Jei siūlymams pritars Vyriausybė, didės 376 iš daugiau nei 2 tūkst. valstybės teikiamų paslaugų įkainių.
Dalis paslaugų brangtų daugiau nei dvigubai
Finansų ministerija nuo liepos siūlo vidutiniškai apie 18 proc. didinti valstybės rinkliavas. Jeigu tam pritars Vyriausybė, keistųsi 376 iš daugiau nei 2,05 tūkst. valstybės teikiamų paslaugų įkainiai.
Aiškinamajame rašte teigiama, kad pasibaigus kalendoriniams metams rinkliavų dydžiai perskaičiuojami atsižvelgiant į faktinius paslaugų teikimo išlaidų pokyčius.
Pasak ministerijos, dalies paslaugų savikaina pasikeitė dėl pakitusių reikalavimų, dokumentų išdavimo procedūrų, jų trukmės, taip pat išaugusio darbo užmokesčio ir kitų administravimo išlaidų.
Rinkliava už maisto produkto, įtraukto į Garantuotų tradicinių gaminių arba Saugomų kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų registrus, atitikties patikrinimą siektų 100 eurų vietoje 28 eurų.
Dar vienas pokytis numatomas asmenims, siekiantiems atkurti Lietuvos pilietybę ar gauti lietuvių kilmę patvirtinančius pažymėjimus. Už tokių prašymų nagrinėjimą siūloma nustatyti 116 eurų rinkliavą vietoje dabar galiojančių 50 eurų. Vadinasi, kad šios paslaugos kaina išaugtų daugiau nei du kartus.
Tarp siūlomų pokyčių – ir kai kurių gyventojams jautrių paslaugų brangimas. Teisingumo ministerija, atsižvelgusi į Lietuvos savivaldybių asociacijos rekomendacijas, siūlo daugiau nei dvigubai didinti rinkliavą už santuokos įregistravimą laisvės atėmimo vietoje – nuo 30 iki 70 eurų.
Pokyčius pajus ir gyventojai, ir verslas
Verslo teisės advokatų kontoros „Leagus“ partneris, advokatas Robertas Naruševičius sako, kad valstybės rinkliavų peržiūra nėra netikėtas procesas, ypač augant administracinių paslaugų teikimo kaštams.
Vis dėlto daugiau nei dvigubai didinami kai kurie mokesčiai, anot jo, neabejotinai bus juntami ir vargu ar sulauks vienareikšmiškai palankaus vertinimo.
„Asmenims, siekiantiems atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, šis procesas dažniausiai yra susijęs ne tik su finansiniais aspektais, bet ir su tapatybės, šeimos istorijos bei ryšio su Lietuva išsaugojimu. Dėl šios priežasties tikėtina, kad padidėjusi rinkliava daugeliu atvejų netaps kliūtimi kreiptis dėl pilietybės atkūrimo, nors papildoma finansinė našta neabejotinai bus jaučiama“, – komentuoja advokatas.
Pasak jo, leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo ir keitimo procedūrų pabrangimas pirmiausia turės įtakos patiems užsieniečiams.
Maždaug 60 eurų siekiantis padidėjimas daugeliui veikiausiai netaps priežastimi atsisakyti planų gyventi, dirbti ar studijuoti Lietuvoje, vis dėlto jis prisidės prie bendro su migracijos procedūromis susijusių išlaidų augimo.
„Poveikį neabejotinai pajus ir darbdaviai. Praktikoje dažnai būtent darbdaviai, siekdami pritraukti ar išlaikyti darbuotojus iš užsienio, padengia dalį arba visas migracijos procedūrų išlaidas. Todėl didesnės rinkliavos tam tikrais atvejais bus perkeliamos verslui. Įmonėms, kurios reguliariai įdarbina užsieniečius, tai reiškia didesnes personalo pritraukimo ir administravimo sąnaudas“, – aiškina R. Naruševičius.
Advokato vertinimu, vien didesnės rinkliavos neturėtų tapti pagrindine priežastimi atsisakyti planų kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje ar atkurti Lietuvos pilietybę.
Dažniausiai tokius sprendimus lemia darbas, verslas, studijos, šeimos aplinkybės ar siekis atkurti teisinį ryšį su Lietuva.
„Papildomos išlaidos dažniausiai vertinamos kaip neišvengiama procedūros dalis. Vis dėlto didesnės rinkliavos neabejotinai padidins bendrą finansinę naštą pareiškėjams, o tam tikrais atvejais gali paskatinti atidėti kreipimąsi ar ieškoti alternatyvių sprendimų kitose valstybėse“, – pažymi jis.
R. Naruševičius taip pat atkreipia dėmesį į pokytį tiek dėl leidimų gyventi Lietuvoje gavimo, tiek dėl pilietybės atkūrimo procedūrų.
„Pastaruoju metu sulaukiame daugiau nei įprastai užklausų dėl leidimų gyventi Lietuvoje gavimo ir Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo procedūrų. Šis susidomėjimo augimas pastebimas nepriklausomai nuo planuojamų valstybės rinkliavų pakeitimų, apie kuriuos didžioji dalis besikreipiančių asmenų dažniausiai net nėra informuoti“, – sako advokatas.
Įspėja apie didesnę naštą gamintojams
Žemės ūkio ministerijos nurodo, kad kol kas nėra pateikta pakankamai duomenų, pagrindžiančių tokį reikšmingą rinkliavos didinimą. Pažymima, kad rinkliavų dydžių pokyčiai turėtų būti grindžiami objektyvia sąnaudų analize bei išsamiai įvertintu teisiniu ir ekonominiu poveikiu.
Anot ministerijos, rinkliavos didinimas padidintų gamintojams tenkančią finansinę naštą.
Vis dėlto galimas poveikis jų sprendimams registruoti ar išlaikyti tokių produktų statusą priklausytų nuo konkrečios gamintojų situacijos ir padidėjusių sąnaudų įtakos, kurią turėtų įvertinti projekto teikėjas.
