Šiuo metu Lietuvoje draudimas laikyti gyvūnus pririštus grandine taikomas tik veisėjams ir gyvūnų globėjams.
Fiziniams asmenims, laikantiems šunis pririštus grandine, toks draudimas netaikomas, tačiau jie privalo užtikrinti tinkamas gyvūno laikymo sąlygas.
Draudimas galioja ne visiems
Šunys, laikomi lauke, turi turėti galimybę pasislėpti nuo lietaus, sniego, šalčio ar kaitrios saulės. Prieinamoje vietoje privalo būti įrengta būda arba kita slėptuvė, atitinkanti gyvūno dydį – kad šuo galėtų į ją laisvai įlįsti, apsisukti ir atsigulti.
Šuns būdos ar kitos slėptuvės turi būti pakeltos nuo žemės paviršiaus ar kito pagrindo, siekiant užtikrinti šunų poilsio vietos apsaugą nuo vandens. Rekomenduojama šuns būdų ar slėptuvių angas uždengti, kad į jas nepatektų krituliai.
Baudos ir atsakomybė
Gyvūnų veisėjams ar globėjams už šunų laikymą pririštus grandine gresia bauda nuo 30 iki 120 eurų. Kitiems asmenims tokio draudimo nėra, tačiau jeigu šuo laikomas netinkamomis sąlygomis – pavyzdžiui, nuolat pririštas, be galimybės pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų, sulysęs, sužalotas – gali būti skiriamos administracinės nuobaudos.
Jei pažeidimai kartojasi, gresia ir gyvūno konfiskavimas.
Kas tikrina laikymo sąlygas?
Gyvūnų augintinių veisėjus ir globėjus tikrina Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Jie tikrinami tiek iš anksto suplanuotų patikrinimų metu, tiek gavus gyventojų skundus.
Tuo tarpu fizinių asmenų, laikančių šunis, priežiūrą vykdo savivaldybių administracijos kartu su VMVT. Valstybinė maisto veterinarijos tarnyba tokius patikrinimus dažniausiai atlieka gavusi pranešimus apie galimus pažeidimus.
Pastebėjus žiaurų elgesį su gyvūnais, būtina kuo greičiau kreiptis į VMVT arba policiją. VMVT reaguoja darbo valandomis, o policija – bet kuriuo paros metu.
Kur kreiptis dėl gyvūnų gerovės ir laikymo pažeidimų?
Dėl gyvūnų gerovės ir sveikatos pažeidimų būtina kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT). Tai apima situacijas, kai gyvūnas laikomas netinkamomis sąlygomis, neturi galimybės pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų, yra sulysęs, kenčia alkį ar troškulį, patiria sužalojimus ar serga.
Tuo tarpu dėl gyvūnų laikymo pažeidimų, pavyzdžiui, kai lauke laikomi augintiniai neturi būdos ar slėptuvės nuo oro sąlygų, neužtikrinamas jų šėrimas ir girdymas, kai gyvūnai netinkamai vedžiojami viešose vietose, kai laikomi neženklinti augintiniai, dėl gyvūnų keliamo triukšmo poilsio metu, higienos trūkumo, kvapų ar per didelio gyvūnų skaičiaus daugiabučiuose ar bendro naudojimo patalpose, reikėtų kreiptis į savivaldybių administracijas.
Kas nutinka, jei pažeidimai nepašalinami?
Jei gyvūnas ir toliau laikomas netinkamomis sąlygomis, pažeidėjui gali būti skirta didesnė bauda, o šuo – konfiskuotas.
Tokiu atveju savivaldybė perduoda gyvūną laikinajai globai – gyvūnų globėjams ar kitiems laikinai jį galintiems prižiūrėti asmenims. Jei konfiskavimas įtvirtinamas teisiškai, VMVT sprendžia dėl gyvūno tolimesnio likimo.
Nors Lietuvoje šunį vis dar galima laikyti pririštą, visa atsakomybė už jo gerovę tenka savininkui. Nesilaikant gyvūnų gerovės reikalavimų, galima sulaukti ne tik piniginių baudų, bet ir prarasti augintinį. Todėl labai svarbu prisiminti, kad gyvūnas yra gyva būtybė, kuriai reikalingas rūpestis ir saugumas.
Autorė: Martyna Kasčiukaitė
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
