Finansai

Lietuvos bankui (LB) skaičiuojant, kad minimali alga (MMA) kitąmet galėtų didėti 6,4 arba 12 proc. – 73 arba 138 eurais – ir socialiniams partneriams toliau diskutuojant dėl jos didinimo, LB vadovas sako, kad dėl geopolitinio neapibrėžtumo reikėtų galvoti apie nuosaikesnį MMA didinimą nuo kitų metų. „Sakyčiau, kad labiau reiktų galvoti apie nuosaikesnį minimalios mėnesinės algos didinimą, galbūt per kelis žingsnius.

Prabangios ir brangios kelionės į egzotiškus Maldyvus, Peru, Kolumbiją ir kitas tolimas kryptis – tokių atostogų prisipirko lietuviai, išsiėmę savo senatvei skirtas santaupas. Kai kurie kelionių pardavėjai skaičiuoja net tris kartus išaugusius pardavimus gyventojams atsiėmus II pensijų pakopos pinigus. Lietuviai negaili ir didesnių sumų prabangiems viešbučiams, pildo svajones ir keliauja, pavyzdžiui, į Antarktidą už 20 000 eurų.

Pirmadienį baigiantis 2025 metų pajamų ir turto deklaravimui, pajamų dar nebuvo deklaravę apie 200 tūkst. gyventojų, skaičiuoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). „Matome, kad gyventojai pajamas deklaruoja aktyviai. Jau šiandien daugiau nei 1,5 mln. gyventojų pateikė pajamų deklaracijas. Tų, kurie privalėjo pateikti, yra apie 950 tūkst., tai iš jų apie 700 tūkst. pateikė pajamų deklaracijas“, – pirmadienį LRT radijui sakė VMI vadovės pavaduotojas Martynas Endrijaitis.

Pirmadienis yra paskutinė diena, kai gyventojai gali deklaruoti 2025 metais gautas pajamas bei turtą. Kaip rašė BNS, iki praėjusio penktadienio pajamų dar nebuvo deklaravę apie 268 tūkst., o turto – 37 tūkst. gyventojų. Kasmet pajamų deklaravimas trunka iki gegužės 1-osios, o šiemet – iki gegužės 4 dienos, nes pirmosios dienos yra nedarbo. Investicinės sąskaitos deklaravimas Tuo metu investicinę sąskaitą gyventojai galės deklaruoti iki birželio 1 dienos.

Netikėtas Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) sprendimas pasitraukti iš naftos eksportuojančios šalių organizacijos OPEC sukėlė nerimą, kaip tai paveiks dėl Irano karo ir taip didėjančias naftos kainas. Ekspertai sako, kad Hormūzo chaoso fone, JAE pasitraukimas iš OPEC reikšmingo poveikio neturės, o ilgainiui tai netgi gali reikšti šiokį tokį kainų mažėjimą. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Saudo Arabijos užsienio reikalų ministras Džidoje priėmė Jungtinių Arabų Emyratų premjerą.

Studentai dažnai derina studijas su darbu, tačiau ne visi žino, kaip tokiais atvejais veikia privalomasis sveikatos draudimas (PSD). Nors jie yra draudžiami valstybės lėšomis, pradėjus uždirbti atsiranda pareiga mokėti įmokas nuo pajamų.

Lietuvoje vis dažniau fiksuojami atvejai, kai darbuotojai, dėl skirtingų priežasčių išėję iš darbo, atlyginimų laukia nuo 3 iki 12 mėnesių. Jų teigimu, dalis darbdavių piktybiškai vilkina atsiskaitymus arba jų visai nevykdo. Dėl to žmonės lieka be pajamų ir yra priversti ieškoti pagalbos už darbovietės ribų. Šalyje kasmet išnagrinėjama apie 10 tūkst. darbo ginčų bylų, iš kurių maždaug 80 proc.

Dangus virš Europos ekonomikos niaukiasi, pradedama kalbėti apie artėjančią krizę. Teigiama, jog pasiūla nebeprisitaiko prie kainų svyravimo, pinigai praranda galią. Apie tai, kas iš tiesų mūsų laukia, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – apžvalgininko Vladimiro Laučiaus pokalbis su finansų ministru Kristupu Vaitiekūnu.

Lietuva ir vėl tarp lyderių visoje Europoje pagal kylančias kainas. Tačiau finansų ministras nemato reikalo jų stabdyti. Lenkijos finansų ministras nesigaili, kad biudžeto sąskaita sumažino degalų mokesčius, ir sako, kad už tai jam dėkoja ir verslininkai, ir gyventojai. Beje, ekonomistai jau perspėja, kad jei naftos ir dujų kainos išsilaikys aukštumose iki metų pabaigos, Lietuvoje sulauksime ir 10 proc. viršijančios infliacijos.

Nuo pirmadienio dviem didiesiems bankams pradedant platinti 2 ir 3 metų trukmės gynybos obligacijų emisijas, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas neslepia, kad norėtųsi, jog prie šios iniciatyvos prisidėtų ir daugiau komercinių bankų.

Finansų viceministras Darius Sadeckas sako, kad rengiant valstybės biudžetą bus svarstoma galimybė kitais metais didinti nepamokestinamąjį pajamų dydį (NPD), tačiau fiskalinės erdvės tam yra mažai.

Ketvirtadienį vykusio posėdžio metu Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) suderino naują „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) elektros apskaitos prietaiso keitimo į išmanųjį, kai tai atliekama vartotojo prašymu, įkainį.  Vartotojams, norintiems esamą elektros skaitiklį pasikeisti į išmanųjį anksčiau nei baigs galioti šiuo metu naudojamo skaitiklio metrologinė patikra, bus taikomas 19,10 eurų be PVM įkainis.

Paskolinti banko kortelę sutuoktiniui, vaikui ar bičiuliui daugeliui neatrodo rizikingas veiksmas. Tačiau toks neatsakingas žingsnis kai kada gali baigtis užblokuota kortele, ištuštinta sąskaita ar ilgu lėšų susigrąžinimo procesu. Lietuviško kapitalo „Urbo“ bankas įspėja, kad tokiais atvejais rizikuojama prarasti ne tik prieigą prie kortelės, bet ir visas joje esančias lėšas, o susigrąžinti prarastas lėšas gali nepavykti, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Seimo Finansų ir biudžeto komiteto pirmininkas teigia, kad su verslo liudijimais ar individualia veikla dirbančius gyventojus reikėtų įpareigoti naudoti kasos aparatus, tačiau Finansų ministerija sako, kad šis klausimas nėra prioritetas. Tuo metu dalis verslo tvirtina, kad esant dabartinei geopolitinei situacijai nereikėtų įvesti perteklinių reikalavimų.

Bent kartą su automobilio gedimu kelyje yra susidūrę 39 proc. šalies vairuotojų, o dalis jų ir ne kartą, rodo naujausia „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Apklausos duomenimis, automobilio gedimus kelyje maždaug kas ketvirtas (25 proc.) vairuotojas patyrė vieną kartą, o 14 proc. – daugiau nei kartą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrei tikinant, jog pensijos kitąmet tikrai didės, o tam gali būti panaudotos ir „Sodros“ rezervo viršplaninės pajamos, finansų ministras sako, kad jos turi būti didinamos išlaikant valstybės finansų tvarumą. Kristupo Vaitiekūno teigimu, pastaraisiais metais vykęs spartus pensijų ir atlyginimų augimas nėra duotybė. „Tikrai turėtumėme kelti pensijas atsižvelgiant į visą finansų tvarumą.

Šiemet balandį, palyginti su kovu, išankstinė infliacija siekė 0,7 proc., o išankstinė metinė – balandį, palyginti su praėjusių metų balandžiu – infliacija siekė 4,9 procento.  Vidutinė metinė infliacija – 12 praėjusių mėnesių, palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus – siekė 3,6 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Labiausiai brango dyzelinas Statistikų duomenimis, labiausiai brango dyzelinas, jo kaina balandį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 42,4 proc.

Gyventojams atsiimant lėšas iš antros pakopos pensijų fondų ir į „Sodrą“ grįžtant antrai pensijų pakopai skirtam valstybės įnašui, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad kitąmet pensijos tikrai didės, o galimybė tam panaudoti „Sodros“ rezervo viršplanines pajamas yra svarstytina. „Mes pensijas turime didinti ir didinsime tikrai nuo kitų metų, bet mes turime subalansuoti ir rezervo neliesti.

Vyriausybei siūloma pakeisti „Sodros“ rezervinio fondo sudarymą – pakeitus tvarką valstybės įnašas, grįžtantis į „Sodrą“ gyventojams atsiimant lėšas iš antros pakopos pensijų fondų, į jos rezervą patektų greičiau.    Tai reiškia, kad pirmoji jau pervesta suma – daugiau nei 1,3 mlrd. eurų – būtų investuojama iš karto.

Paštomatai jau tapo neatsiejama kasdienio siuntų siuntimo ir atsiėmimo dalimi. Vis dėlto, dėl didelių siuntų kiekių vis dažniau pasitaiko netikslumų. Gyventojai pastebi, kad jų siuntos kartais nukreipiamos ne į pasirinktus, o į kitus paštomatus ar net miestus. Viešojoje erdvėje pasirodė gyventojos nusiskundimas, atskleidęs konkrečią situaciją – siunta turėjo būti pristatyta į Rokiškį, tačiau gavėja buvo informuota, kad pasirinktas paštomatas yra pilnas.

Investuojate, bet nesate tikri, ar viską deklaruojate teisingai? Gali atrodyti, kad pelno negavus nieko daryti nereikia, tačiau realybė – kitokia. Investicinė sąskaita turi savo niuansų, todėl klaidos dažnai atsiranda dar pildant deklaraciją. Ekspertai sako, kad gyventojai dažniausiai painioja pačias sąskaitas ir neteisingai nurodo pajamas. Paaiškėjo, kada iš tiesų atsiranda prievolė mokėti mokesčius ir kaip šią sistemą išnaudoti savo naudai.

Didžiausias pasaulyje prezervatyvų gamintojas praneša, kad prezervatyvus brangins maždaug trečdaliu. Dėl užsitęsusio karo Irane ir užblokuoto Hormūzo sąsiaurio brangsta naftos žaliavos. Apie vieno iš tiekėjų planus artimiausiu metu didinti kainas jau praneša ir kai kurios Lietuvos vaistinės – esą prezervatyvai brangs apie 15 proc. Kai kurie kalbinti tautiečiai juokauja, kad jei lietuviai pirks mažiau prezervatyvų, demografinė padėtis ims taisytis.

„Reikalauja, kad 90 metų senolė su negalia pati paskambintų“: atsisakyti elektros galima tik skambučiu? // elektros kitaip atsisakyti nepavyks? // kitaip elektros neatsisakys?

Šiemet iš II pensijų pakopos pasitraukė daugiau kaip pusė milijono gyventojų. Nors didžioji dalis atgavo sukauptas lėšas ir jau spėjo jas panaudoti, randasi tokių, kurie išleisti vis dar neturi ką. Į naujienų portalo tv3.lt redakciją kreipėsi Gintaras (vardas pakeistas, bet redakcijai žinomas). Vyras pasakojo, kad kaupimo II pensijų pakopoje su žmona atsisakė sausio pradžioje. Paties banko sąskaita ir pensijų fondas yra „Swedbank“ banke ir jokių nesklandumų grąžinant pinigus nebuvo.

Konfliktas tarp Jungtinių Valstijų ir Irano nesibaigė, tačiau akcijų indeksai išsikapstė iš duobės ir grįžo į prieškarinį lygį. Pasak ekonomistų, rinkos tikisi, kad abi konfliktuojančios pusės greitai susitars. Tačiau išlošia ne visi, dalis iš antros pakopos pasitraukusių gyventojų galėjo prarasti iki 5-ių procentų finansinio turto vertės, nes fondai jų sukauptą turtą galėjo parduoti per anksti, prieš pat akcijų indeksams pakylant.  Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Beveik 0,6 mln. gyventojų pasitraukus iš antros pakopos pensijų fondų ir atsiėmus visas arba dalį lėšų, pirmąsias dienas prekybininkai stebėjo išaugusį pirkėjų aktyvumą, tačiau po savaitės bankų atstovai sako pastebintys ir išaugusį susidomėjimą trečia pensijų pakopa, įvairiais taupymo instrumentais, be to, domisi galimybe anksčiau laiko padengti paskolas.

Atgautų milijardų iš II pensijų pakopos taikosi ir sukčiai. Nors jie veikiausiai nežino, kas pinigus atsiėmė, o kas ne, apgaulingomis nuorodomis ir skambučiais atakuoja visus, kuriuos tik pasiekia. Dainininkė Aušrinė Gerikė prarado kelis šimtus eurų – ji paspaudė trumpąja žinute atsiųstą nuorodą ir suvedė elektroninės bankininkystės duomenis. Policija perspėja: sukčiai vilioja investuoti į tariamai milžinišką pelną žadančias platformas, o žmonės praranda tūkstančius.

Kartais apsilankymas parduotuvėje baigiasi visai netikėtai – iš rankų išslysta stiklainis, važiuojant vežimėliu kliudoma lentyna ar netyčia dūžta butelis su gėrimu. Tokiose situacijose pirkėjams dažniausiai kyla klausimas – ar už tai teks susimokėti? Apie tai, kaip tokie atvejai vertinami iš tiesų, komentuoja didžiųjų prekybos tinklų atstovai.

Retas pagalvoja, kad draudimas neatlygins žalos, jeigu kas nors nutiks apdraustame būste. Dažnai manoma, kad būsto draudimas apsaugo nuo įvairių netikėtumų, tačiau iš tiesų viskas priklauso nuo konkrečių sąlygų ir žalos pobūdžio. Kai kuriais atvejais nuostoliai atlyginami be didesnių ginčų, tačiau kitais – net ir patyrus žalą galima likti be išmokos. Svarbiausia tampa tai, kaip vertinamas pats pažeidimas ir ar jis laikomas draudžiamuoju įvykiu.

Nuo metų pradžios pensijų kaupimą II pakopoje nutraukė daugiau kaip 515 tūkst. gyventojų. Per pastarąsias dvi savaites jiems buvo išmokėta beveik 3 mlrd. eurų. Taigi vienas gyventojas gavo vidutiniškai po 5,6 tūkst. eurų išmoką. Bet šie pinigai domina ne tik jų gavėjus, bet ir sukčius. Jų schemos Lietuvoje nuolat keičiasi, tačiau rezultatas išlieka tas pats – gyventojai vis dar netenka tūkstančių eurų.

Iš II pensijų pakopos lietuvių sąskaitose atsidūrė apie 2,5 mlrd. eurų. Taip preliminariai skaičiuoja fondų valdytojai, pridurdami, kad iš II pakopos, negalutiniais duomenimis, pasitraukė apie 40 proc. dalyvių – tai yra daugiau nei pusė milijono žmonių. Sulaukę tūkstantinių santaupų, lietuviai puolė leisti pinigus. Bankų atstovai tvirtina, kad po Velykų lietuviams iškart atėjo Kalėdos – šį savaitgalį kasdienio vartojimo prekių buvo perkama dvigubai daugiau nei įprastai.

Sukčių schemos daugeliui jau girdėtos, tačiau realybėje jos ne tik išlieka veiksmingos, bet ir dar labiau suaktyvėja. Gyventojai netenka ne tik kelių dešimčių, bet ir tūkstančių eurų. Pakanka vieno neatsargaus paspaudimo ar skubotai perskaitytos žinutės, kad pinigai iš sąskaitos dingtų per kelias minutes. Taip nutiko ir vienam banko klientui – patikėjęs, kad atlieka įprastą veiksmą norėdamas gauti pinigus už parduodamą daiktą, jis pats patvirtino operacijas, po kurių neteko 6920 eurų.

Sunoko pirmieji cukraus mokesčio vaisiai – į valstybės biudžetą per du mėnesius jau įkrito 6 mln. eurų. Jei tempas nesumažės, tai gali pranokti valdžios prognozes metų pabaigoje surinkti 25 mln. eurų ir juos skirti gynybai. Nors kainos gerokai šoktelėjo – sirupas pabrango du kartus, o gazuoti gėrimai – ketvirtadaliu – kai kurie prekybos tinklai skaičiuoja, kad gyventojai limonadų nupirko net daugiau nei pernai. Šiaulietė Vida parduotuvėje sukiojosi tarp gaiviųjų gėrimų lentynų.

Įmonėms ir organizacijoms rengiantis iki birželio pateikti audituotas finansines ataskaitas už praėjusius metus, už 2024-uosius jų dar nepateikė apie 21 tūkst. juridinių asmenų, skelbia „Verslo žinios“. Portalą Registrų centras informavo, kad tai sudaro apie 14 proc. iš 155,6 tūkst. tokią prievolę pernai turėjusių juridinių asmenų.

„Swedbank“ Latvijoje praėjusiais metais uždirbo 144,037 mln. eurų audituoto pelno, o tai yra 33,3 proc. mažiau nei 2024 m., rodo banko paskelbta metinė finansų ataskaita. Praėjusiais metais „Swedbank“ grupės pelnas sumažėjo 36,4 proc. iki 139,175 mln. eurų. Metinėje ataskaitoje teigiama, kad pelno sumažėjimą lėmė pajamų sumažėjimas, solidarumo mokesčio įmokos, paskolų atidėjiniai ir didėjančios išlaidos. 2025 m. gruodžio 31 d. banko turtas siekė 11,138 mlrd. eurų, tai yra 4,5 proc.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ užbaigė Drūkšių transformatorių pastotės prijungimo prie perdavimo tinklo projektą. Kaip ketvirtadienį pranešė „Litgrid“, įgyvendinus visus numatytus darbus ir gavus statybos užbaigimo aktą, buvo įdiegta moderni elektros perdavimo infrastruktūra, kuri aprūpins energija Ignalinos atominę elektrinę (IAE) bei kitus strategiškai svarbius objektus.

Metinė infliacija kovą, lyginant su tuo pačiu mėnesiu pernai, siekė 4,8 proc., mėnesio infliacija, lyginant su vasariu, sudarė 1,5 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 4 proc., per mėnesį – 1,9 proc., paslaugų kainos – atitinkamai 6,6 proc. ir 0,7 proc.

Dalis buvusių Samariečių bendrijos Kauno skyriaus savanorių nesupranta, kaip staiga tapo skolingi mokesčių inspekcijai už ankstesnius metus, jei visas deklaracijas buvo pateikę laiku ir tvarkingai. Besiaiškindami sužinojo, kad bendrija patikslino deklaracijas ir nurodė jiems mokėtas sumas. Žmonės teigia jokių pinigų negavę ir kaltina organizaciją finansinėmis machinacijomis. Ši kaltinimus atmeta. Situaciją kol kas aiškinasi mokesčių inspekcija.

Po šventinio Velykų savaitgalio – nauji degalų kainų rekordai. Už litrą dyzelino dalyje Lietuvos degalinių vairuotojai jau moka beveik 2 eurus ir 40 centų. Pasak ekonomistų, tai dar ne pabaiga, nes karui Irane tęsiantis jau šeštą savaitę ir blokuojant Hormūzo sąsiaurį, dyzelino kaina gali pasiekti 2,5 euro ir dar daugiau. Tuo metu Seimas skubos tvarka imasi dyzelino akcizo mažinimo pataisų, kurios litrą atpigintų 6 centais.

Verslo pasitikėjimas Baltijos šalyse vėl auga, tačiau tarp šalių pastebimi dideli skirtumai, rodo naujausia SEB atlikta Baltijos šalių įmonių apklausa (Baltic Business Outlook 2026), kurioje dalyvavo 1200 mažųjų ir vidutinių įmonių. Nors Lietuvos verslininkai yra akivaizdžiai nusiteikę optimistiškiausi, o Latvijos įmonės išsiskiria stabiliu augimu, Estijos įmonės yra atsargiausios ir labiau orientuotos į vidaus rinką.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nustatė, kad „Swedbank“ nesuteikė vyresnio amžiaus moteriai kredito automobilio lizingui, pažeisdama įstatyme numatytą pareigą užtikrinti vienodas galimybes gauti finansines paslaugas nepaisant amžiaus. Skundą tarnybai pateikė moteris, kuri kreipėsi į banką dėl automobilio lizingo 7 metų laikotarpiui. Ji nurodė informavusi banką apie savo darbo stažą ir preliminarią informaciją apie būsimą pensiją.

Per praėjusią savaitę dyzelino vidutinė kaina Lietuvoje išaugo 1,2 proc., o benzinas per tą patį laikotarpį pabrango 0,8 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  „Praėjusią savaitę TTF gamtinių dujų kainų vidurkis sumažėjo 7,4 proc. – iki 51,4 Eur/MWh, pasaulio rinkoms tikintis JAV ir Irano taikos susitarimo, bet savaitės pabaigoje gamtinių dujų kainos vėl pakilo. Brent naftos kainų savaitės vidurkis padidėjo 4,6 proc.

Valdžios sektoriaus biudžeto deficitas pernai siekė 1,8 proc. BVP, skola – 39,5 proc. BVP Valdžios sektoriaus biudžeto deficitas pernai sudarė 1,536 mlrd. eurų – siekė 1,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), skola – 33,259 mlrd. eurų arba 39,5 proc. BVP, remdamasi išankstiniais duomenimis skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Reti incidentai bankų padaliniuose vis dar kelia klausimų dėl gyventojų pinigų saugumo. Bankai taiko įvairias saugumo priemones, nes visi aiškiai supranta, kas tokiose situacijose iš tiesų gali nutikti. Bet ar tai gali turėti įtakos gyventojų santaupoms? Specialistai paaiškina, kaip veikia pinigų apsauga ir kokiose situacijose gyventojams iš tiesų verta sunerimti.

Daugelis gyventojų mano, kad jei nedirba ir negauna pajamų – jokių įsipareigojimų valstybei neturi. Tačiau realybė gali būti visai kitokia. Skola gali susidaryti nepastebimai, o sužinoti apie ją kiekvienas gali per vėlai. Kai kurie sužino tik gavę priminimą ar susidūrę su ribojimais, o tada paaiškėja, kad suma jau siekia šimtus ar net tūkstančius eurų. Tokios situacijos Lietuvoje – ne pavienės.

Verdančios kalbos apie degalų brangimą ir toliau netyla. O kol skirtingos šalys išbando skirtingus būdus, kaip sumažinti kainas ir įtikti vairuotojams, Europos Sąjungos atstovai jau ragina valstybes griebtis degalų taupymo. Esą, jei geopolitinė situacija bus ir toliau įtempta, tiekimo grandinės gali sutrikti.

TV3 žinių komanda apsilankė Lenkijos degalinėse, kur nuo 03–31 degalai – pusę euro pigesni nei Vilniuje. Lietuvių ten – vienas kitas, o pasienio gyventojai dalijasi į dvi stovyklas: vieni dėl keleto sutaupytų eurų pas lenkus nevažiuos, kiti rimtai svarsto vykti pas kaimynus pigesnių degalų. Tačiau Lenkijos energetikos ministras jau pagrasino, kad gali uždrausti užsieniečiams Lenkijoje piltis pigesnį kurą. Žydrūnas į Lenkijos Suvalkų miestą atvažiavo net iš Šiaulių.

Degalų kainos Lietuvoje priartėjo prie rekordinių aukštumų. Už litrą dyzelino vairuotojams vėl tenka mokėti beveik 2 eurus 30 centų. Penktąją karo Irane savaitę Hormūzo sąsiauris vis dar uždarytas, laivai neplaukia, todėl nafta išlieka brangi, o vilčių, kad kainos degalinėse netrukus mažės, nedaug. Kaunietis Gediminas, pakeliui į Pasvalį sustojęs prie Panevėžio, pildosi dyzelino. Kaina jo nedžiugina – beveik 2,30 euro už litrą.

Lietuvoje viešasis sektorius vis dar nepasiekia nustatytos darbuotojų su negalia kvotos, praneša „Sodra“. Skaičiuojama, kad šalies viešojo sektoriaus įstaigose šiuo metu dirba kone 14,5 tūkst. žmonių su negalia, o iki nustatytos normos trūksta daugiau nei 3,7 tūkst. darbuotojų.  „Kartą per metus „Sodra“ įvertina viešojo sektoriaus įstaigas ir organizacijas, kuriose dirba ne mažiau kaip 25 darbuotojai, ir apskaičiuoja, kokią visų darbuotojų dalį jose sudaro žmonės su negalia.