Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Brangs maistas
Nors kitąmet bendra infliacija šalyje turėtų lėtėti, ekonomistai perspėja – maisto kainos gali tapti nemalonia išimtimi. O jei tikėti vieno iš prekybos tinklų savininko Dainiaus Dundulio prognozėmis, pirmąjį kainų šuolį pirkėjai pajaus jau spalį. Štai žaliavinio pieno kaina, anot jo, kils maždaug dešimtadaliu.
Ir nors kiauliena parduotuvėse dar atpigusi, jos žaliavos kaina nuo žemiausio taško jau pašokusi 50-čia centų už kilogramą. Dėl energetinių kaštų bei grūdų kainų augimo su prekybininkais dėl kainų kėlimo derasi jau ir kepėjai.
Kalbinti pirkėjai piktinasi:
„Žinot, siaubo filmas. Drabužių sau negaliu pirkti geresnės kokybės, viską suvalgo maistas, praktiškai, viską suvalgo maistas.“
„Kiekvieną kartą pabrangimas – mums skaudu labai. Mėsos mažiau stengiamės vartoti, daugiau daržovių, bet čia buvo vasarą. Dabar vis tiek žiemą rudenį reikės pasiruošti kitam.“
„Visą laiką mažiau perkam, jei pakyla kainos, tai jau mažiau, prisitaikom prie kainos, katros tinka.“
„Teks valgyti duoną su vandeniu ir cukrum pabarstyt duoną.“
Tiesa, šiuo metu parduotuvių lentynose artėjančio kainų šuolio dar nematyti. Priešingai – prekybininkai skaičiuoja, kad vasarą maistas keliais procentais atpigo, o kai kurių prekių kainos gerokai mažesnės nei metų pradžioje.
„Birželio liepos mėnesiais turėjome defliaciją – apie 3 proc. – maisto kainos mažėjo. Palyginti su metų pradžia, net keliems tūkst. produktų reguliarios kainos mažėja“, – teigė „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė.
Vasarą maisto kainos mažėjo, bet tai truks neilgai
„Swedbank“ vidutinę šių metų infliacijos prognozę jau pakėlė iki 6 procentų, SEB skaičiuoja 5,3 procento, o rudenį laukia daugiau nei 6 procentų metinės infliacijos. Iki šiol bendrą kainų augimą pristabdė pigęs maistas, bet ekonomistai perspėja – šis laikotarpis baigiasi.
„Tų rizikų, kurios galėtų pakelti infliaciją, maisto kainų brangimą, kitais metais – labai daug. Šiemet, dalis gyventojų nejaučia tos infliacijos, nes maisto produktai visai nepabrango. Bet maisto nebrangimo periodas, jau panašu, kad baigėsi“, – teigė „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Kol kas mes turime maisto kainų defliaciją. Bet yra labai toksai cikliškas dalykas. Čia, aišku, prekybininkai giriasi mažinant kainas. Bet didmeninėj rinkoj jos mažėjo nuo pernai metų vidurio. Tai pas mus tik atsiveja kol kas tie pokyčiai mažmeninę rinką“, – aiškino SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Ir didmeninėje rinkoje tas posūkis jau matyti. Pirmąjį pusmetį rekordiškai pigę grūdai pradėjo brangti – „Swedbank“ skaičiuoja, kad kviečių ir kukurūzų kainos nuo žemiausio lygio pakilo daugiau nei dešimtadaliu.
„Bet, kas jau matome, tampa realybe, tai yra ilgą laiką buvusios per 5 metus žemiausiame lygyje grūdų kainos, jos pradėjo kilti, ir matome – ir kukurūzai, ir kviečiai, yra pabrangę daugiau nei 10-daliu, ta kaina toliau kyla“, – teigė „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Lietuva – viena sparčiausiai brangstančių ES valstybių
Prie grūdų prisideda ir energija. Gamtinės dujos biržoje dabar kainuoja apie 68 eurus už megavatvalandę – dvigubai daugiau nei prieš metus. Tai pirmiausia pajus daug energijos naudojanti pramonė, o vėliau didesni kaštai gali persikelti ir į galutinę maisto produkto kainą.
„Tai čia net per tą pačią maisto pramonę sąnaudos bus didėjančios. Bet čia nėra, kad tas permetimas yra greitas ir po mėnesio padidėja“, – aiškino SEB banko ekonomistas T. Povilauskas.
Ir visa tai – Lietuvos ekonomikai kol kas tebeaugant vienu sparčiausių tempų Europos Sąjungoje. Abu bankai šiemet prognozuoja maždaug trijų procentų BVP augimą, tačiau Lietuva tuo pat metu išlieka ir tarp sparčiausiai brangstančių Bendrijos valstybių.
„Lietuva išlieka išskirtinėje padėty šiemet. Mes matome ir didžiausią ES mažmeninės prekybos augimą, pramonės augimą. Bet ir antroje vietoje – lyderystę pagal sparčiai augančias kainas, infliaciją antroj vietoj. Bet ir sparčiai augančias būsto kainas“, – teigė „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Kitąmet ekonomikos augimas jau turėtų sulėtėti ir vidutinė metinė infliacija, anot didžiųjų bankų, sieks nuo 3 iki 3,5 proc.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
O gal aš klystu?
