Socialiniuose tinkluose lietuviai dalinasi įrašais apie aukštas NT kainas sostinėje. Pasak sostinės gyventojų, įsigyti būstą Vilniuje darosi labai sunku – kainos didelės, o pajamos mažos. NT rinkos ekspertas Marius Čiulada sako, kad šiais laikais vis daugiau žmonių nori geresnio nekilnojamojo turto, kuris, natūraliai, būna brangesnis.
Gyventojai niršta: „Klausia, kodėl prasta demografinė situacija?“
Socialiniuose tinkluose prasidėjus diskusijoms apie nekilnojamojo turto kainas Lietuvos didmiesčiuose, ne vienas piktinasi, kad įsigyti būsto šiais laikais, atrodo, nebeįmanoma.
„Paskui susirūpinę klausia, kodėl prasta demografinė situacija? Na, Lietuvoje žmonės be nuosavo būsto nesiveisia. Tiesiog taip yra“, – po vienu „Facebook“ įrašu apie būsto kainas kalbėjo internautas.
„Paskutinius tris mėnesius stebėjau būstų rinką: kainos auga kas savaitę, nemaža dalis būsto išvis net ne gyvenamosios, o, pavyzdžiui, administracinės paskirties. Tarp naujos statybos dominuoja „investiciniai būstai“ – tai reiškia, kad kokybė neadekvati, o būstai neskirti gyvenimui“, – rašė kitas internautas.
„O kodėl Lietuvoje žūtbūt reikia turėti nuosavą būstą, dar ypač jauniems? Jei neužtenka tam pajamų, nuomojiesi“, – prieštaravo vienas asmuo.
NT ekspertas: daugiau žmonių nori naujos statybos butų
Pasak M. Čiulados, gyvenimo standartas auga ir vis daugiau žmonių nori naujos statybos, suremontuotų butų. NT ekspertas aiškina, kad aukštas naujos statybos butų kainas lemia ne tik jų naujumas, bet ir kokybė.
„Natūralu, kad jeigu nori gyventi miesto centre, nestovėti kamščiuose, nori suremontuoto, gražaus buto – jis bus brangesnis. Augant pragyvenimo lygiui, didėja nors gyventi geruose būstuose, natūralu, kad jie brangsta.
Pavyzdžiui, indaplovė nebėra prabangos elementas, tai tapo kasdienybe. Taip pat ir nauja statyba – jos energetiniai reikalavimai, ventiliacija ir visi kiti dalykai suponuoja, kad naujai statomas turtas nėra tik naujas, bet ir kokybiškai geresnis“, – aiškino NT ekspertas M. Čiulada.
M. Čiulada pažymi, kad miegamuosiuose rajonuose esančių senos statybos, blokinių butų kainos irgi auga, tačiau jie nėra tokie paklausūs, kaip naujos statybos būstai.
Senos statybos butus nusiperka investuotojai, juos suremontuoja ir parduoda brangiau. O jau renovuoti senos statybos butai už didesnes sumas parduodami gana lengvai, pasakoja NT ekspertas.
„Rinkoje yra poreikis suremontuoto, kad ir senesnio, bet tvarkingo, gero būsto. Paklausa neatsiranda iš niekur – žmonėms to reikia. Nors ekonomistai skaičiuoja, kad perkamoji galia šiek tiek krenta (atlyginimas neauga tiek, kiek auga kainos), tačiau ji vis tiek yra pakankamai prieinama ir įkandama, nes daugelis žmonių renkasi nebūti nuomos rinkoje, o pirkti“, – kalbėjo M. Čiulada.
Vis dėlto ekspertas neatmeta, kad jauniems žmonės ar bendrą gyvenimą pradedančioms šeimos sudėtinga surinkti pinigų pradiniam įnašui. Tačiau tai vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
„Tai nėra Lietuvos išskirtinė tendencija – visur kitur lengva, o pas mus sunku. Visame pasaulyje tai yra normalu“, – aiškino ekspertas.
Net jei tai vyksta visur, Lietuva – viena iš TOP 3 Europos Sąjungos (ES) valstybių, kuriose labiausiai pakilo būsto kainos. Eurostato duomenimis, nuo 2010 iki 2024 m. būsto kainos labiausiai pakilo Vengrijoje (augimas 209,5 proc.), Lietuvoje (135 proc.), Portugalijoje (124,4 proc.).
Būsto nuomos kainos 2010–2024 m. labiausiai pakilo Estijoje (220 proc.), Lietuvoje (184 proc.), Vengrijoje (124 proc.).
NT ekspertas sako, kad trijų kambarių būstas mažesniame miestelyje gali kainuoti 30–40 proc. pigiau nei būstas sostinėje su tokiu pačiu išplanavimu ir statybos metais.
„Bet daugiau žmonių nori į sostinę dėl čia esančių darbo pasiūlymų, galbūt įdomesnio kultūrinio gyvenimo, daugiau laisvalaikio praleidimo galimybių“, – kalbėjo M. Čiulada.
Nekilnojamojo turto augimas per metus – 12 proc.
Nekilnojamojo turto rinkos ekspertas Marius Čiulada teigia, kad per paskutinius metus sostinėje būsto kainos augo 12 procentų. Kitaip tariant, kiekvieną mėnesį NT rinkoje buvo stebimas vieno procento kainų augimas.
Ekspertas vertina, kad lyginant su vasaros sezonų tendencijomis, šią vasarą NT rinka pakankamai aktyvi, o rudenį tikimąsi jos suaktyvėjimo.
Komentuodamas pastarųjų 12 mėnesių procentinį kainų kilimą, M. Čiulada sako, kad NT rinkoje kainos kyla nuolatos. Ekspertas pažymi, kad nors NT kainos per metus kartais augdavo po 5 ar 10 procentų, tačiau jos nuosekliai auga jau 20 metų, išskyrus laikotarpį po finansinės krizės 2008-aisiais.
„Ir duona, ir sviestas, ir drabužiai sėkmingai brangsta, yra nemaža infliacija. Nekilnojamasis turtas – ne išimtis. NT galima traktuoti kaip pirmojo būtinumo prekę. Kai kas nekilnojamąjį turto laiko investiciniu įrankiu: nuomoja ir pasiima nuomos pajamas.
Bet būstas ir namai yra svarbūs kiekvienam žmogui ir, atsiradus finansinėms galimybėms, žmonės, ypač Lietuvoje, skuba pirkti, imti kreditą, kuo greičiau pasitraukti iš nuomos rinkos“, – komentavo M. Čiulada.
Augant miestui, kyla kainos
NT kainų augimas sostinėje, pasak M. Čiulados, vyksta dėl vietinės ir išorinės imigracijos.
„Vyksta natūrali vietinė bei išorinė imigracija. Vilniuje matome daug naujų veidų. Miestas plečiasi, auga, nauja statyba nebūtinai patenkina poreikius, paklausą. Dėl to matome nedidelį, bet pakankamai apčiuopiamą kainų augimą“, – kalbėjo M. Čiulada.
„Jeigu nepirktų būstų už tas kainas, tai niekas ir neprašytų tokių kainų, bet kadangi rinkos dalyviai moka kainas, tai ir yra tikroji rinkos kaina“, – pridūrė jis.
Metų pradžioje kai viešojoje erdvėje buvo nuomonių, kad daliai Lietuvos gyventojų atsiėmus antros pensijų pakopos pinigus, sparčiai kils nekilnojamojo turto kainos. M. Čiulada atvirauja, kad pensijų pinigai nepadarė įtakos sostinės NT rinkai.
O regionuose bei miesteliuose situacija kitokia. Mažesniuose miesteliuose pasitaikė keli atvejai kai pensijų pinigus atsiėmę žmonės sudarė nekilnojamojo turto sandorius ar sumokėjo pradinį įnašą bankui.
Nuo rugpjūčio pradinis įnašas pirmam būstui mažėja nuo 15 iki 10 procentų. M. Čiulada nemano, kad tai galėtų paveikti sostinės nekilnojamojo turto rinką. NT ekspertas pažymi, kad ši Lietuvos banko reguliacinė taisyklė orientuota į pirmojo būsto pirkėjus, o jie sudaro 10 proc. būsto pirkėjų.
„Yra labai nedidelė dalis rinkos dalyvių, kurie kvalifikuoja į šį palengvinimą“, – aiškino M. Čiulada.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
