Finansai

Dzūkijos miškuose jau pasirodė kvapniosios voveraitės, arba dzūkiškai – lepeškos. Tiesa, grybai dar smulkūs. Grybautojai sako, kad reikia geros lietingos savaitės, jog lepeškas būtų galima rinkti krepšiais ir net pardavimui. Kartų džiugina ir uogos, prekybininkai atskleidė, kiek šiemet už jas teks mokėti. Daugiau apie tai sužinokite – TV3 žiniose. Grybautojų ir uogautojų akis bei gomurį džiugina ne tik grybai, bet ir pirmosios žemuogės.

Lietuvoje dar didėja gyventojų įmokos už būstą. Europos Centrinis Bankas padidino palūkanas 25 baziniais punktais, o tai reiškia papildomus gyventojų išleistus šimtus eurų kasmet. Pasak ekonomistų, taip ECB bando kovoti su aukšta infliacija, kurią kelia karas Irane. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. 173 kvadratinių metrų naujas namas, sostinėje Pilaitės mikrorajone kainuoja 650 tūkst. eurų, kvadrato kaina siekia maždaug 3750 eurų.

Pažeidžiami gyventojai ir labai mažos įmonės galės gauti 8–20 tūkst. eurų kompensacijas elektromobiliams įsigyti iš Socialinio klimato fondo (SKF), penktadienį pranešė Susisiekimo ministerija.  „Pagaliau elektromobilius įsigyti galės ir regionų gyventojai, mažiausiai uždirbantys žmonės, socialiai pažeidžiamiausi gyventojai, daugiavaikės šeimos“, – pranešime teigė ministras Juras Taminskas.

2026 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvos kredito unijų sektorius uždirbo 3,7 mln. eurų pelno – 900 tūkst. eurų daugiau, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu (2,8 mln. eurų), skelbia Lietuvos bankas (LB). Skaičiuojama, kad 51 kredito unija kartu uždirbo 3,9 mln. eurų pelną, o 7 kredito unijos bendrai patyrė 0,2 mln. eurų nuostolį.  Pasak LB, kredito unijų pirmojo šių metų ketvirčio palūkanų pajamos, palyginti su pernai atitinkamu laikotarpiu, sumažėjo 1,2 mln. eurų (4,9 proc.

Europos Komisija (EK) valstybėms narėms pristatė oficialų pranešimą dėl Europos įperkamo būsto plano. Jame pripažįstama, kad būsto prieinamumas tapo visos Europos problema, darančia poveikį ekonomikai, socialinei sanglaudai ir regionų plėtrai. Tačiau ekspertai perspėja, kad siekis įgyvendinti naujus reikalavimus gali reikšti ir papildomas išlaidas būsto pirkėjams bei statytojams.

Įsibėgėja prekyba lietuviškomis braškėmis, kurios kol kas daugiausia sirpsta šiltnamiuose. Už pirmąsias vasaros uogas augintojai prašė net po 15 eurų už kilogramą, o dabar lietuviškų braškių galima rasti vienu ar keliais eurais pigiau. Nors importinės uogos kainuoja gerokai mažiau, augintojai nesiskundžia – netrūksta pirkėjų, pasirengusių už lietuviškas braškes mokėti daugiau nei 10 eurų už kilogramą. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Augantis geopolitinis neapibrėžtumas ir euro zonoje įsibėgėjanti infliacija didina finansų rinkų nuogąstavimus dėl Europos Centrinio Banko (ECB) pinigų politikos griežtinimo. Pasak bendrovės nekilnojamojo turto (NT) projektų valdymo įmonės „EIKA Development“ plėtros direktoriaus Tomo Žiaugros, prognozuojamas palūkanų normų didinimas paveiks būsto rinką, o labiausiai paveiks ekonominės klasės pirkėjus.

Pastaruoju metu Lietuvos ekonomika susiduria su įvairiais išoriniais iššūkiais, kurie gali paveikti tiek verslą, tiek gyventojus. Nors dalis rizikų pasaulinėse rinkose auga, šalies finansų sistema kol kas išlieka stabili ir atspari. Nekilnojamojo turto rinka išlaiko aktyvumą, tačiau kartu stiprėja diskusijos dėl galimo kainų tvarumo. Gyventojams aktualiausiu klausimu išlieka paskolų palūkanų pokyčiai ir jų įtaka kasdieniams finansams.

Naujausia algų statistika. Vilniuje gyventojai vidutiniškai uždirba 1750 eurų į rankas. Tai puse tūkstančio eurų daugiau nei Zarasų rajone, kur iš 60-ies Lietuvos savivaldybių mokamos mažiausios algos. Pasak ekonomistų, šiemet greitesnis atlyginimų augimas stebimas mažesnėse savivaldybėse. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Panevėžio rajone – vidutinė 1250 eurų alga į rankas Panevėžio rajone atlyginimų augimas vienas lėčiausių visoje Lietuvoje. Čia per metus algos augo 6-iais procentais.

Finansinis saugumas šiandien daugeliui šeimų tampa vienu svarbiausių prioritetų. Žmonės vis dažniau ieško sprendimų, kurie leistų ne tik pasirūpinti artimųjų apsauga nelaimės atveju, bet ir padėtų sistemingai kaupti ateičiai. Dėl šios priežasties investicinis gyvybės draudimas sulaukia vis didesnio dėmesio tiek tarp jaunų šeimų, tiek tarp vyresnių žmonių, planuojančių ilgalaikius finansinius tikslus.

Užsienyje atostogaujantys Lietuvos gyventojai vis plačiau atveria pinigines – lietuvių išlaidos Turkijoje, Italijoje ar Kipre auga sparčiau nei užsieniečių Lietuvoje. Šalies turizmo deficitas plečiasi, viršijo 260 milijonų eurų ir dėl atsiimtų antros pakopos pinigų, tikėtina, toliau didės. Ekspertai aiškina, kad Lietuva tapo brangia šalimi, dėl to užsienio piliečiams reikia pasiūlyti daugiau unikalių renginių: pavyzdžiui, šaltibarščių festivalių. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Prasideda nauja kainų pasiutpolkė. Gamintojai ir tiekėjai, pabrangus naftai, dujoms ir degalams, pakėlė produktų kainas prekybininkams. Kiti specialiai nepardavė pigiau įsigytų žaliavų ir laukė, kol jos pabrangs. Premjerė Inga Ruginienė pripažįsta, kad kainų šuolių bus, ir žada padėti labiausiai nepasiturintiems. Tačiau pirkėjai reikalauja griežtesnės prekybininkų ir gamintojų kontrolės.

Artėjant vasaros kelionių ir nuomos sezonui, vis daugiau gyventojų papildomai uždirba trumpalaikę nuomą siūlydami per tokias platformas kaip „Booking“ ar „Airbnb“. Tačiau dalis žmonių net nesusimąsto, kad platformų operatoriai informaciją apie gautas pajamas perduoda Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), todėl deklaruojant pajamas gali atsirasti įvairių neatitikimų.

Lietuvos gyventojai sulaukė žinios, kad jų Registrų centre laikomi duomenys galėjo būti nutekinti. Daliai žmonių buvo pranešta, kad galėjo būti atskleisti jų vardai, pavardės, asmens kodai, gimimo datos ir nekilnojamojo turto duomenys. Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Seimo NSGK pirmininko pavaduotoju Laurynu Kasčiūnu. Sakote, kad duomenų nutekėjimas iš Registrų centro kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

Telefonai, planšetės ar kita ryšio įranga daugeliui gyventojų yra ne tik kasdien naudojami įrenginiai, bet ir nemenka finansinė investicija. Dėl to dalis žmonių tokius pirkinius renkasi įsigyti išsimokėtinai, tačiau artimiausiais metais tokio finansavimo sąlygos gali keistis. Lietuva ruošiasi įgyvendinti atnaujintą Europos Sąjungos (ES) vartojimo kredito direktyvą, todėl Lietuvos bankas siūlo keisti dalį šiuo metu galiojančių vartojimo kreditų taisyklių.

Seimo nariai šimtatūkstantines eurų sumas laiko grynaisiais pinigais. Daugiausia grynųjų turi „aušriečiai“ – tai atskleidė jungtinis penkių redakcijų žurnalistų tyrimas. „Nemuno aušros“ nariai tikina, esą jaučiasi saugiau, kai šimtus tūkstančių eurų turi po ranka. Tačiau žmonėms tokios grynųjų pinigų sumos pas politikus kelia įtarimų dėl galimos korupcijos. Vienas iš tyrimą atlikusių žurnalistų įtaria, kad parlamentarai didžiules sumas gali deklaruoti fiktyviai, avansu – jų dar net neturėdami.

Prekybininkai suskaičiavo, kur žmonės ištaškė daugiausia II pakopos pinigų: balandį gyventojai masiškai pirko brangius papuošalus, išmaniuosius telefonus, drabužius, avalynę, kosmetikos prekes, televizorius, šaldytuvus ir kitą buitinę techniką. Dalies parduotuvių apyvarta išaugo dešimtimis procentų. Džiaugiasi ir pramonė, kuri balandį pagamino 7 proc. daugiau produkcijos nei pernai tuo pačiu metu.

Vos prieš kelerius metus garsiai kalbėta apie menamą televizijos eros pabaigą, tačiau rinkos duomenys rodo, kad tokios prognozės neturi pagrindo. Konferencijoje „Login“ 2026 TV3 žiniasklaidos grupės komercijos direktorius Grigalius Kalvaitis atskleidė mitus, kurie, anot jo, verslams gali kainuoti ne tik reklamos biudžetus, bet ir auditorijos dėmesį bei pardavimus.

Darbo rinkoje bręsta nauji pokyčiai, kurie neabejotinai palies didelę dalį darbuotojų. Praėjusią savaitę Seimas pritarė, kad būtų didinimas atlyginimų skaidrumas. Šiuo sprendimu taip pat bus siekiama sumažinti moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumus. Ministerijos atstovai sako, kad kontroliuos visus darbdavius. Darbo užmokestis taps skaidresnis, darbuotojų teisė gauti informaciją apie atlygį bus sustiprinta.

Kelionės užsienyje lietuviams tampa vis įprastesne vasaros dalimi – gyventojai ne tik dažniau atostogauja svetur, bet ir tam skiria vis didesnę savo biudžeto dalį. Tuo metu į Lietuvą atvykstantys turistai išleidžia atsargiau, o mūsų šalies turizmo sektoriui darosi vis sunkiau konkuruoti su Pietų Europos kryptimis. Apie tai savo socialinių tinklų paskyroje pasidalytose įžvalgose kalba „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Į laidą „TV pagalba“ kreipėsi negalią turinti Dalia su vyru Mariumi (vardas pakeistas). Dalia pasakojo apie netikėtą sėkmės istoriją, kai vyro dovanotas loterijos bilietas tapo ir stebuklu, ir prakeiksmu vienu metu. Laimėjusi beveik 25 tūkst. eurų, pora patyrė šoką ir ėmė svarstyti, ką daryti su gyvenime dar neregėtais pinigais. Tačiau žinia iš savivaldybės netrukus viską apvertė aukštyn kojomis.

Daugiau nei 100 tūkst. papildomų keleivių į traukinius dėl bilietų už pusę kainos suvilioję „Lietuvos geležinkeliai“ ir Susisiekimo ministerija svarsto nebetęsti tokios akcijos, nes, kaip teigiama, trūksta lėšų. Gegužė jau baigiasi, tačiau aiškaus atsakymo vis dar nėra – institucijų versijos ir komentarai skiriasi. Autobusų vežėjai sako, kad tokią pačią nuolaidą reikėtų taikyti ir autobusams.

Vasara jau ant nosies, o Palanga vis dar intensyviai ieško sezoninių darbuotojų. Norėdami juos prisivilioti, verslininkai siūlo nemokamą apgyvendinimą, dviračius ir net nemokamus masažus. Tačiau kvalifikuotų darbuotojų, ypač virėjų, labai trūksta. Jiems siūlomi atlyginimai siekia net 4 tūkst. eurų „į rankas“. Tunisietis Jamaika jau septintą vasarą iš Afrikos atvyksta į Lietuvos pajūrį ir visą šiltąjį sezoną dirba padavėju Palangos centro ir Kunigiškių restoranuose. „Klientai – tiesiog pasaka.

Oro pavojaus paskelbimo metu Finansų ministras kaip tik ėjo pas prezidentą aptarti sprendimų dėl Lietuvos finansų, tačiau atsidūrė prezidentūros rūsyje. Ko Lietuva ketina imtis dėl tebekylančių degalų kainų ir ar išliks valstybės parama kaupiantiems II pensijų pakopoje? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Finansų ministru Kristupu Vaitiekūnu. Eidamas susitikimui pas prezidentą derinti mūsų Lietuvos finansų atsidūrėte rūsyje.

Vartojimo paskola dažnai svarstoma tada, kai atsiranda didesnių planuotų išlaidų: namų remontas, automobilio taisymas, buitinės technikos įsigijimas, sveikatos išlaidos ar kiti asmeniniai poreikiai. Tokiais atvejais svarbiausia ne tik greitai gauti atsakymą, bet ir aiškiai suprasti, kokį finansinį sprendimą priimate. Šiuolaikiniai finansiniai sprendimai tampa vis patogesni. Vis daugiau paslaugų galima pasiekti internetu, o individualų pasiūlymą galima sužinoti vos per kelias minutes.

Nors mažomis pensijomis skundžiasi senjorai, finansiškai prasčiau jaučiasi jaunimas, rodo naujausias „Swedbank“ tyrimas. Daugelis 18–29 metų jaunuolių dar neturi finansinės pagalvės, tvarkytis su pinigais dar tik mokosi, tad vienas iš trijų jaunuolių per mėnesį net kelis kartus patiria finansinį stresą. Pinigus, beje, jaunimas ir „prataško“  – septyni iš dešimties jaunų žmonių būdami su draugais išleidžia daugiau, negu planavo ar gali sau leisti.

„Jei neįsigysi, jausiesi blogesnis už kitus“: specialistė įspėja apie pavojingą reiškinį

Pusę milijardo eurų – tiek per trejus metus gimstamumui ir šeimoms skirs Vyriausybė, tikėdamasi nuo dugno pakelti šalies demografinę situaciją. Iš pradžių apie susipažinimo diskotekas kalbėjusi ir gimstamumą gelbėti žadėjusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė dabar jau persigalvojo ir tikina, kad žurnalistai jos žodžius suprato neteisingai.

Bankas „Swedbank“ pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje suteikė 2,6 tūkst. būsto paskolų už 341 mln. eurų. Banko teigimu, tai 23 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai naujai finansuoto būsto portfelio suma siekė 277 mln. eurų.  „Matome, kad būsto finansavimo rinka šių metų pradžioje buvo aktyvi, o gyventojų lūkesčiai dėl būsto įsigijimo iš esmės išlieka pozityvūs.

Dėl mokesčių reformos Lietuvoje mažėja mokesčių mokėtojų. Apie tai perspėja verslo organizacijos, ragindamos valdančiuosius ne didinti mokesčių, o ryžtingiau gaudyti tuos, kurie jų nemoka. Esą taip valdžia galėtų biudžetą padidinti 50 proc. Tačiau valdantieji į tokius verslo perspėjimus toliau numoja ranka ir keisti mokesčių nesirengia. Lietuvoje per metus 4 proc. sumažėjo mokesčius mokančių gyventojų. Taip tvirtinantys verslo atstovai skaičiuoja, kad beveik 60 tūkst.

Pastebėjus galimą piktnaudžiavimą su nedarbo išmokomis nuo liepos keisis tvarka. Kokia bus naujoji? Ir ką ketinama daryti, kad II-oji pensijų pakopa būtų žmonėms patrauklesnė ir jie pasiliktų joje kaupti?  Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su socialinės apsaugos ir darbo ministre Jūrate Zailskiene. Ministre, kaip dabar yra su antrąja pensijų pakopa? Girdime, kad iš jos pasitraukia dvigubai daugiau žmonių, nei buvo tikėtasi.

 Pernai Valstybės gynybos fonde liko nepanaudoti 36 mln. eurų, nors daliai šalies institucijų trūko lėšų krašto apsaugos projektams, o tai rodo, kad dabartinis fondo veikimo modelis yra nelankstus, teigiama Valstybės kontrolės (VK) atlikto audito ataskaitoje. Anot audito, ataskaitose taip pat nėra aiškios informacijos, kokie konkretūs rezultatai pasiekti panaudojus likusius beveik 297,5 mln.

Šiomis dienomis vis dažniau yra girdima kaip sukčiai apgauna įvairiaus amžiaus žmones. Tačiau nepaisant visų priemonių, skirtų su jais kovoti, į sukčių pinkles vis dar pakliūva nemažai lietuvių.  Taip nutiko ir vienai „Swedbank“ klientei – iš jos sukčiai išviliojo 4 270 eurų, skelbiama Lietuvos bankas nagrinėtoje ginčo byloje. Nustatyta, kad moteris per „Messenger“ pokalbių programėlę iš neva pažįstamos gavo pasiūlymą dalyvauti loterijoje.

Praūžus pirmajai pasitraukimo iš II pensijų pakopos bangai, pradėjo plūsti nauji prašymai išeiti. Kad ši sistema visiškai nesugriūtų, Lietuvos banko vadovas ragina valdančiuosius keisti anuitetų išmokėjimo tvarką. Tačiau ministrė Jūratė Zailskienė tai daryti atsisako. Panevėžio rajono meras perspėja, kad daug pasitraukusių iš II pakopos, kurie gauna socialinę paramą, gali susidurti su nemalonumais – paramą gali tekti grąžinti arba ji bus sumažinta.

Gyventojai, planuojantys įsirengti saulės elektrines ar jau tai padarę pastaraisiais metais, vis dar gali pasinaudoti valstybės parama, tačiau laikas ribotas – paraiškos priimamos iki 2026 m. birželio 30 d. Šiuo metu galiojančiam Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) kvietimui yra skirta daugiau nei 13 mln. eurų.  Parama skirta fiziniams asmenims, įsirengiantiems naujas saulės elektrines bei elektros energijos kaupimo įrenginius namų ūkiuose.

Lietuviai kas mėnesį nuperka šimtus būstų šiltuosiuose kraštuose – daugiau nei šimtą vien Ispanijoje, taip pat perka Italijoje ir Graikijoje. Dažniausiai tautiečiai įsigyja atostogų būstus: atvyksta pailsėti, o kitu metu juos nuomoja. Brokeriai pastebi, kad lietuviai turi labai aiškius reikalavimus ir lūkesčius – nori būstų prie jūros, bent trijų kambarių.

Pagal naujausias ekonomistų prognozes, prekių ir paslaugų kainos šiemet sparčiai augs – vidutinė metinė infliacija sieks 5–6 proc. ribą. Tačiau jei iki vasaros neatsinaujins laivų eismas Hormuzo sąsiauryje, kainos gali kilti dar sparčiau. Ekonomistai taip pat paskaičiavo, kiek pinigų jau spėjo išleisti II pensijų pakopą ištuštinę gyventojai. Žmonės, pasitraukę iš II pensijų pakopos, dalį savo santaupų jau išleido.

Vaikų žaidimų aikštelėse skraidantys kamuoliai – įprastas vaizdas daugiabučių kiemuose. Tačiau kai kuriems gyventojams tokios situacijos gali baigtis ne tik sugadinta nuotaika, bet ir reikalavimais sumokėti šimtus eurų už neva apgadintus automobilius. Kai kurie gyventojai įtaria, kad tokios situacijos gali būti naudojamos ir pasipelnymui. Esą po incidento reikalaujama pinigų, tačiau jokių realių įrodymų apie žalą nepateikiama.

Metinis mažmeninės prekybos augimas kovą Lietuvoje buvo aukštesnis nei ES vidurkis, rodo Eurostato duomenys. Per metus – kovą, palyginti su 2025 metų kovu – prekyba Lietuvoje augo 5,7 proc., kai vidutiniškai ES – 1,9 procento. Latvijoje metinis augimas siekė 3,9 proc., o Estijoje – 6,2 procento. Kur fiksuotas didžiausias augimas? Didžiausias mažmeninės prekybos augimas fiksuotas Bulgarijoje (12,4 proc.), o ryškiausias susitraukimas – Rumunijoje (2,3 proc.

Didžiosios verslo organizacijos dar kartą prašo valdžios šioje Seimo sesijoje įteisinti galimybę susigrąžinti dalį dyzelino akcizo. Pramonininkų, Verslo, Darbdavių, Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos bei asociacija „Investors' Forum“ Seimo komitetams išsiuntė bendrą prašymą pakoreguoti Akcizų įstatymą, ketvirtadienį pranešė organizacijos.

Kurjeriai ir pavežėjai, su picos kąsniais burnoje, susirinko į nedidelę protesto akciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Maisto pristatymo ir pavėžėjimo platformose dirbantys žmonės teigia, kad jų atlygis nesiekia nė minimalaus, o iš jų darbo lobsta tik verslai – taikomi neaiškūs, aukšti įkainiai, neleidžiama atšaukti, jų nuomone, netinkamų užsakymų, o už tai dar ir baudžiama. Už savo teises pakovoti susirinko vos keletas kurjerių ir pavežėjų.

Parlamentaras aušrietis Karolis Neimantas lietuviams pasiūlė naują prabangos mokestį – galingiems automobiliams. Mokesčiu būtų apmokestinti visi, turintys galingesnius automobilius nei numatyta riba. Tad mokestis grėstų ir „Nemuno Aušros“ partijos lyderiui. Visgi, siekdamas apsaugoti Remigijų Žemaitaitį nuo mokesčio, K. Neimantas jau siūlo išimtį – atleisti nuo jo šeimas, auginančias du vaikus, kaip ir R. Žemaitaitis.

Gyventojams siūloma atrišti rankas ir leisti statyti namus be leidimų. Svarstoma, ar dėl to nenukentės atliekamų darbų kokybė ir kaip tai paveiks būsto kainas. Apie tai, kas laukia pirkėjų ir miesto gyventojų, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskusija su „Citadele“ banko ekonomistu Aleksandru Izgorodinu ir „Inreal“ investicijų ir analizės vadovu Tomu Sovijumi Kvainickiu.  LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Vienas didžiausių Lietuvoje komercinių bankų SEB nekeičia šių ir kitų metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozės ir mano, kad ekonomika augs atitinkamai 3,2 proc. ir 2,1 procento. Tuo metu šių metų vidutinės metinės infliacijos prognozė dėl išaugusių energijos kainų didinama nuo 3,3 proc. iki 5,7 proc., o 2027 metų – nuo 3 proc. iki 3,5 proc.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, nuo antros pakopos pensijų reformos įsigaliojimo prie kaupimo iš viso prisijungė 14 tūkst. žmonių – į pensijų fondus sugrįžo dalis kaupusiųjų anksčiau, taip pat sudaryta naujų sutarčių. Per tris pirmuosius pensijų reformos mėnesius prie kaupimo prisijungė 2,3 tūkst. dalyvių, o per balandį po sutarties nutraukimo kaupti sugrįžo dar 11,7 tūkst. gyventojų.

200 tūkstančių šalies gyventojų dar neatsiskaitė su mokesčių inspekcija – nepateikė metinių pajamų deklaracijų. Jei to nepadarys laiku, iki šiandienos pabaigos, gali tekti mokėti delspinigius. Mokesčių inspekcijos skyriuose darbo netrūksta – šiandien paskutinė diena, kai gyventojai gali pateikti metinę pajamų deklaraciją. Valstybinė mokesčių inspekcija rekomenduoja dokumentus pildyti internetu, tačiau dalis žmonių paskutinėmis dienomis vis dar vyksta į padalinius.

Dangus virš Europos ekonomikos niaukiasi, pradedama kalbėti apie artėjančią krizę. Teigiama, jog pasiūla nebeprisitaiko prie kainų svyravimo, pinigai praranda galią. Viešojoje erdvėje galima išgirsti apokaliptinių scenarijų, esą pasaulio laukia rimta krizė – tokia, per kurią gali pritrūkti ne tik pinigų, bet ir išteklių, o valstybės esą galėtų konkuruoti dėl naftos. Apie tai, kas iš tiesų mūsų laukia, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskusija su „Luminor“ banko vyr.

Dėl karo Artimuosiuose Rytuose smarkiai kylant infliacijai, Lietuvos banko (LB) vadovas sako, jog priemonės jai pažaboti turi būti tikslinės ir laikinos, kad itin neslopintų centrinių bankų pinigų politikos. „Tos priemonės turi būti laikinos, labai tikslingos ir, be abejo, savalaikės. Kodėl? Nes šitos priemonės tam tikra prasme mažina ir centrinių bankų vykdomos pinigų politikos veiksmingumą“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Šimkus.

Prezidentui Gitanui Nausėdai, kai kuriems politikams bei finansų ekspertams siūlant svarstyti galimybę panaikinti pensijų anuitetą, žmonėms traukiantis iš kaupimo antrojoje pakopoje jis tampa vis mažiau efektyvus, sako Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Jis neatmeta, kad privalomi pensijų anuitetai gali skatinti antros pakopos sistemos dalyvius trauktis iš jos toliau. „Kadangi šiuo metu 40 proc.