baudos

Šiaulių apygardos teismas baudžiamuoju įsakymu miškininkyste užsiimančią bendrovę „Miškų tarnyba“, jos direktorių Dainių Jocių ir komercijos vadovą Karolį Kuodį pripažino kaltais dėl apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo ir organizavimo. Įmonė ir direktorius taip pat nuteisti dėl neteisingo duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo, direktorius, be šių nusikaltimų, turės atsakyti ir už turto pasisavinimą. Įmonės vadovui teismas skyrė 19,5 tūkst., komercijos direktoriui – 6 tūkst.

Keturios Europos Sąjungos (ES) valstybės, tarp jų – ir Lietuva, rizikuoja gauti milijonines baudas už tai, kad taip ir nesumažino išmetamo oro teršalų kiekio. Lietuviai ir toliau važinėja senais, iškastiniu kuru varomais automobiliais. Tuo metu elektromobilių prieinamumas gali dar labiau sumažėti.

Naujųjų metų naktis yra kupina ne tik įspūdžių, bet ir po šventimo likusių šiukšlių. Žmonės, išeidami į kiemus leisti fejerverkų ar jais pasigrožėti, palieka ne tik pirotechnikos atliekų, bet ir vienkartinių puodelių, indų, cigarečių, taros ir pan.  Savivaldybės įspėja, kad už tai galite sulaukti ir kelių šimtų eurų baudos. O kartais už šiukšlių išvežimą ar tvarkymą gali tekti sumokėti ir patiems gyventojams.

Artėjant Naujųjų metų nakčiai daugeliui svarbu ne tik pažiūrėti, bet ir paleisti fejerverkus. Nors dažniausiai po 22 val. triukšmauti negalima, sausio 1-osios naktis – išimtis. Vis tik net ir per ją galima susirinkti nemažai baudų. Pirotechnikos pardavėjai pastebi, kad didžiausias fejerverkų pirkimo bumas prasideda būtent prieš Naujuosius metus, ir vardija, kiek pinigų jiems paprastai išleidžia lietuviai.

Seimas antradienį įtvirtino naują baudų už konkurencijos pažeidimus skaičiavimo tvarką ir naują jų bazinį dydį, kuris negalės viršyti pusės maksimalios baudos. Parlamentas 69 balsais pritarė tai numatančioms Audito komiteto inicijuotomis Konkurencijos įstatymo pataisoms, kurias koreguoti siūlė Vyriausybė. Prieš balsavo vienas politikas, tiek pat susilaikė. Pataisomis įtvirtinami trys baudos apskaičiavimo etapai: pirma – bazinis jos dydis negali viršyti 50 proc.

Eurolyga paskelbė baudas, kurios skirtos keturiems klubams. Stambulo „Fenerbahče“ komanda, kurią treniruoja Šarūnas Jasikevičius, gavo 12 tūkst. eurų baudą už nederamą sirgalių elgesį teisėjų atžvilgiu per rungtynes su Atėnų „Panathinaikos“. Pirėjo „Olympiacos“ susimokės 5 tūkst. eurų už tuos pačius nusižengimus susitikime prieš Valensijos „Valencia“. Belgrado „Partizan“ gavo 7 tūkst.

Aplinkos ministerijai siūlant už atliekų tvarkymo dokumentų pateikimo pažeidimus įmonėms skirti baudą, siekiančią iki 3 proc. jų metinių pajamų, verslo atstovai teigia, kad jos būtų neproporcingos. Kritikos sulaukusi ministerija žada gerokai sumažinti baudas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto trečiadienį svarstytos Aplinkos apsaugos įstatymo pataisos numato įmonėms, institucijoms  nepateikusioms dokumentų apie atliekų gavimą, panaudojimą ir šalinimą, skirti nuo 1 iki 3 proc.

Orai vis dar puikiai leidžia išeiti į miškus ir pasimėgauti nuostabia Lietuvos gamta, vis tik ne visi įsimena, ko daryti mūsų šalies gamtoje negalima. Primenama, kad už kai kuriuos veiksmus gresia ir triženklės baudos. Veisiejų regioninis parkas socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo priminimu, kad pasivažinėjimai keturračiais ar kitomis motorinėmis transporto priemonėmis gali baigtis piniginės patuštinimu.

Lietuvoje mokytis vairuoti privačiai leidžiama išimtinai tik su instruktoriumi arba artimu šeimos nariu. Tačiau kodėl vienas kito negali mokyti partneriai, artimi draugai, kurie patys gerai vairuoja, tik su mokiniu  nėra susiję giminystės ryšiais? Ar dabartinis ribojimas nepažeidžia, pvz., našlaičių teisių? O ką daryti tiems, kurių abu ar vienas iš tėvų patys neturi vairuotojo pažymėjimo?  Institucijos laikosi pozicijos, kad tokia tvarka yra logiška ir pagrįsta saugumu.

Kai žiema – jau už poros dienų, dauguma lietuvių darbus baigia ir namo ar į parduotuves vyksta tamsoje. Tačiau net ir trumpas išėjimas tamsiu paros metu gali užtraukti atsakomybę, pvz., jei neturite su savimi atšvaito. Specialistai įspėja, kad už tokius pažeidimus kasmet nubaudžiami šimtai žmonių, ir primena, kad vien turėti atšvaitą nepakanka – jį reikia nešioti taisyklingai.

Vis daugiau žmonių sulaukia baudų už kalbėjimą, naršymą telefone ar skambinėjimą vairuojant. Policijos duomenimis, per pirmą šių metų pusmetį užfiksuota beveik 24,5 tūkst. tokių atvejų, pernai – 2,5 tūkst. mažiau. Vairuotojai pasakoja, kad neretai į telefonus užsispoksoję žmonės sukelia avarines situacijas – nardo per kelias eismo juostas, nerodo posūkių ir nestabdo reikiamu momentu.

Bandantys išvengti administracinės atsakomybės gyventojai neretai ieško kitų žmonių, galinčių už atlygį prisiimti administracinę atsakomybę už padarytus nusižengimus. Tokiu būdu jie mėgina išvengti didesnių baudų. Visgi policijos atstovai įspėja, kad tokia apgaulė gali užtraukti papildomą 300–860 eurų baudą, o šiemet jau pradėtos 74 administracinių nusižengimų teisenos dėl bandymų išvengti atsakomybės.

Lietuvoje baudos už greičio viršijimą visiems taikomos vienodai, tačiau kai kuriose pasaulio šalyse galioja visai kitokia tvarka – pažeidėjų piniginės plonėja ne tik pagal pažeidimo sunkumą, bet ir pagal jų mėnesines pajamas.  Pavyzdžiui, Suomijoje bauda už greičio viršijimą kiekvienam asmeniui yra skirtinga, nes šalyje nebėra fiksuotų baudų dydžių.

Neseniai automobilių stovėjimo aikštelė šalia Mindaugo „Maximos“ tapo mokama. Šiai vietai įvesta raudonoji rinkliavos zona pastebėjus, kad žmonės piktnaudžiauja ir statosi automobilius nemokamoje „Maximos“ lankytojams skirtoje aikštelėje. Iki lapkričio daugiau nei 2 tūkst. vairuotojų sulaukė baudų. Panašu, kad ne kiekvienas spėjo pastebėti, kad stovėjimo aikštelė šalia „Maximos“ jau nebėra nemokama.

Kasmet Lietuvoje viešoje erdvėje moterys praneša apie susidūrimus su ekshibicionistais, kurie tenkina save parkuose, miškuose ar autobusuose. Visgi pačios nukentėjusiosios pasakoja, kad ekshibicionistams skiriamos administracinės baudos nuo tokios veiklos jų neatbaido. Apie tai ar reikėtų griežtinti atsakomybę ekshibicionistams, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja organizacijos „Ribologija“ savanorė Agnė Zakaravičiūtė ir advokatas Valdemaras Bužinskas.

Nuo pirmadienio bus galima eksploatuoti automobilius tik su žieminėmis arba universaliomis padangomis. Draudimas vairuoti transporto priemones su vasarinėmis padangomis galios iki kovo 31 d. Tiesa, Kelių eismo taisyklės (KET) numato, kad šis draudimas negalioja mopedams, motociklams, triračiams, keturračiams bei priekaboms su vasarinėmis padangomis. Tačiau šiomis transporto priemonėms draudžiama naudotis, jei gatvės važiuojama dalis apsnigta ar apledėjusi. Tokia tvarka galioja visus metus.

150 eurų bauda už tai, kad vairuodami rankoje laikote elektroninę cigaretę, gali skambėti kiek neįprastai, tačiau kai kam tai – realybė. Vokietijoje Aukštesnysis apygardos teismas išaiškino, kad, jei vairuodamas asmuo liečia elektroninės cigaretės ekraną (pvz., norėdamas pakeisti garų stiprumą), tai yra prilyginama neteisėtam mobiliųjų įrenginių naudojimui. Taigi vairuotojas yra baudžiamas lygiai taip pat, kaip kad būtų nubaustas už naudojimąsi telefonu prie vairo.

Pasirodo, kad parduotas automobilis gali tapti tikru galvos skausmu, net jei iš savo pusės viską atlikote teisingai. Pirkėjui neatlikus kai kurių svarbių veiksmų, automobilio pardavėjas gali susidurti su nesklandumais bei sulaukti svetimų baudų. Pardavę transporto priemonę, žmonės dažniausiai nebesitiki kad po sandorio dar teks su ja turėti reikalų. Tačiau, kaip rodo gyventojų patirtys, net ir sąžiningai pardavus automobilį, gali persekioti problemos.

Visi Lietuvos vairuotojai iki lapkričio 10 d. privalo pasikeisti transporto priemonių vasarines padangas į žiemines, kitaip gali ne tik sulaukti baudų, bet ir rizikuoja sukelti avarijas keliuose. Autoservisų atstovai skirtinguose Lietuvos miestuose pasidalijo, kiek šiemet kainuoja pasikeisti padangas ir kokias didžiausias vairuotojų klaidas pastebi. Kiek šiemet kainuoja pasikeisti padangas? Palyginti autoservisus tarpusavyje ir į juos užsiregistruoti leidžiančios platformos „Nevaziuoja.

Po pirmųjų šalnų Kėdainių mieste prasidėjo tikrasis rudens darbymetis – nuo medžių gausiai krintant lapams, nemažai darbo juos tvarkydama turi ne tik miesto seniūnija, bet ir patys gyventojai. Tačiau kartais žmonės tai daro ne visai tinkamai – užuot sugrėbtus lapus sukrovę į didmaišius, kuriuos, beje, išduoda miesto seniūnija, jie juos degina. Taip nutiko ir trečiadienį, kuomet savo kiemą apsitvarkyti sumanę gyventojai, į krūvą sugrėbtus lapus uždegė.

Pagal Kelių eismo taisykles iki lapkričio 10 d. vasarinės padangos turės būti pakeistos į žiemines. Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad gyventojai susidariusias atliekas – padangas gali priduoti nemokamai, kaip ir kitas automobilių dalis. Keičiant padangas autoservise galima nemokamai palikti tiek padangų, kiek keičiama. Sugriežtinta atsakomybė už aplinkos teršimą padangomis.

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių.

Paprastai nukentėjus dėl kitų kaltės būna aišku, kad kaltininkas turės atlyginti žalą, o už sužeidimus bus mokama ligos išmoka. Tačiau kiek kitaip būna tuomet, kai nukentėjęs asmuo būna neblaivus. Vilnietis Saulius anonimiškai papasakojo, kad neseniai jį naktį einantį per pėsčiųjų perėją partrenkė automobilis.  Sužeidimai nebuvo labai rimti, tačiau dėl jų Saulius negalės kurį laiką dirbti.

Padangų keitimo sezonas kai kuriems vairuotojams taip susuka galvas, kad jie pradeda elgtis neracionaliai ir senas bei naudoti netinkamas meta bet kur, tik ne ten, kur reikia. Artėjančiam žieminių padangų sezonui besiruošiantys padangų atliekų tvarkytojai vairuotojams primena ką daryti su senomis padangomis, kad jos netaptų gamtą teršiančia atlieka ir dėl ne vietoje paliktų senų padangų netektų papurtyti piniginę mokant baudas, rašoma pranešime spaudai.

Jau daugiau kaip 3 metus Lietuvoje yra uždrausta pardavinėti elektronines cigaretes ir jų skysčius su skoniais ir kvapais (išskyrus tabako). Tačiau prekybininkai toliau sėkmingai jomis prekiauja. Todėl Seimą pasiekė kitoks siūlymas – visiškai uždrausti vienkartines e. cigaretes, nepaisant to, ar jos yra tabako, ar bet kokio kito skonio / kvapo. Tokį įstatymo pakeitimo projektą parengė socialdemokratas prof. dr. Saulius Čaplinskas.

Pirmadienį grupė Seimo narių registravo Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisas. Jomis siūloma nustatyti, kad už kai kurių kelio ženklų nesilaikymą vairuotojus baustų ne tik policija, bet ir savivaldybių pareigūnai.

Aplinkos apsaugos departamentas savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje priminė apie galiojančius reikalavimus tiems, kurie rudens laikotarpiu planuoja gaudyti vėžius. Specialistai taip pat pabrėžia, kad nuo rugsėjo 16 d. iki metų pabaigos taikomi skirtingi apribojimai, susiję su lašišų ir šlakių nerštu. Siekiant apsaugoti žuvis, kai kuriose upėse taikomos griežtesnės taisyklės, o leidžiama veikla priklauso nuo tikslaus laikotarpio.

Per pirmąsias rugsėjo dienas Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai įvairiuose Lietuvos regionuose nustatė šešis neteisėtos žvejybos statomaisiais tinklais atvejus. Iš neteisėtai žvejojusių asmenų konfiskuoti tinklai ir kitos žvejyboje naudotos priemonės: guminės valtys, kateriai, elektriniai varikliai ir kt. Pažeidėjams gresia administracinė atsakomybė, o bendra padaryta žala žuvų ištekliams siekia dešimtis tūkstančių eurų, rašoma Aplinkos apsaugos departamento pranešime.

Gerai žinoma ir nuomonės formuotojų dažnai reklamuojama neva šviežiais vaisiais, uogomis, daržovėmis ir kitais sveikuoliškais produktais prekiaujanti parduotuvė „400 g“ (valdoma bendrovės „Donifruitas“) apgaudinėja ne tik darbuotojus, bet ir klientus. Tą oficialiai patvirtina valstybės institucijos, nors vadovas ir neigia.

Adrenaliną mėgstantys ir ekstremalių patirčių ieškantys gyventojai tokius savo poreikius dažnai tenkina apsilankydami atrakcionų parkuose. Ne paslaptis, kad iš jų nuolat aidi riksmai, todėl lietuvius itin nustebino iškaba, draudžianti atrakcionuose šaukti. Skaitytoja Evelina paskutinį vasaros savaitgalį leido Šventojoje. Jos centre, Kopų g. 17A, veikia nemažai atrakcionų: nuo apžvalgos rato iki itin ekstremalių aukštumoje esančių sūpynių ar laisvojo kritimo.

Aplinkos apsaugos departamentas savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje primena svarbią informaciją žvejams mėgėjams. Kadangi prasidėjo akcija „Saugom lašišą“, institucija ragina visus žvejus būti atsakingais ir laikytis nustatytų taisyklių. Rugsėjo mėnuo žvejyboje itin svarbus, nes galioja tam tikri draudimai, kurie padeda apsaugoti vertingas žuvų rūšis. Primename, kad pažeidus šiuos reikalavimus galima sulaukti ne tik baudos, bet ir pakenkti žuvų populiacijai.

Už Kelių eismo taisyklių pažeidimus lietuviai vidutiniškai gauna 40 eurų siekiančias baudas, taigi jos vairuotojų negąsdina. Tačiau visai kitaip yra užsienyje, kur baudos už, pvz., greičio viršijimą, gali išaugti ir iki 14 tūkst. eurų. O po to gali tekti metų metus vargti su antstoliais.

Ne paslaptis, kad kelyje vairuotojai dažnai užkandžiauja, rūko, kalba telefonu ir užsiima kitomis pašalinėmis veiklomis. Tad specialistai primena, kada už tokius dalykus jūsų nebaus, o kada teks mokėti ne tik baudą, bet ir pagyventi be teisių. Kaunietė Gabrielė piktinosi neseniai gauta 60 eurų bauda. Ji pasakojo, kad baigusi darbą užsuko į parduotuvę apsipirkti ir po jos, važiuodama namo, įstrigo spūstyje. „Gal kokias 2 minutes iš vietos nepajudėjau. Paskambino vaikas, klausė, kur esu.

Lietuvius, turinčius bet kokios žemės, nuo liepos 1 d. buvo pradėta bausti griežčiau, jei jų sklypo teritorija – netinkamai sužymėta arba jų riboženkliai neatitinka reikalavimų. Baudą iki 280 eurų teks mokėti ir tuomet, jei riboženkliais užsiimsite savarankiškai, kadangi to daryti negalima – šiems darbams privaloma kviestis akredituotą matininką.

Vilniuje daugėja nerūkymo zonų – sostinės taryba į viešųjų erdvių, kuriose draudžiama rūkyti, sąrašą įtraukė papildomas septynias vietas. Draudimas ir toliau galioja vaikų žaidimų aikštelėse, viešojo transporto laukimo paviljonuose ir kitose įstatymo numatytose vietose, rašoma pranešime spaudai.  Kur bus draudžiama rūkyti? Nuo šiol draudžiama rūkyti šiose viešosiose erdvėse: Simono Konarskio skvere, vaikų žaidimų erdvėje Savanorių pr.

Gyvenant daugiabutyje dažnai tenka taikstytis su nemaloniu kaimynų elgesiu: triukšmu, netvarka ar smarve. Gyventojai dažnai skundžiasi kaimynų rūkymu butuose, laiptinėse ar balkonuose – tačiau kaip juos įskųsti, kad jie būtų nubausti ir taip nebesielgtų? Vilnietė Rita (vardas – pakeistas) skundėsi, kad jos kaimynas, eidamas rūkyti, cigaretę prisidega dar daugiabučio laiptinėje.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai š. m. rugpjūčio 13–15 d. tikrino, ar poilsiautojai laikosi aplinkosaugos reikalavimų saugomose teritorijose. Reidai vyko Plazės gamtiniame rezervate, Būtingės geomorfologiniame draustinyje ir Kuršių nerijos nacionaliniame parke, kuriuose užfiksuoti pažeidimai dėl neteisėto lankymosi ir motorinių transporto priemonių parkavimo neleistinose vietose.

Į egzotines šalis atostogauti išvykstantys lietuviai, sugrįždami nori turėti ką nors, kas liktų kaip prisiminimas apie kelionę – vežasi įvairias kriaukles, koralus, o norintys užsiauginti kokį egzotišką augalą – sėklas ar nulaužtus ūglius. Tačiau ne viską galima įsivežti į Lietuvą – kai kuriais atvejais galite likti ir be parsivežto „suvenyro“, ir dar susimokėti baudą.

Nuo šiandien prasideda pereinamasis laikotarpis: rinkliavos už stovėjimą nesusimokėjusiems vairuotojams po automobilio valytuvu ir toliau bus paliekami įprasti „geltonieji lapeliai“, tačiau nuo šiol jie gaus ir pranešimą el. paštu. Ateityje „geltonieji lapeliai“ bus visiškai pakeisti skaitmeniniais pranešimais apie nesumokėtą vietinę rinkliavą, apie popierinių pranešimų naikinimą bus informuojama atskirai.

Italija drastiškai didina baudas už šiukšlinimą iš automobilių. Kraštutiniu atveju prasižengėliui gali tekti sumokėti iki 18 000 eurų – jei, pavyzdžiui, vairuotojas tiesiog ant kelio ar kelkraščio pro automobilio langą švystels šiukšlių maišą. Tai numato šeštadienį įsigalioję reglamentas. Nebus svarbu, ar automobilis stovi, ar važiuoja. Jau už išmestą nosinaitę, plastikinį butelį ar nuorūką grės iki 1 188 eurų bauda.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai viešojoje erdvėje vis dažniau pastebi siūlymus iš užsienio tiekėjų įsigyti rinkinius, skirtus savarankiškam kondicionavimo sistemų pildymui. Iš pirmo žvilgsnio tokios įsigyti siūlomos priemonės atrodo tinkamos, tačiau toks savarankiškas pildymas nėra galimas.

Dėl patogesnio automobilių statymo gyventojai būna pasiryžę viskam – negąsdina ir didžiulės baudos ar dar griežtesnė atsakomybė. Tačiau stovėjimas neįgaliųjų vietoje kelia nemažai klausimų asmenų su negalia artimiesiems – nubaus tik tada, kai užklups prie automobilio? Vilnietė Gabrielė (vardas pakeistas) pasakojo, kad rūpinasi savo neįgaliu broliu, tad jos automobilis turi asmens su negalia ženklą.

Vis dažniau viešojoje erdvėje kyla diskusijų apie gyvūnų laikymo sąlygas ir jų gerovę. Vienas iš visuomenę dominančių klausimų – ar Lietuvoje draudžiama šunis laikyti pririštus grandine? Šiuo metu Lietuvoje draudimas laikyti gyvūnus pririštus grandine taikomas tik veisėjams ir gyvūnų globėjams. Fiziniams asmenims, laikantiems šunis pririštus grandine, toks draudimas netaikomas, tačiau jie privalo užtikrinti tinkamas gyvūno laikymo sąlygas.

Visiems vairuotojams ir daliai darbuotojų Lietuvoje yra privaloma reguliariai tikrintis sveikatą. Prieš naujus mokslo metus būtina patikrinti ir vaikų sveikatą. Vis tik kai kurios klinikos iš to mėgina nelegaliai pasipelnyti ir išduoda medicinines pažymas nieko netikrinę, nors susimokėti už „tyrimus“ vis tiek reikia.

Turbūt kiekvienas bent kartą yra atlikęs gamtinius reikalus kopose ar pačioje jūroje, nes nenorėjo mokėti už tualetą ar jo tiesiog nebuvo šalia. Tačiau ar tą daryti – legalu? Pvz., Ispanijoje už šlapinimąsi į jūrą yra numatytos net atskiros baudos, siekiančios 750 eurų. Ten taip pat negalima šlapintis ir sausumoje, maudyti savo šunis, paplūdimiuose rūkyti ar šiukšlinti.

Jau beveik 8 mėnesius Lietuvoje galioja nauja tvarka, pagal kurią, neturint galiojančios medicininės pažymos, negalioja ir turimas vairuotojo pažymėjimas. Tačiau ką daryti, jei į Lietuvą atvykstate tik trumpam – ar kaskart teks tikrintis sveikatą, kad galėtumėte vairuoti? Lietuvis Gediminas (vardas pakeistas), šiuo metu gyvenantis Anglijoje, papasakojo, kad neseniai savaitei grįžo paviešėti į Lietuvą. Jis paminėjo, kad turi angliškas teises, kurios, pagal viską, Lietuvoje galioja.

Penktadienį kiaulių ūkyje buvo užfiksuotas pirmasis šiemet afrikinio kiaulių maro atvejis Lietuvoje. Siekiant stabdyti jo plitimą, gyventojams siūlomos piniginės išmokos. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad ir dėl kitų Europoje plintančių gyvūnų ligų kai kur yra draudžiama išsivežti ar atsivežti mėsos ir pieno produktų, kitaip gresia tūkstantinės baudos.

Grasindamas piniginėmis baudomis, Rusijos parlamentas dar labiau apribojo prieigą prie interneto svetainių. Už informacijos, kurią institucijos traktuoja kaip „ekstremistinę“, paiešką ateityje grės iki 5 000 rublių (55 eurų) bauda. „Ekstremistiniais“ įvardijami visų pirma tie interneto ištekliai, kurie kritikuoja valdžios aparatą, pavyzdžiui, kalėjime mirusio Kremliaus priešininko Aleksejaus Navalno Kovos su korupcija fondas.

Lietuvos bankas (LB) skyrė 78 tūkst. eurų baudą skaitmeniniam lietuviško kapitalo bankui „SME Bank“. Bauda skirta už pažeidimus klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymo bei dalykinių santykių ir operacijų stebėsenos srityse.  Be to, už pažeidimus vidaus kontrolės srityje bankui skirtas įspėjimas, antradienį pranešė jo patikrinimą atlikęs ir pažeidimų radęs LB. Skyręs šias poveikio priemones centrinis bankas ir „SME Bank“ sudarė administracinį susitarimą.