Ekspertai pataria paskolą įvertinti iš naujo ir neturint finansinių sunkumų, ypač kai rinkoje atsiranda palankesnių sąlygų.

„Dauguma žmonių paskolą peržiūri retai, dažniausiai tik tada, kai atsiranda finansinių sunkumų, o ne tada, kai rinkoje atsiranda palankesnių sąlygų“, – sako „Fjord Bank“ kreditavimo ir skolų išieškojimo vadovas Deividas Juodelis.

„Kai pradėjome aktyviau siūlyti refinansavimą, jo paklausa sparčiai išaugo: šiais metais refinansavimas sudaro beveik trečdalį visų mūsų išduodamų paskolų. Vidutinė mūsų refinansavimo paskola siekia apie 11 000 eurų, o tai daugiau nei dvigubai viršija vidutinę vartojimo paskolą“, – teigia jis.

Paskolos peržiūra dar nereiškia, kad turimas įsipareigojimas tapo per sunkus. Kartais verta pasitikrinti, ar šiandien būtų galima pasiskolinti palankesnėmis sąlygomis, o kartais – ar vis dar tinka anksčiau pasirinkta mėnesio įmoka ir grąžinimo terminas.

Jei paaiškėja, kad galima sumažinti bendrą paskolos kainą ar geriau pritaikyti įmokas prie pasikeitusių aplinkybių, viena iš galimų išeičių yra refinansavimas.

Paskolą verta peržiūrėti reguliariai

Reguliariai vertinant turimus finansinius įsipareigojimus, galimybę sutaupyti įmanoma pastebėti anksčiau, kol paskolos mokėjimas dar nekelia rūpesčių.

D. Juodelio teigimu, kai žmonėms pasiūloma aiški alternatyva, jie ja noriai naudojasi. Kreditorių pasiūlymai gali skirtis net ir tuomet, kai bendra rinkos situacija nėra pasikeitusi, todėl svarbu įvertinti savo finansinę situaciją nepriklausomai nuo rinkos pokyčių.

Lietuvos banko duomenimis, vidutinė naujų vartojimo paskolų palūkanų norma 2025 m. rugpjūtį siekė 8,58 proc., o 2026 m. rugpjūtį – 8,49 proc. Tai tik vidurkis: vartojimo kreditų rinkoje konkurencija aktyvi, todėl skirtumas tarp atskirų kreditorių pasiūlymų gali būti gerokai didesnis nei pats vidurkio svyravimas.

Svarbu nepamiršti, kad daugumos vartojimo paskolų palūkanos yra fiksuotos. Todėl bendras palūkanų normų pokytis savaime dar nemažina turimos paskolos įmokos.

Norint sužinoti, ar šiandien galima pasiskolinti pigiau, reikia palyginti konkrečių kreditorių pasiūlymus.

Susidomėjimas refinansavimu išauga, kai žmonės gali įvertinti konkrečius jo privalumus. Tai gali būti mažesnė mėnesio įmoka, sumažėjusi bendra paskolos kaina arba galimybė geriau pritaikyti paskolos grąžinimo terminą prie pasikeitusių finansinių galimybių. Be to, refinansuojant esamą paskolą galima kartu pasiskolinti ir papildomų lėšų.

Refinansavimas gali padėti sutaupyti

Vienas iš rezultatų, kurio žmonės tikisi peržiūrėdami turimą paskolą, – mažesnė bendra grąžintina suma. Jeigu dabartinės paskolos palūkanos gerokai didesnės už naujai siūlomas, refinansavimas gali padėti sumažinti ir mėnesio įmoką, ir per likusį laikotarpį susikaupsiančias palūkanas. 

Vis dėlto galutinę naudą lemia ne vien palūkanų skirtumas.

„Kiek pavyksta sutaupyti, labai priklauso nuo likusio termino ir palūkanų skirtumo“, – pabrėžia D. Juodelis.

Pašnekovo skaičiavimu, jei 10 tūkst. eurų paskola penkeriems metams refinansuojama sumažinus palūkanų normą nuo 18 iki 12 proc. (kartu sumažėtų ir bendra vartojimo kredito kainos metinė norma, BVKKMN), o papildomų sutarties ir administravimo mokesčių nėra, mėnesio įmoka galėtų sumažėti nuo maždaug 254 iki 222 eurų. Per visą penkerių metų laikotarpį tai leistų sutaupyti apie 1 900 eurų.

Tačiau tokio rezultato nereikėtų laikyti garantuotu. Prieš priimant sprendimą būtina palyginti ne tik palūkanų normas, bet ir likusią grąžinti sumą, naujos paskolos terminą, galimus mokesčius bei išlaidas, susijusias su ankstesniu paskolos grąžinimu.

Tik įvertinus visas aplinkybes galima spręsti, ar refinansavimas iš tiesų finansiškai naudingas.

Pajamų ir šeimos pokyčiai gali pakeisti paskolos poreikius

Ne mažiau svarbu įvertinti, ar turima paskola vis dar atitinka dabartines finansines galimybes. Padidėjus pajamoms gali atsirasti galimybė greičiau grąžinti įsipareigojimą ir sumažinti palūkanų išlaidas. Priešingu atveju, sumažėjus pajamoms ar išaugus būtinoms išlaidoms, gali tekti ieškoti būdų sumažinti mėnesio įmoką.

„Jei pajamos padidėjo, galima trumpinti terminą. Jei sumažėjo, verta ieškoti mažesnės įmokos, kol dar neatsirado vėlavimų“, – pataria D. Juodelis.

Pasak jo, svarbi ir pasikeitusi šeimos padėtis. Santuoka, skyrybos ar vaiko gimimas gali reikšmingai keisti namų ūkio biudžetą – atsiranda naujų išlaidų arba pasikeičia pajamų struktūra. Tokiu atveju pravartu iš naujo įvertinti turimus finansinius įsipareigojimus ir apsvarstyti, ar dabartinis grąžinimo grafikas tebėra tinkamas.

Paskolos sąlygų peržiūrą paskatinti gali ir pagerėjusi kredito istorija. Jei skolininkas kelerius metus laiku vykdė finansinius įsipareigojimus, jo padėtis kreditoriaus vertinimuose gali pasirodyti palankesnė nei tada, kai paskola buvo suteikta. Pasak D. Juodelio, tokiu atveju tikėtina, kad šiandien pavyktų gauti geresnį pasiūlymą.

Jis taip pat pataria įvertinti kelias vienu metu turimas paskolas: kai kreditai turi skirtingas įmokų datas, jų sujungimas į vieną dažnai suteikia daugiau aiškumo, o kartais ir mažesnę kainą.

Mažesnė mėnesio įmoka ne visada reiškia pigesnę paskolą

Kai refinansavimo tikslas yra sumažinti mėnesio įmoką, vienas iš būdų tai padaryti – ištęsti paskolos grąžinimo terminą. Tačiau toks sprendimas turi ir kitą pusę: jeigu palūkanos mokamos ilgiau, bendra grąžinama suma gali išaugti.

D. Juodelio teigimu, refinansuodami žmonės neretai renkasi ilgesnį laikotarpį. „Daugiau nei pusė mūsų refinansavimo paskolų išduodama 6 metams ar ilgiau, o kitų paskolų atveju tokių tik apie penktadalis“, – teigia jis.

Nors mažesnė įmoka gali suteikti daugiau finansinio lankstumo kasdienėms išlaidoms, prieš priimant sprendimą svarbu įvertinti, kiek dėl ilgesnio termino padidės bendra paskolos kaina. Pavyzdžiui, 50 eurų mažesnė mėnesio įmoka savaime nereiškia, kad paskola taps pigesnė, jei jos grąžinimas pratęsiamas dar keleriems metams.

Kita vertus, ilgesnis terminas gali būti laikinas sprendimas, padedantis išlaikyti finansinį stabilumą.

„Ilgesnis terminas nebūtinai reiškia, kad mokėsite ilgiau. Pagerėjus aplinkybėms, pavyzdžiui, padidėjus pajamoms ar atsiradus laisvų lėšų, dalį paskolos galima grąžinti anksčiau“, – aiškina D. Juodelis.

Todėl vertinant refinansavimo pasiūlymus svarbu atsižvelgti į abu tikslus: ar nauja įmoka bus lengviau įkandama dabar ir kiek iš viso teks sumokėti iki visiško paskolos grąžinimo.

Kada refinansuoti neapsimoka?

Ne kiekvienu atveju paskolos keitimas yra finansiškai naudingas. Jeigu iki paskolos pabaigos liko nedaug laiko, palūkanų skirtumas tarp seno ir naujo pasiūlymo yra mažas arba papildomos išlaidos panaikina naudą, gaunamą sumažinus palūkanas, refinansavimas gali ir neduoti norimo rezultato.

„Dažniausia klaida yra žiūrėti tik į mažesnę mėnesio įmoką. Žmogus mato, kad mokės 50 eurų mažiau, bet nepastebi, kad terminas pailgėjo dvejais metais ir bendra suma išaugo“, – atkreipia dėmesį D. Juodelis.

Jis pataria visais atvejais įvertinti BVKKMN, kuri apima palūkanas ir kitas į bendrą kredito kainą įtraukiamas išlaidas. Taip pat reikėtų palyginti bendrą likusią mokėtiną sumą pagal dabartinę sutartį su visa suma, kurią tektų sumokėti pasirinkus naują pasiūlymą.

Prieš refinansuojant svarbu išsiaiškinti ir ankstesnio paskolos grąžinimo sąlygas. Vartojimo kredito gavėjas turi teisę grąžinti paskolą anksčiau nustatyto termino, tačiau tam tikrais atvejais kreditorius gali reikalauti kompensacijos už tiesiogiai su ankstesniu grąžinimu susijusias išlaidas.

Šiuo metu, D. Juodelio teigimu, kreditorius kompensacijos gali prašyti tik tada, kai per 12 mėnesių anksčiau laiko grąžinama daugiau nei 2 320 eurų. Kompensacija ribojama 1 proc. grąžinamos sumos, jei iki sutarties pabaigos liko daugiau nei metai, ir 0,5 proc., jei mažiau. Tad refinansuojant, pavyzdžiui, 8 000 eurų likutį, kompensacija neviršytų 80 eurų.

Pasak D. Juodelio, artimiausiu metu šios sąlygos taps dar palankesnės, tačiau tik naujai sudaromoms sutartims.

Nuo 2026 m. lapkričio 20 d. įsigaliosiančioje naujoje Vartojimo kredito įstatymo redakcijoje nustatyta, kad kompensacijos už fiksuotųjų palūkanų vartojimo kredito ankstesnį grąžinimą bus galima reikalauti tik tuomet, jei per bet kurį 12 mėnesių laikotarpį anksčiau grąžinama suma viršys 2 800 eurų.

Be to, kompensacijos procentinis limitas bus skaičiuojamas nuo šią ribą viršijančios sumos. Pagal naująją tvarką 8 000 eurų likučio pavyzdyje kompensacija būtų ne didesnė nei 52 eurai.

Vis dėlto naujosios redakcijos nuostatos netaikomos vartojimo kredito sutartims, sudarytoms iki jos įsigaliojimo. Todėl prieš priimant sprendimą verta išsiaiškinti, kokios sąlygos taikomos konkrečiai turimai paskolai. Kita vertus, naujoji tvarka bus taikoma refinansavimo paskoloms, sudarytoms nuo lapkričio 20 d., todėl ateityje jas grąžinti anksčiau laiko bus pigiau.

Straipsnį parengė: Fjord Bank.