Kokio atstumo reikia laikytis, priklauso nuo augalo aukščio, o kai kuriais atvejais – ir nuo to, kurioje sklypo pusėje jis sodinamas.
Tačiau kas nutinka, jeigu medis jau pasodintas per arti?
Ar galima nupjauti į savo sklypą patekusias kaimyno medžio šakas, reikalauti pažeminti saulę užstojančią tujų gyvatvorę ar tikėtis žalos atlyginimo, jeigu medis užgriūva turtą?
Aukštam medžiui – mažiausiai 3 metrai
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoa (VTPSI) nurodo, kad aukštaūgiai, aukštesni nei 3 metrų medžiai sodo sklype turi būti sodinami ne mažesniu kaip 3 metrų atstumu nuo sklypo ribos.
Šiaurinėje sklypo dalyje tokiems medžiams numatytas dar didesnis – ne mažesnis kaip 5 metrų – atstumas.
Žemaūgiams, iki 3 metrų aukščio užaugantiems medžiams reikia palikti ne mažiau kaip 2 metrus, o krūmams – ne mažiau kaip 1 metrą nuo sklypo ribos. Mažesniais atstumais medžius ir krūmus galima sodinti tik turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą.
Tačiau net jeigu medis buvo pasodintas nesilaikant nustatytų atstumų, tai savaime dar nereiškia, kad vėliau jį bus privaloma pašalinti.
Tuo metu advokatė Karolina Jonaitienė aiškina, kad kilus ginčui svarbu įvertinti, kada augalas buvo pasodintas, koks teisinis reguliavimas tuo metu galiojo, ar medis priskiriamas saugotiniems želdiniams ir ar jis realiai pažeidžia kaimyninio sklypo savininko teises.
„Teismų praktikoje vertinama ne vien tai, ar buvo pažeisti formalūs sodinimo reikalavimai, bet ir realios tokio pažeidimo pasekmės – ar dėl konkrečių želdinių faktiškai ribojama galimybė naudotis savo turtu, mažėja jo teikiama nauda ar turtui daroma žala“, – nurodo K. Jonaitienė.
Kaimyno šakos jūsų sklype – ar galima jas nupjauti?
Ginčai kyla ne tik dėl to, kokiu atstumu pasodinti medžiai ar krūmai.
Pasak K. Jonaitienės, žmonės skundžiasi į jų sklypus patenkančiomis šakomis ar šaknimis, užstojama šviesa, besikaupiančia drėgme ar net augalų keliama grėsme pastatams ir kitam turtui.
Vis dėlto vien tai, kad kaimyno medis trukdo ar nepatinka, nesuteikia teisės jo savavališkai nupjauti.
Civilinio kodekso 4.42 straipsnis suteikia žemės sklypo savininkui teisę nupjauti ir pasilikti jo sklype esančias kaimyniniame sklype augančių medžių ar krūmų šakas ir šaknis. Tačiau pirmiausia reikia įspėti kaimyną ir suteikti jam protingą terminą pačiam jas pašalinti.
„Praktikoje rekomenduoju tokį įspėjimą pateikti tik raštu ir įsitikinti, kad jis buvo tinkamai įteiktas. Vis dėlto net ir turint teisę genėti, savarankiškus veiksmus vertinčiau labai atsargiai.
Daugėja ginčų, kai vienas kaimynas, manydamas, kad teisėtai apgenėjo į jo sklypą patekusias šakas, netrukus pats tampa atsakovu byloje – augalų savininkas teigia, kad želdiniai buvo netinkamai apgenėti, pažeisti ar net sunaikinti, prarado estetinę ar turtinę vertę, ir reikalauja atlyginti žalą“, – aiškina K. Jonaitienė.
Tokiose situacijose papildomu ginčo objektu gali tapti tai, kur tiksliai yra sklypo riba, kokia augalo dalis ją peržengė ir kokio masto genėjimas iš tiesų buvo būtinas.
Jeigu problemos išspręsti nepavyksta, advokatė rekomenduoja pirmiausia kalbėtis su kaimynu, vėliau pateikti jam pretenziją su reikalavimu sutvarkyti ir prižiūrėti želdinius, o nepavykus susitarti – kreiptis į teismą.
„Mano taisyklė – kuo blogesni santykiai su kaimynu, tuo mažiau saviveiklos“, – pabrėžia K. Jonaitienė.
Tujos užstoja saulę – ar galima reikalauti jas pašalinti?
Kitokia situacija susidaro tuomet, kai kaimyno augalai sklypo ribos neperžengia, tačiau dėl savo aukščio, tankumo ar išsidėstymo trukdo naudotis greta esančiu turtu.
Pavyzdžiui, aukšta ir tanki tujų gyvatvorė gali užstoti saulės šviesą, o dėl susidariusio šešėlio ir drėgmės gali nykti augalai, samanoti ar drėkti pastato konstrukcijos.
Tačiau tokioje situacijoje savavališkai nupjauti kaimyno sklype augančio medžio ar tujų gyvatvorės negalima.
Jeigu susitarti nepavyksta, galima kreiptis į teismą ir reikalauti įpareigoti kaimyną želdinius nugenėti arba pašalinti, tačiau būtina įrodyti realų savininko teisių pažeidimą.
„Teismui nepakaks pasakyti: „kaimyno tujos užstoja man saulę“. Reikia objektyviai įrodyti tiek patį neigiamą poveikį, tiek jo mastą ir ryšį su konkrečiais želdiniais. Priklausomai nuo ginčo, tam gali prireikti matavimų, tyrimų, specialistų išvadų, ekspertinio vertinimo ar kitų objektyvių duomenų“, – aiškina advokatė.
Anot jos, tokiose bylose svarbu ne tik surinkti įrodymus, bet ir tinkamai suformuluoti teismui keliamą reikalavimą.
Teismas nebūtinai lieps medį nukirsti
Net ir įrodžius, kad želdiniai pažeidžia kaimyninio sklypo savininko teises, visiškas jų pašalinimas nėra automatinė pasekmė. Pirmiausia vertinama, kokios priemonės pakaktų nustatytam pažeidimui pašalinti.
„Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad savininko teisių gynimo būdas turi būti proporcingas konkrečiam pažeidimui. Kitaip tariant, negalima automatiškai reikalauti nukirsti visą medį, jeigu savininko teises galima tinkamai apginti mažiau radikalia priemone.
Prioritetas teikiamas želdinių išsaugojimui – jų genėjimui, aukščio ar lajos ribojimui, periodinei priežiūrai – jeigu tokiomis priemonėmis galima realiai pašalinti kaimyno teisių pažeidimą“, – nurodo K. Jonaitienė.
Todėl, pavyzdžiui, jeigu problemą galima išspręsti įpareigojant kaimyną periodiškai genėti medį ar gyvatvorę ir palaikyti tam tikrą jų aukštį ar apimtį, reikalavimas visiškai pašalinti daugelį metų augančius želdinius gali būti laikomas neproporcingu.
Visiškas medžio ar kitų želdinių pašalinimas gali būti pagrįstas tuomet, kai įrodoma, kad genėjimas, priežiūra ar kitos mažiau ribojančios priemonės realaus pažeidimo nepašalins.
Auginti medį reiškia ne tik teisę juo naudotis, bet ir pareigą jį prižiūrėti. Sklypo savininkas turi rūpintis savo teritorijoje esančiais želdiniais taip, kad jie nekeltų nepagrįsto pavojaus aplinkiniams žmonėms ir jų turtui.
Todėl medžiui ar jo šakai nukritus ant kaimyno namo, automobilio ar kito turto gali kilti pareiga atlyginti padarytą žalą.
„Tokiose situacijose dažnai girdimas argumentas: „Buvo vėjas, vadinasi, tai force majeure.“ Tačiau vien stiprus vėjas savaime dar nereiškia, kad atsakomybės nėra“, – pažymi K. Jonaitienė.
Tokiu atveju vertinama medžio būklė – ar jis buvo supuvęs, pažeistas arba pasviręs, taip pat ar savininkas galėjo pastebėti, kad medis kelia pavojų. Reikšmės turi ir tai, ar anksčiau buvo prašymų medį sutvarkyti arba nukirsti bei kokios meteorologinės sąlygos buvo įvykio metu.
„Jeigu, pavyzdžiui, kaimynas jau anksčiau raštu perspėjo, kad medis yra akivaizdžiai pavojingas, o jo savininkas nieko nedarė, vėliau pasiteisinti vien audra bus neįmanoma.
Ne kiekvienas nuvirtęs medis reiškia jo savininko kaltę, bet ir ne kiekviena audra atleidžia savininką nuo atsakomybės. Kiekvienu atveju svarbiausia medžio būklė, jo priežiūra, ankstesni įspėjimai ir konkrečios meteorologinės aplinkybės“, – apibendrina advokatė.
Už savavališkai nukirstą medį grėsia baudos
Nesilaikant želdinių priežiūrai ir tvarkymui taikomų reikalavimų, tam tikrais atvejais gali kilti ir administracinė atsakomybė.
Už savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių pažeidimą pagal Administracinių nusižengimų kodekso 368 straipsnį gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 14 iki 30 eurų, o už pakartotinį pažeidimą – nuo 30 iki 100 eurų.
Didesnė atsakomybė gali grėsti neteisėtai naikinant saugotinus želdinius, nurodo Aplinkos ministerija. Už neteisėtą saugotino krūmo pašalinimą gali būti skiriama nuo 60 iki 200 eurų bauda, o už neteisėtą saugotino medžio naikinimą – nuo 180 iki 600 eurų.
Aplinkos ministerija atkreipia dėmesį, kad prieš kertant ar intensyviai genint medį savo sklype svarbu išsiaiškinti, ar jis nėra priskiriamas saugotiniems želdiniams.
Saugotinam medžiui ar krūmui kirsti, pašalinti arba intensyviai genėti, kai pašalinama daugiau kaip 30 proc. jo lajos tūrio, paprastai reikia savivaldybės išduodamo leidimo.
Be administracinės baudos, neteisėtai sunaikinus saugotiną želdinį gali tekti atlyginti ir aplinkai padarytą žalą.
Kur kreiptis kilus ginčui ar klausimų?
Dėl ne miško žemėje augančių medžių ir krūmų priežiūros, tvarkymo bei su tuo susijusių aplinkosauginių reikalavimų konsultuoja Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos.
Tuo metu savivaldybėms priskiriamos funkcijos, susijusios su želdynų ir želdinių apsauga, priežiūra ir tvarkymu, jų būklės stebėsena, želdynų kūrimu bei želdinių veisimo organizavimu ar vykdymu. Savivaldybės taip pat atsakingos už želdinių ir želdynų inventorizavimą bei apskaitą.
VTPSI patarėja viešiesiems ryšiams Viktorija Šinkūnienė savo ruožtu primena, kad tvarkydami savo sklypą gyventojai turi atsižvelgti ir į kaimyninių sklypų savininkų interesus.
„Bendruoju atveju žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose, vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių bei įstatymų saugomų interesų“, – komentuoja V. Šinkūnienė.
Jeigu ginčas kyla tarp dviejų sklypų savininkų ir taikiai susitarti nepavyksta, savo pažeistas teises galima ginti civiline tvarka teisme.
