Kaip anksčiau skelbė naujienų portalas tv3.lt, Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija socialiniame tinkle pasidalijo svarbia informacija apie invazines augalų rūšis ir jų daromą žalą.
Vienas naujausių įspėjimų – apie Sosnovskio barščius, kurie itin sparčiai plinta Lietuvoje ir kelia grėsmę ne tik gamtai, bet ir žmonių sveikatai.
Aplinkos ministerijos atstovai atskleidė, kad iki 2026 m. buvo užregistruota 3 900 Sosnovskio barščių radaviečių. Tuo metu per 2026 m. užregistruota dar 810.
„Padidėjęs radaviečių skaičius susijęs su Aplinkos ministerijos inicijuotu Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuojamu jungtiniu projektu, kurio pareiškėjai, pretenduojantys į finansavimą, turėjo pateikti, aktualizuoti arba patikslinti esamas invazinių rūšių radavietes Biologinės įvairovės informacinės sistemos Invazinių rūšių modulyje (INVA)“, – aiškino specialistai.
Už ką atsakingas sklypo savininkas?
Anot ministerijos, įstatyme žemės savininkams ir kitiems naudotojams yra nustatyta pareiga įgyvendinti aplinkos apsaugos priemones, kad neblogėtų aplinkos ekologinė būklė.
„Reglamente dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos bei valdymo nurodytas draudimas tyčia laikyti ir veisti invazines rūšis, įrašytas į ES susirūpinimą keliančių invazinių rūšių sąrašą“, – pažymi ministerija.
Pasak jos atstovų, be kitų rūšių, Sosnovskio barštis irgi yra įtrauktas į šį sąrašą, o dalis savivaldybių yra numačiusios administracinę atsakomybę už neprižiūrimus žemės sklypus, kuriuose netvarkomos invazinės rūšys.
Ministerija pabrėžia, kad atvejais, kai Sosnovskio barščių židinys apima kelis privačius sklypus, valstybinę žemę ar pakeles, organizuoti naikinimo priemones gali bet kuris fizinis ar juridinis asmuo.
„Tokiu atveju būtina gauti visų žemės sklypų savininkų sutikimą dėl invazinių rūšių naikinimo priemonių įgyvendinimo jų žemės sklype“, – aiškina specialistai.
Anot jų, norint pasiekti rezultatą, būtina sunaikinti visą invazinės rūšies populiaciją, nepaliekant židinių, iš kurių plitimas galėtų atsinaujinti.
„Naikinimas turi tęstis kelerius metus, todėl būtina užtikrinti suplanuotų veiklų tęstinumą ir nuoseklumą“, – pažymi ekspertai.
Siūlo naikinimo paslaugą
Sosnovskio barščius galima šalinti patiems arba pasitelkti specialistų pagalbą. Pavyzdžiui interneto puslapyje „DarykPats.lt“ siūloma Sosnovskio barščių naikinimo paslauga.
Kaip skelbiama, šiuos augalus prieš naikinimą reikia nupjauti, o naujai išaugę Sosnovskio barščiai yra jautresni herbicidams.
Nurodoma, kad augalų naikinimo kaina priklauso nuo sklypo dydžio, logistikos, darbų sudėtingumo, todėl darbuotojai tik atvykę į objektą gali įvertinti darbų kainą.
Skelbiama, kad aukštos ar apleistos žolės pjovimas trimeriu už 1 aro teritoriją kainuoja nuo 5,5 iki 25 eurų.
Tuo metu 1 kvadratinio metro piktžolių purškimas herbicidais atsieina nuo 0,03 iki 0,12 euro, 1 kubinio metro žolės surinkimas ir išvežimas kainuoja nuo 45 iki 115 eurų.
1 aro pjovimo su žolės mulčiavimu kaina siekia nuo 3,6 iki 8,5 euro, o 1 hektaro pjovimas gali kainuoti nuo 120 iki 425 eurų.
Kas gresia už taisyklių nepaisymą?
Kiekvienas žemės savininkas ir naudotojas pagal įstatymus privalo saugoti gamtą ir prižiūrėti savo sklypą.
Ši pareiga griežta ir kalbant apie Sosnovskio barščius. Jie ES taisyklėse yra pripažįstami kaip pavojingas invazinis augalas, kurį draudžiama laikyti.
Už teisės aktų pažeidimą yra numatyta administracinė atsakomybė.
Sosnovskio barščių auginimas, veisimas ir dauginimas gali užtraukti Aplinkos apsaugos įstatymo pažeidimą ir atsieiti bauda nuo 500 iki 2 500 eurų. Kitu atveju tokie veiksmai gali lemti ir administracinę atsakomybę bei baudą nuo 280 iki 2 300 eurų.
Tuo metu už tvarkymo ir švaros taisyklių savo sklype nepaisymą skiriama piniginė bauda nuo 20 iki 140 eurų.
Pasakė, kada skiria kompensaciją
Aplinkos ministerijos inicijuotam jungtiniam projektui „Invazinių rūšių naikinimas ir kontrolė“ ES skyrė 6 mln. eurų 6 invazinių rūšių naikinimui ne mažesniame kaip 1,6 tūkst. hektarų plote.
Specialistai įvardija, kad tarp šių rūšių patenka ne tik Sosnovskio, bet ir Mantegacio barščiai, bitinė sprigė, didžioji ir kanadinė rykštenės bei ispaninis arionas.
„Didžioji lėšų dalis JP pareiškėjams jau paskirstyta pirmojo kvietimo metu, kuris pasibaigė pavasarį. Numatoma, kad antras kvietimas lėšų likučiui panaudoti bus skelbiamas iki šių metų pabaigos“, – aiškina ministerija.
Pasak jos atstovų, paraiškas dalyvauti projekte gali teikti fiziniai, juridiniai asmenys ir savivaldybės.
Tuo metu informaciją apie tai, kaip tinkamai pasiruošti paraiškos teikimui ir finansavimo sąlygas galima rasti INVA.
„Naikinimo išlaidos kompensuojamos pagal fiksuotus įkainius, nustatytus kiekvienai rūšiai“, – pažymi ministerija.
