Tai rodo ir NT bendrovės „Realco“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa. Jos duomenimis, 28 proc. gyventojų vienu svarbiausių būsto pasirinkimo kriterijų įvardijo interjerą, apdailą ir naudotas medžiagas, 35 proc. – būsto plotą, o 27 proc. – saugumą ir uždarą teritoriją. Tyrime dalyvavo 1 016 18–75 metų Lietuvos gyventojų.
Tuo metu viešojoje erdvėje dažniausiai kalbama apie naujų projektų statybas ir pardavimus, gyventojai vis dažniau atkreipia dėmesį į problemas, kurios išryškėja jau įsikėlus – statybos broką, garantinių įsipareigojimų vykdymą ir sudėtingą atsakomybės išsireikalavimą.
Būtent dėl tokios situacijos į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Jolanta (tikrasis vardas redakcijai žinomas), kuri teigė, kad viešojoje erdvėje dažnai kalbama apie sėkmingus naujos statybos būstų pardavimus, tačiau gerokai rečiau apie problemas, su kuriomis gyventojai susiduria jau įsikėlę.
Pasak jos, daugiausia klausimų kyla tais atvejais, kai garantiniu laikotarpiu išryškėja statybos defektai, tačiau už projektą atsakinga bendrovė jau būna likviduota, reorganizuota ar nebevykdo veiklos.
Tuomet gyventojams tampa neaišku, kas turėtų šalinti broką ir vykdyti garantinius įsipareigojimus.
Tad nusprendėme išsiaiškinti, kokias teises tokiose situacijose turi gyventojai, kas atsako už statybos defektų šalinimą ir ką daryti, jei už projektą atsakinga bendrovė jau nebevykdo veiklos.
Kas atsakingas už statybos broką?
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos patarėja viešiesiems ryšiams Viktorija Šinkūnienė aiškina, kad už statybos darbų defektų šalinimą garantiniu laikotarpiu atsako statybos rangovas, o nekilnojamojo turto vystytojas atsako pirkėjui už rangovo garantinių prievolių neįvykdymą ar netinkamą jų vykdymą.
„Statybos rangovas kartu su statybos rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktu turi pateikti dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytą statybos rangos sutartį“, – nurodo ji.
Pasak V. Šinkūnienės, šis dokumentas skirtas apsaugoti gyventojus tais atvejais, kai rangovas tampa nemokus ar bankrutuoja. Jis užtikrina, kad per pirmuosius trejus garantinio laikotarpio metus atsiradusių defektų šalinimo išlaidos būtų kompensuojamos.
„Defektų šalinimo užtikrinimo suma statinio garantiniu 3 metų laikotarpiu turi būti ne mažesnė kaip 5 procentai statinio statybos kainos.
Taigi, jeigu vystytojas ir statybos rangovas bankrutuoja, pastatytų pastatų, butų savininkai šalina statybos defektus savo lėšomis, o šios išlaidos garantiniu 3 metų laikotarpiu jiems kompensuojamos minėto dokumento pagrindu“, – aiškina V. Šinkūnienė.
Ji primena, kad įstatymas numato ir ilgesnius garantinius terminus – bendras garantinis laikotarpis siekia penkerius metus, paslėptiems statinio elementų defektams taikomas dešimties metų terminas, o tyčia paslėptiems defektams – dvidešimties metų garantija.
Statybos inspekcija taip pat patvirtina sulaukianti gyventojų kreipimųsi dėl garantinių įsipareigojimų nevykdymo.
„Taip, pastatų ar butų savininkai kreipiasi dėl statybos rangovų atsisakymo pašalinti statybos defektus“, – pažymi V. Šinkūnienė.
Anot jos, pirmiausia gyventojas, pastebėjęs defektus garantiniu laikotarpiu, turėtų pakviesti statybos rangovo atstovą ir surašyti dvišalį aktą, kuriame būtų užfiksuoti nustatyti trūkumai bei sutartas jų pašalinimo terminas.
Jei rangovo atstovas neatvyksta arba atsisako pasirašyti aktą, galioja savininko surašytas vienašalis aktas.
Jeigu rangovas per nustatytą terminą defektų nepašalina, gyventojas turėtų apie tai raštu informuoti Statybos inspekciją ir kreiptis į teismą dėl rangovo įpareigojimo pašalinti defektus arba dėl jų šalinimo išlaidų atlyginimo.
„VTPSI, gavusi savininko informaciją apie statybos rangovo vengimą šalinti statinio garantiniu laiku nustatytus statybos defektus, teikia viešajai įstaigai Statybos sektoriaus vystymo agentūrai medžiagą ir pasiūlymus dėl statybos rangovo veiklos įvertinimo ir (ar) dokumento, suteikiančio rangovui teisę vykdyti atitinkamus statybos darbus, panaikinimo“, – priduria V. Šinkūnienė.
Atskiros projektinės įmonės steigiamos ne tam, kad būtų išvengta atsakomybės
Advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ nekilnojamojo turto ir statybų teisės ekspertas Karolis Barkauskas sako, kad Lietuvoje praktika kiekvienam didesniam nekilnojamojo turto projektui steigti atskirą įmonę yra gana dažna. Tačiau, anot jo, klaidinga manyti, kad tai daroma vien tam, jog vėliau būtų išvengta atsakomybės prieš būsto pirkėjus.
„Pirmiausia tai yra rizikų valdymas. Jeigu konkretus projektas patirtų nesėkmę, tuomet galimi nuostoliai, skolos, įsipareigojimai būtų atskirti nuo pagrindinės įmonės ir liktų susieti su konkrečiu projektu ir nebūtų našta pagrindinei įmonei“, – aiškina K. Barkauskas.
Jis priduria, kad projektinės bendrovės steigiamos ir dėl administracinio bei finansavimo patogumo. Taip lengviau valdyti konkretų projektą, planuoti jo finansavimą ir vertinti galimas rizikas.
Vis dėlto K. Barkauskas pripažįsta, kad tokia praktika gali apsunkinti gyventojų galimybes išsireikalauti statybos defektų pašalinimo, tačiau tam tikrus saugiklius numato įstatymai.
Pasak teisininko, toks garantinių įsipareigojimų užtikrinimas gali būti draudimo bendrovės laidavimo draudimo raštas, kredito įstaigos garantija, lėšos notaro depozitinėje sąskaitoje ar kitos įstatyme numatytos priemonės. Jos skirtos tam, kad gyventojams būtų kompensuojamos dėl rangovo kaltės atsiradusių statybos defektų šalinimo išlaidos net ir tuomet, jei vystytojas taptų nemokus ar bankrutuotų.
„Bankrotas neatleidžia nuo garantinių įsipareigojimų, o pirkėjai lieka apsaugoti“, – pabrėžia K. Barkauskas.
Tačiau, teisininko vertinimu, dabartinis teisinis reguliavimas nėra tobulas.
K. Barkauskas atkreipia dėmesį, kad garantinių įsipareigojimų užtikrinimo dokumentai paprastai galioja mažiausiai trejus metus, nors patiems statybos defektams įstatymas numato gerokai ilgesnius garantinius terminus – penkerius metus, dešimt metų paslėptiems statinio elementų defektams ir dvidešimt metų tyčia paslėptiems defektams.
„Todėl teoriškai gali susidaryti situacija, kai garantinių įsipareigojimų užtikrinimo dokumentas yra išduotas 3 metams, defektai paaiškėja, pavyzdžiui, per ketvirtus metus, tačiau vystytojas jau yra likviduotas.
Tokiu atveju pirkėjų galimybės prisiteisti defektų šalinimo išlaidas yra sudėtingos ir reikėtų svarstyti galimybę tiesiogiai kreiptis į objektą stačiusį rangovą“, – įspėja K. Barkauskas.
Nepaisant tokių rizikų, naujos statybos būstai Lietuvoje išlieka paklausūs.
Bendrovės „Darnu Group“ užsakymu rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad 36 proc. Vilniaus miesto gyventojų per pastaruosius metus įsigijo arba artimiausiais trejais metais planuoja įsigyti naujos statybos būstą.
Senos statybos būstą rinkosi 29 proc. apklaustųjų, o dar 35 proc. nurodė svarstantys abu variantus. Apklausoje dalyvavo 505 Vilniaus miesto ir rajono gyventojai.
Paklausiau kodėl kreivai kloja šaligatvį. Atsakymas nustebino:todėl,kad savivaldybė neturi pinigų. Tostas:Tad išgeriam už tai!
