Perspėja turinčius būstą: nepasirašykite šių dokumentų, jei nenorite likti gatvėje

Skiriasi ne tik tai, kada turtas pereina į kito žmogaus rankas. Priklausomai nuo pasirinkto būdo ir to, kam turtas perduodamas, gali skirtis ir išlaidos, mokėtini mokesčiai bei galimybės vėliau pakeisti savo sprendimą.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Norintiems įsigyti būstą – svarbi žinia: atsakė, kada kainos mažės

„Tai nėra maisto prekių parduotuvė“: rėžė, kaip perkant būstą išsiderėti geresnę kainą

Spąstai būstų pirkėjams? Pastato daugiabutį, susirenka pinigus, o tada tiesiog dingsta

+6

Nekilnojamąjį turtą padovanoti dar esant gyvam ar palikti testamentu?

Advokatų kontoros „Widen“ vadovaujantis teisininkas Algirdas Misevičius komentuoja, kad dovanoti arba palikti testamentu – teisiškai tai visiškai skirtingos sąvokos. Todėl vieno universalaus atsakymo, kuris variantas yra naudingesnis, nėra.

„Jeigu pagrindinis tikslas yra savininko saugumas ir galimybė iki gyvenimo pabaigos kontroliuoti turtą, paprastai saugesnis yra testamentas.

Jei svarbiausia turtą galutinai perduoti jau šiuo momentu – dovanojimas. Dovanojant nuosavybė pereina iš karto, o testamentas sukelia pasekmes tik po testatoriaus mirties“, – aiškina A. Misevičius.

Anot teisininko, dovanojimo atveju notariniai ir turto registracijos mokesčiai iš esmės sumokami sandorio metu.

Dovanojant artimiesiems – sutuoktiniui, tėvams, vaikams, seneliams ar vaikaičiams – taikomas sumažintas tarifas, t. y. 0,04 proc. nuo NT vertės, bet ne mažiau kaip 38 eurai ir ne daugiau kaip 200 eurų.

„Pavyzdžiui, jei vaikui dovanojamas 200 000 eurų vertės butas, notaro atlygis būtų 80 eurų; jei 500 000 eurų vertės – pasiekiama 200 eurų maksimali riba ir notaro atlygis neturėtų viršyti šios sumos“, – pateikia pavyzdį A. Misevičius.

Jeigu turtas dovanojamas kitam asmeniui, pavyzdžiui, broliui, seseriai, partneriui ar draugui, mažesnis 0,04 proc. tarifas netaikomas.

Tokiam NT perleidimui taikomas bendras tarifas – 0,37 proc. nuo NT vertės, tačiau ne mažiau kaip 76 eurai ir ne daugiau kaip 5 tūkst. eurų.

A. Misevičius priduria, kad prie notaro atlyginimo dar prisideda PVM ir atskiri registrų duomenų gavimo, patikrų bei nuosavybės įregistravimo Registrų centre mokesčiai.

Tuo metu testamento atveju notaras pirmiausia patvirtina testamentą, o už tai mokamas mokestis paprastai siekia iki 50 eurų.

„Turtas lieka testatoriaus nuosavybe: jis gali jį parduoti, dovanoti, įkeisti ar pakeisti savo valią. Po mirties atsiranda papildomos paveldėjimo procedūros – palikimo priėmimas, paveldėjimo teisės liudijimas, registravimas ir su tuo susijusios notarinės bei registrų išlaidos“, – aiškina A. Misevičius.

Teisininko teigimu, pareiškimo apie palikimo priėmimą patvirtinimo mokestis nėra didelis, tačiau pagrindinė išlaidų dalis atsiranda vėliau, išduodant paveldėjimo teisės liudijimą.

Už jį mokama 0,09 proc. nuo paveldimo turto vertės, tačiau ne mažiau kaip 29 eurai ir ne daugiau kaip 400 eurų. Prie notaro atlyginimo taip pat prisideda PVM ir atskiri registrų duomenų gavimo, patikrų bei nuosavybės įregistravimo Registrų centre mokesčiai.

„Todėl vien pagal pradines sandorio išlaidas dovanojimas nebūtinai visada bus pigesnis už visą būsimą paveldėjimo procedūrą, tačiau mokėtini notariniai ir su tuo susiję mokesčiai neturėtų būti vertinami kaip lemiamas kriterijus. Kur kas svarbiau, ar savininkas nori išlaikyti turto nuosavybę jam esant gyvam“, – apibendrina A. Misevičius.

O jei turtas perduodamas ne giminaičiui?

A. Misevičius sako, kad vaikui ar anūkui mokestiniu požiūriu abu turto perdavimo variantai yra palankūs.

Dovanos, gautos iš sutuoktinio, vaikų, tėvų, brolių, seserų, senelių ir vaikaičių, GPM neapmokestinamos nepriklausomai nuo dovanos vertės.

Paveldėjimo atveju lengvata taip pat taikoma plačiam artimųjų ratui – paveldimo turto mokesčio valstybei nemoka sutuoktinis, vaikai, tėvai, seneliai, vaikaičiai, broliai ir seserys.

„Taigi, pavyzdžiui, perduodant 300 000 eurų vertės butą vaikui ar anūkui, nei dovanojimas, nei paveldėjimas vien dėl turto gavimo paprastai nesukels GPM ar paveldimo turto mokesčio. Taikomos aukščiau aptartos sandorio ar paveldėjimo įforminimo išlaidos“, – pateikia pavyzdį teisininkas.

Ne giminaičio atveju situacija kitokia. Dovanos iš kitų asmenų neapmokestinamos tik iki 2,5 tūkst. eurų per mokestinį laikotarpį, o šią ribą viršijanti dalis patenka į GPM apmokestinimą.

Paveldint ne iš lengvatiniam ratui priklausančio asmens, taikomas paveldimo turto mokestis. Apmokestinamoji vertė sudaro 70 proc. turto vertės. Kai ši vertė neviršija 150 tūkst. eurų, taikomas 5 proc. tarifas, o kai ją viršija – 10 proc.

„Pirmieji 3 000 eurų apmokestinamosios vertės neapmokestinami. Todėl ne giminaičiui testamentas mokestiniu požiūriu gali būti gerokai palankesnis už dovanojimą. Konkrečiu atveju verta paskaičiuoti abu scenarijus pagal NT vertę“, – aiškina A. Misevičius.

Padovanojus turtą persigalvoti gali būti per vėlu

Jei vis dėlto turtas dovanojamas dar esant gyvam, svarbu įvertinti ne tik mokesčius. A. Misevičiaus teigimu, didžiausia tokio sprendimo rizika yra nuosavybės praradimas.

Pavyzdžiui, tėvui padovanojus butą vaikui, būtent vaikas tampa jo savininku ir gali turtą parduoti ar net pats padovanoti kitam asmeniui.

„Dovanotojas nebegali vien todėl, kad persigalvojo, pareikalauti turtą grąžinti. Dovanojimo panaikinimas galimas tik įstatyme numatytais išimtiniais pagrindais ir pašliję asmeniniai santykiai nepatenka tarp tokių išimčių. Todėl dovanojimas neturėtų būti vertinamas kaip veiksmas, kurį bet kada galima atšaukti“, – įspėja teisininkas.

Vis dėlto padovanojus būstą galima pasirūpinti teise jame ir toliau gyventi. Praktikoje tam gali būti nustatytas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas uzufruktas, pavyzdžiui, iki gyvos galvos.

Tačiau, anot A. Misevičiaus, net ir toks sprendimas nepakeičia fakto, kad būsto nuosavybė jau yra perduota kitam žmogui.

„Todėl jeigu tikslas yra ne perleisti turto nuosavybę dabar, o užtikrinti, kad konkretus žmogus jį gautų tik po mirties, turėtų būti pasirinktas testamentas“, – pažymi jis.

Testamentą galima pakeisti, tačiau yra viena svarbi išimtis

Pasirinkus testamentą būsimas įpėdinis iki testatoriaus mirties netampa konkretaus turto savininku. Turtas ir toliau priklauso testamentą sudariusiam žmogui, todėl savo sprendimą jis gali pakeisti.

„Jis gali sudaryti naują testamentą, ankstesnį testamentą pakeisti ar panaikinti. Todėl šiandien testamentu paliktas butas vaikui nereiškia, kad testatorius po penkerių metų negalės nuspręsti kitaip“, – aiškina A. Misevičius.

Vis dėlto testamentas nėra absoliutus. Teisininkas atkreipia dėmesį į privalomąją palikimo dalį, dėl kurios tam tikrais atvejais į palikimą gali pretenduoti ir testamente nenurodytas žmogus.

Pagal Civilinio kodekso 5.20 straipsnį testatoriaus vaikai arba įvaikiai, sutuoktinis ir tėvai arba įtėviai, kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, nepaisant testamento turinio, paveldi pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą, jeigu testamentu jiems neskirta daugiau.

„Taigi vien faktas, kad žmogus yra testatoriaus vaikas, dar savaime nereiškia automatinės privalomosios dalies – itin reikšminga išlaikymo reikalingumo sąlyga. Kita vertus, jei asmuo atitinka tokią sąlygą, nepaisant to, kad į testamentą jis nėra įtrauktas, galės pretenduoti į įstatymu numatytą turto dalį“, – paaiškina A. Misevičius.

Priimant sprendimą, ar NT dovanoti, ar palikti testamentu, svarbu pagalvoti ir apie tai, ką turto gavėjas ketina su juo daryti vėliau.

A. Misevičius atkreipia dėmesį, kad 2026 m. parduodant NT jau aktualus 5 metų išlaikymo terminas – jam nesuėjus, pardavus turtą gali tekti mokėti mokesčius.

Mokesčiai apskaičiuojami nuo sumos, kuri gaunama iš turto pardavimo kainos atėmus jo įsigijimo kainą arba vertę.

„Dovanojimo būdu gauto NT įsigijimo kaina paprastai yra jo tikroji rinkos kaina dovanos gavimo dieną, paveldėto turto įsigijimo kaina nustatoma pagal paveldėjimo vertės taisykles.

Tai gali turėti didelės reikšmės, jei gavėjas netrukus po dovanos gavimo ar paveldėjimo priėmimo planuoja turtą parduoti, kadangi jam gali kilti mokesčių valstybei mokėjimo prievolės“, – atkreipia dėmesį A. Misevičius.

Kas šiuo metu vyksta su būsto kainomis?

Apie situaciją nekilnojamojo turto rinkoje naujienų portalo tv3.lt laidoje „Valdyk savo pinigus“ kalbėjęs „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas atkreipė dėmesį, kad būsto kainos Lietuvoje pastaruosius šešerius–septynerius metus augo dėl daugybės skirtingų priežasčių.

„Būsto kainų augimui per paskutinius šešerius–septynerius metus buvo daugybė priežasčių – nuo papildomo apmokestinimo, infliacijos iki pasiūlos ir paklausos disbalanso“, – aiškino T. S. Kvainickas.

Prie kainų augimo, anot jo, prisidėjo ir konkurencija dėl žemės sklypų, ypač jau paruoštų statyboms, sudėtingesnis statybos leidimų gavimas bei rangovų užimtumas.

Vis dėlto ekspertas atkreipė dėmesį, kad šiuo metu rinkoje yra nemažai statomo būsto, o jo pasiūla yra pakankama. Tai svarbu vertinant, ar auganti paklausa galėtų lemti dar vieną ryškų kainų šuolį.

„Tai neturėtų būti kažkokio kardinalaus pokyčio, ypač atsižvelgiant į tai, kad per paskutinius metus tos kainos ir taip pakankamai sparčiai augo“, – teigė T. S. Kvainickas.

Tuo metu Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius pastebėjo, kad NT rinkos aktyvumas didėja ne tik Vilniuje, bet ir kituose didmiesčiuose bei regionuose.

Jo teigimu, gyventojai regionuose už būstą jau gali mokėti 2,5–3 tūkst. eurų už kvadratinį metrą – tokios kainos dar palyginti neseniai ten buvo sunkiai įsivaizduojamos.

Daugiau apie tai sužinokite naujienų portalo tv3.lt laidoje „Valdyk savo pinigus“, kurią rasite straipsnio pradžioje.