyklas, buitines krosneles, lauko židinius ir ugniakurus, kurie kūrenami kietuoju kuru, galima naudoti tik tada, kai jie yra bent 6 metrus nuo pastatų.

Prasidėjus vasaros sezonui, itin karštomis dienomis, ypač, jei automobilyje nėra kondicionieriaus, kai kurie važiuoja ne tik atdarais langais, bet ir be viršutinių drabužių. Tą patį galima pamatyti ir tarp praeivių mieste – kaitinant saulei, dalis žmonių nusprendžia išsirengti. Tik kur yra ta riba? Pavyzdžiui, pernai kai kurie gyventojai piktinosi Vilniaus centre, prie upės, besideginančiais išsinuoginusiais poilsiautojais.

Daugeliui atrodo, kad radus įbrėžimą ant automobilio, subadytas padangas ar kitas tyčinio vandalizmo žymes, į policiją kreiptis neverta, mat nebus įmanoma įrodyti, kas tą padarė. Vis tik specialistai pataria kiekvieną tokį įvykį fiksuoti, kitaip tikrai nepavyks atgauti pinigų už patirtą žalą. Vienoje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje moteris papasakojo, kad, prasidėjus skyrybų procesui su vyru, jau trečią kartą tenka keisti automobilio padangas, nes jose būna vinių.

Kai kuriems gali atrodyti, kad ramus pasibuvimas miške su šeima, stovyklavimas, uogų ragavimas, mėsos kepimas ar smagus pasivažinėjimas keturračiu niekam nekenkia ir tuo labiau nėra nusikaltimas. Vis tik, kol šiltuoju metų laiku daugelis lietuvių mažiau laiko leidžia mieste ir traukia į gamtą, reikia nepamiršti, kad ir miškuose yra privaloma laikytis tam tikrų taisyklių.

Vairuotojai kelyje dažnai naudoja neoficialią kalbą – įvairius signalus, tokius kaip ilgųjų šviesų mirksėjimas ar avarinis signalas, norėdami padėkoti ar įspėti kitus eismo dalyvius. Nors tokie veiksmai gali pasirodyti visai nekalti, netinkamas įspėjamųjų signalų naudojimas gali sukelti grėsmę eismo saugumui ir dėl to sulaukti policijos dėmesio ar net užtraukti baudą.

Jeigu jūsų nepasiektų informacija apie gautą baudą, o tada staiga antstoliai nuskaičiuotų daugiau nei 300 eurų, greičiausiai manytumėte, kad įvyko klaida. Vis tik gali būti, kad pinigų ir neatgautumėte dėl vienos paprastos smulkmenos. Specialistės aiškinimu, jei įrodytumėte, kad apie paskirtą baudą jūsų tikrai nepasiekė jokie pranešimai, atsirastų galimybė nuskaičiuotus pinigus atgauti.

Vasarą akį traukiančiais žiedynais pasipuošia ir invaziniai augalai, todėl vis dar pasitaiko žmonių, kurie, neatpažinę šių augalų, susivilioja grožiu ir sodina juos savo darželiuose arba prekiauja turgavietėse, taip prisidėdami prie jų plitimo. Aplinkos apsaugos departamentas informuoja apie dažniausiai Lietuvoje sutinkamus invazinius augalus, kurie kelia pavojų vietinėms rūšims, ar net gali būti pavojingi žmonių sveikatai ir kuriuos būtina naikinti.

Vasarą susidūrimų su gyvūnais kelyje itin padaugėja. Gyventojai ne tik susižeidžia ar žūsta, bet praranda ir automobilius ar teisę vairuoti. Patekus į tokį eismo įvykį kartais tenka mokėti ne tik tūkstančius eurų siekiančias baudas, bet ir už kur kas daugiau kainuojantį automobilio taisymą. Specialistai atskleidė, kad apsidraudusiems asmenims vidutiniškai skiriama apie 2,5 tūkst. eurų siekianti išmoka. Susidūrus su tokiais stambiais gyvūnais, kaip briedis, išmoka gali siekti ir 5,4 tūkst.

Pagal „Regitros“ duomenis, sukčių, siūlančių lietuviams už kelis šimtus eurų įsigyti vairuotojo pažymėjimą, skaičiai sparčiai auga. Dažnai jie nė nebando slėptis ir nelegalias paslaugas siūlo socialiniuose tinkluose. Policija tvirtina, jog vairuotojų, pateikiančių suklastotus dokumentus, per metus pasitaiko bent pusšimtis, o už tai gresia ne tik tūkstantinės baudos.

Keiksmažodžiai ir necenzūrinė leksika vis dažniau skamba krepšinio arenose. Ypač per lemiamas LKL kovas. Lyga sako, kad pačios nedrausmingiausios Vilniaus „Ryto“ ir Kauno „Žalgirio“ sirgalių grupės, nors šie klubai ir apipilti piniginėmis baudomis. Daugiau apie tai – TV3 žiniose. Už baudas Vilniaus klubo „B tribūnos“ fanai išliejo pykti ant LKL, o baudas vadina absurdiškomis. Tokios fanų skanduotės rungtynėse tapo neatsiejama krepšinio šventės dalimi.

Jau nuo kitų metų pradžios baudos už greičio viršijimą ir kitus pažeidimus gali didėti dvigubai. Be to, eisme negalėtų dalyvauti automobiliai, kurių savininkai nemoka baudų. O, jeigu policija dukart pagaus apsvaigus, kviesis pasikalbėti. Tokias Administracinių nusižengimų kodekso pataisas parengė ir teikia Vidaus reikalų ministerija (VRM). Baudos už greitį – per mažos? VRM skaičiuoja, kad 2023 m. virš 50 proc.

Lietuvoje savaime auga apie 1,3 tūkst. augalų rūšių, tačiau nepaisant nemažos jų įvairovės, daugėja norinčių pasipuošti namų aplinką dekoratyviais, dažnai svetimžemiais ar net saugomais augalais. Kai kurie žmonės kartais bando „patobulinti“ ir greta savo sodybos esantį natūralų gamtos kampelį, ežerą. Todėl svetimžemių augalų rūšys plinta į gamtos buveines ir daro žalą aplinkai, o saugomos rūšys nyksta.

Rusijos Dūmos deputatai išsiuntė vyriausybei ir šalies Aukščiausiajam Teismui keletą įstatymų projektų, kurių vienas – įvesti 7000 rublių (70 eurų) baudą tėvams už vaiko rūkymą, praneša „The Moscow Times“. „Vyriausybei ir Aukščiausiajam Teismui išsiųstas kovos su tabaku įstatymų projektų paketas“, – savo „Telegram“ kanale rašė Dūmos Jaunimo politikos komiteto vadovas Artiomas Metelevas.

Gamtos teikiamų malonumų pasiilgę žmonės keliauja į miškus, paupius. Neatsiejamas tokių iškylų atributas – laužas, ant kurio liepsnų gaminamas maistas. Kol vieni mėgaujasi iškylų džiaugsmais, kiti skambina pagalbos telefonu ir praneša apie degančius laužus. Į tokius pranešimus privalo reaguoti ugniagesiai gelbėtojai. Šeštadienį 21 val. 42 min Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas, kad Kėdainių mieste, ties Josvainių gatve, prie Nevėžio upės dega laužas.

Itin dosnūs valstybės biudžeto pildytojai – jaunuoliai, vengiantys privalomosios karinės tarnybos. Vien pernai jie sumokėjo daugiau kaip milijoną eurų baudų! Kol vieni nuo privalomosios karo prievolės bando išsisukti įrodinėdami, kad turi kažkokių fizinių ar psichologinių negalavimų, kiti, atsisakantys atlikti pareigą Tėvynei, tiesiog mieliau moka baudas, bet tarnauti neina.

Savitarnos kasos yra naudingos, nes padeda sumažinti eiles ir pagreitinti darbą, tačiau viena pirkėja buvo įspėta, kad jos klastingas įprotis atsiskaitant yra neteisėtas. Pirkėjai buvo priversti ieškoti išradingų būdų, kaip kūrybiškai apsipirkti prekybos centruose, nes dėl pragyvenimo išlaidų krizės daugelis britų kas savaitę susiduria su sunkumais pirkdami maisto produktus. Tačiau tai nebuvo vienintelis pasikeitęs apsipirkimo būdas.

Lizdų niokojimas gali turėti neigiamų padarinių ekosistemai ir patiems gyventojams – visgi paukščių ar jų lizdų niokojimas yra aplinkosauginis pažeidimas, už kurį galima gauti triženklę baudą. „Pagal Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą saugomoms rūšims priskiriamos visos laukinių paukščių rūšys, natūraliai paplitusios Europos Sąjungos valstybių narių europinėje teritorijoje.

Dalis gyventojų turi sklypus ar sodybas, kurių reguliariai neprižiūri, nes ten lankosi retai, pavyzdžiui, tik vasaros savaitgaliais. Visgi neprižiūrėta žolė gali prišaukti nemalonumų. Už per ilgą veją jums priklausančioje teritorijoje gresia baudos iki 600 eurų. O, jeigu baudos neišgąsdina ir žolė toliau nėra prižiūrima, jūsų sklypas gali būti paskelbtas nenaudojamu, dėl ko gali pakilti žemės mokestis.

Iš pradžių gali atrodyti, kad savo sklype su klevais, eglėmis, beržais ar kitais medžiais bei krūmais galite daryti, ką panorėję. Pavyzdžiui, praretinti ar patrumpinti jų šakas, o, jeigu koks nors želdinys ima trukdyti, jį tiesiog nukirsti. Vis tik tam privaloma gauti savivaldybės leidimą. Taip yra todėl, kad dalis augalų yra priskiriami saugotiniems, priklausomai nuo jų rūšies, skersmens ir žemės, kurioje jie auga.

Draudimas rūkyti lėktuvuose gyvuoja jau keliolika metų, tačiau kas antras nepaklusnių oro keleivių atvejis yra susijęs su rūkymu lėktuve. Jaunas vaikinas pasakoja, kad ne kartą yra elektroninę cigaretę rūkęs lėktuve skrydžio metu ir nebijo to daryti darkart, nes nė karto neįkliuvo. O oro linijų atstovai pabrėžia, kas gresia už rūkymą lėktuvuose ir prašo atsižvelgti į kitus.

Tūkstančiams lietuvių emigravus ar tiesiog išmirus, nemažai butų ir namų lieka tušti. Jų paveldėtojams ar pirkėjams atrodo, kad toks turtas yra saugus. Tačiau, jame apsigyvenus nekviestiems svečiams, gali kilti rimtų problemų, o mėginant išvaryti gali tekti mokėti ne tik baudas.

Gavę baudą ar turėdami sumokėti mokesčius dalis žmonių tai atidėlioja, nes neturi laiko, pinigų arba bando nuslėpti turtą, kad skolos nebūtų išieškotos. Specialistai įvardijo, kokių skolų, praėjus senaties terminui, išvengti pavyks, o kurios niekada nebūna „nurašomos“ ir gali būti paveldimos ar išieškomos iš sutuoktinio.

Žolės deginimas – kiekvieną pavasarį ir rudenį aktuali tema. Deja, kad ir kiek informacijos būtų apie žolės deginimo daromą žalą gamtai bei už tai gresiančias baudas, kasmet vis tiek atsiranda žmonių, kurie to nepaiso. Dauguma žolę deginančių asmenų teigia, jog tai pagerina dirvožemį, jis tampa derlingesnis, žūsta ligų sukėlėjai ir kenkėjai. Tačiau šiame straipsnyje šį mitą paneigsime. Taip pat aptarsime, kodėl draudžiamas žolės deginimas, kuo jis kenksmingas ir kada taikomos išimtys.

Pasigaminti maisto namuose vietoje kavinės ar apsikirpti vietoje kirpyklos atrodo puikus būdas sutaupyti. Kaip ir patiems nusiplauti automobilį vietoje plovyklos. Vis tik ne visi susimąsto, kad tai yra nelegalu. Anot savivaldybių, transporto priemones galima plauti tik tam skirtose vietose, mat tepalai, degalai ir plovimui naudojama chemija gali užteršti net geriamą gyventojų vandenį. Už tokius pažeidimus gali būti skirtos baudos iki 600 ar net 1200 tūkst. eurų.

Vienas populiariausių mažųjų daugiabučių gyventojų užsiėmimų lauke yra žaidimai smėlio dėžėse. Jos mėgstamos ir tėvų, nes mažyliai juose laiką leidžia saugiai, lavina savo kūrybiškumą ir motorikos gebėjimus. Tačiau netinkamai prižiūrimose smėlio dėžėse slypi pavojai, kurie gali sukelti visos šeimos sveikatos negalavimus.

Atšilus orams, kaip ir kasmet, prasideda dviračių, paspirtukų, riedlenčių ir kitų susisiekimo priemonių sezonas. Vis tik jų vairuotojai turi nepamiršti, kad irgi privalo laikytis atitinkamų Kelių eismo taisyklių (KET). Be kita ko, jie negali vairuoti apsvaigę. Už įvairius taisyklių pažeidimus dviračių ir paspirtukų vairuotojams gali tekti susimokėti 10–140 eurų baudas. O už neblaivumą, priklausomai nuo promilių ir pasekmių, baudoms gali tekti pakloti net ir 230 eurų.

Su pavasariu ir šiltėjančiais orais Lietuvoje prasideda aplinkai pavojų sukeliantis žolės deginimas, už kurį gresia baudos. Nuo liepsnojančios žolės ugnis lengvai persimeta į miškus. Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė teigia, kad sąmoningo elgesio gamtoje daugėja, vis dėlto svarbu imtis veikiančių priemonių operatyviam gaisrų lokalizavimui. „Per penkerius metus vien ugniagesiai gelbėtojai atvirosiose teritorijose gesino per 15 tūkst.

Daugiau nei 3 metus Lietuvoje yra draudžiama rūkyti daugiabučių namų balkonuose, to paprašius bent vienam namo gyventojui. Vis tik skirti baudas nėra taip lengva – rūkymą sunku įrodyti. Tam reikia ne tik vaizdo medžiagos, kurioje aiškiai matomas pažeidėjas, bet ir tikslaus jo adreso. O ir pranešti apie nusižengimą gali tik tame pačiame name prisideklaravęs gyventojas. Savivaldybių atstovai papasakojo apie atvejus, kuomet žmonės skundžia rūkančiuosius, nors name net nėra uždrausta rūkyti.

Pavasariniai aplinkos tvarkymo darbai pačiame įkarštyje: grėbiami pernykščiai lapai, šalinami sudžiūvę augalų likučiai, karpomos šakos. Šių gamtinės kilmės atliekų gyventojai, nepaisydami aplinkosaugininkų įspėjimų, vis dar dažnai atsikrato užkurdami laužą, o ugnis gali greitai persimesti į sausą žolę. Aplinkos ministerija primena, kad žolės deginimas kelia didelių pavojų.  Nuo liepsnojančios žolės ugnis neretai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus.

Šiais metais apmokestinta automobilių stovėjimo aikštelė, esanti Nemuno gatvėje, šalia „Kalnapilio“ arenos – visomis savaitės dienomis, nuo 10 iki 22 val. galioja žaliosios zonos mokestis. Už automobilio stovėjimą ne daugiau kaip valandą, rinkliavos dydis – 30 ct. Už kiekvieną papildomą dvidešimt minučių teks primokėti 10 ct. Pastatytas tik vienas parkomatas Tokiais apmokestinimais panevėžiečiai nesidžiaugia.

Kazlų Rūdos savivaldybėje esančiame miške, Kazlų Rūdos miesto gyventojas ir neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius Olegas Pažėra pasibaisėjo žmonių elgesiu – miške paliktomis įvairiomis atliekomis. Olegas nemažai laiko praleidžia gamtoje, todėl nuolat randa žmonių paliktų daiktų: automobilio padangų, televizorių, šiukšlių, neseniai rado ir šaldytuvą.

Pavasarį paukščiai pradeda sukti savo lizdus ir dėti kiaušinius. Neretai šie gyvūnai tai daro žmonių namų balkonuose ar pastogėse, tad gyventojai sąmoningai arba nežinodami, juos sunaikina. Visgi už lizdų niokojimą galima gauti dviženklę baudą. „Pagal Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą saugomoms rūšims priskiriamos visos laukinių paukščių rūšys, natūraliai paplitusios Europos Sąjungos valstybių narių europinėje teritorijoje.

Aplinkosaugininkai primena nemesti senų padangų bet kur, nes jos teršia aplinką. Gyventojai keisdami padangas autoservise gali nemokamai palikti tiek padangų, kiek jų keičiama.  Kelių eismo taisyklės numato, kad su vasarinėmis padangomis galima važiuoti jau nuo balandžio 1-osios, o nuo balandžio 10 dienos draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis.

Ilgąjį savaitgalį daugelis gyventojų planuoja pradėti ir maisto gaminimo lauke sezoną. Tačiau net ir nuosavame kieme užsikūrus šašlykinę galima sulaukti nemalonumų. Specialistai primena, kokie reikalavimai yra taikomi kuriant ugnį tiek savo kieme, tiek viešose vietose, ir kokios baudos gresia jų nesilaikant. Šašlykinė – bent 6 metrai nuo pastato Vilniaus miesto savivaldybė nurodė, kad kepsninių naudojimą apibrėžia Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės.

Ne paslaptis, kad atliekant remontą gali kilti kaimynų pasipiktinimo banga: dėl dulkių, kvapų, triukšmo ar šiukšlių. Todėl svarbu žinoti, kokias teises turi remontą atliekantys gyventojai, o kada tai – pažeidimas. Pavyzdžiui, viena moteris socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino įrašu, kuriame papasakojo, kad susidūrė su problema. „Nusipirkome kotedžą, remontuojame <...>. Daug darbų padaryti laukia.

Seimas padidino baudas už blogą darbą ir netinkamą daugiabučių priežiūrą jų administratoriams, bendrijų pirmininkams ir jungtinės veiklos sutarties dalyviams. Už tokias Administracinių nusižengimų kodekso pataisas ketvirtadienį balsavo 104 Seimo nariai, prieš nebuvo, o susilaikė penki.

Po žiemos tvarkant aplinką – pernykščius lapus, nugenėtas nudžiūvusias medžių ar krūmų šakas galima tvarkyti ir jas kompostuojant, o nusprendus šias atliekas sudeginti svarbu laikytis aplinkosaugos reikalavimų, primena Aplinkos apsaugos departamentas. Svarbiausią informaciją apie žaliųjų atliekų tvarkymą rasite Aplinkos apsaugos departamento specialistų parengtoje atmintinėje.

Įprastai vairuojantys tėvai savo automobiliuose turi kėdutes vaikams. Vis tik pasitaiko atvejų, kuomet su vaikais tenka keliauti pasitelkiant taksi ar pavežėjų paslaugas. Dėl to gali kilti problemų. Remiantis Kelių eismo taisyklėmis (KET), nėra skirtumo, ar automobilis yra nuosavas, ar keleivius veža įmonė – kėdutės vaikams iki 135 cm ūgio yra privalomos, kitaip grės baudos ir vairuotojo teisių atėmimas.

Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, ne tik prie valstybės institucijų ar įmonių, bet ir prie daugiabučių ir privačių namų turi būti iškeltos valstybinės Lietuvos vėliavos. To nepadariusiems grės baudos. Vėliavos turi būti iškeltos ir nuleistos tikslią valandą, pagamintos iš specialios medžiagos ir negali būti nublukusios. Pardavėjai įvardijo, kiek tokios vėliavos kainuoja ir kiek įprastai joms išleidžia lietuviai.

Vengimas duoti apsipirkimo kvitų ir reikalavimas mokėti tik grynaisiais pinigais daugeliui iškart asocijuojasi su sukčiavimu. Taip pasirodė ir vienam klaipėdiečiui. Jis piktinosi, kad didžioji dalis parduotuvių viename prekybos ir pramogų centre neva slepia mokesčius, o atsakingos institucijos nieko nesiima. Vis tik pašnekovai atkreipė dėmesį, kad prašymas mokėti tik grynaisiais nėra nusikaltimas. O kasos kvitus duoti privalo ne visi.

Nusiplauti purvus ar dulkes nuo savo automobilio nuosavame ar daugiabučio kieme neatrodo kaip nusikaltimas. Vis tik tą daryti yra draudžiama dėl aplinkos taršos. Savivaldybių teigimu, transporto priemonių negalima plauti tam neskirtose vietose, vadinasi, leidžiama tik plovyklose. Net už plovimą tik su vandeniu galima gauti baudas iki 600 eurų, o už mašiną, blizginamą chemija, – iki 1200 eurų.

Švedijos transliuotojas SVT paskelbė, kad Lietuvos diplomatai – 7-oje vietoje pagal gautas baudas už netvarkingą automobilių statymą. Į dešimtuką Lietuva pateko kartu su tokiomis valstybėmis, kaip Kazachstanas, Irakas, Angola. Pernai lietuvių gautų baudų suma siekė 32 650 Švedijos kronų (2 896 Eur) ir kol kas nė viena iš jų nėra sumokėta.