Kai kurių objektų savininkai netgi pasirengę juos perleisti už simbolinę sumą, jei tik atsirastų žmogus, galintis įkvėpti naują gyvybę.
Sodybų kainos skiriasi dešimtimis kartų
Ieškantieji ramaus kampelio gamtoje šiandien gali rinktis iš itin plataus kainų spektro. Dažnai manoma, kad sodyba – brangus malonumas, vis dėlto kai kurie objektai kainuoja mažiau nei naudotas automobilis.
Pavyzdžiui, Biržų rajone, Nemunėlio kaime, parduodamas vienkiemis, esantis vos už 100 metrų nuo Nemunėlio upės.
Už 13,2 tūkst. eurų pirkėjas gautų 0,54 hektaro sklypą ir penkis statinius – gyvenamąjį namą, garažą, du ūkinius pastatus bei rūsį.
Tiesa, skelbime nurodoma, kad visi pastatai reikalauja kapitalinio remonto, todėl būsimam šeimininkui tektų investuoti ne tik laiką, bet ir papildomas lėšas.
Visą skelbimą galite rasti čia.
Vis dėlto tokio tipo objektai dažnai domina žmones, kurie ieško ne paruoštos gyvenamosios vietos, o galimybės susikurti sodybą pagal savo poreikius.
Visai kitokia situacija Alytaus rajone esančioje sodyboje. Čia už 149 tūkst. eurų siūlomas daugiau nei 100 kvadratinių metrų namas su 60 arų sklypu.
Objektas jau turi visas pagrindines komunikacijas, 10 kW saulės elektrinę, asfaltuotą privažiavimą, pirtį bei pratekantį tvenkinį.
Tokios sodybos dažniausiai orientuotos į pirkėjus, kurie ieško vietos poilsiui ar nuolatiniam gyvenimui ir nenori imtis didelės apimties remonto darbų.
Visą skelbimą galima rasti čia.
Kai kurie ieško ne pirkėjo, o žmogaus su vizija
Tarp parduodamų objektų galima rasti ne tik tradicinių sodybų, bet ir istorinių pastatų.
Vienas iš išskirtinių pasiūlymų – Bartninkų dvaro rūmai Vilkaviškio rajone. Skelbime nurodoma, kad objektas perduodamas už simbolinę kainą.
Pastato savininkas pabrėžia, jog svarbiausias tikslas nėra uždirbti iš pardavimo, o surasti žmogų arba organizaciją, kuri būtų pasirengusi investuoti į kultūros paveldo objekto išsaugojimą ir pritaikymą ateities reikmėms.
Dvaro rūmai stovi maždaug 0,37 hektaro sklype. Potencialiam šeimininkui siūloma galimybė pretenduoti į įvairias valstybės ar Europos Sąjungos paramos programas, skirtas kultūros paveldo objektų tvarkymui.
Tokie pasiūlymai rinkoje pasitaiko retai, tačiau jie atskleidžia kitą problemą – daugelio istorinių objektų išlaikymas ir atkūrimas reikalauja didelių investicijų, todėl vien surasti pirkėją dažnai nepakanka.
Tuo metu Anykščių rajone parduodama Antalinos dvaro valda rodo visiškai kitą rinkos pusę.
Čia siūlomas ne tik istorinis dvaro kompleksas, bet ir beveik 100 hektarų žemės. Kartu su dvaro rūmais, ūkiniais pastatais ir papildomais statiniais visa valda įvertinta 1,66 mln. eurų.
Pagal parengtą projektą dvaro rūmai galėtų būti rekonstruoti ir pritaikyti svečių namams. Po rekonstrukcijos jų plotas siektų daugiau kaip 600 kvadratinių metrų.
Problemos, kurias sodybų savininkai pastebi per vėlai
BTA draudimo Žalų departamento direktorė Karolina Emanuelė Karpova pastebi, kad būtent rečiau lankomi būstai susiduria su didesnėmis rizikomis. Pasak jos, ilgiau nepastebėti gedimai, vagystės, gamtos stichijų padaryta žala ar net gaisrai sodybose gali pridaryti gerokai daugiau nuostolių nei nuolat gyvenamuose namuose.
„Žmonės dažnai mano, kad sodyboje praleidžia tik dalį metų, todėl rizika ten mažesnė. Tačiau praktika rodo priešingai – kuo būstas rečiau lankomas, tuo didesnė tikimybė, kad žala bus pastebėta per vėlai ir nuostoliai bus didesni“, – sako K. E. Karpova.
Anot jos, šiltuoju metų laiku sodyboms dažniausiai žalą sukelia gamtos reiškiniai – stiprus vėjas, liūtys, žaibai ar užtvindymai. Taip pat nemažai nuostolių lemia vagystės, ypač tada, kai būstas ilgesnį laiką lieka be priežiūros.
Po audrų gyventojai neretai randa nuplėštus stogus, išdaužtus langus ar vandens apsemtas patalpas. Ne mažiau problemų gali sukelti ir iš pirmo žvilgsnio nedideli gedimai – trūkę vamzdžiai ar sutrikusios elektros sistemos.
„Sodybose ir vasarnamiuose net ir nedidelė problema gali greitai virsti dideliais nuostoliais, nes žmonės ten lankosi rečiau. Pavyzdžiui, trūkęs vamzdis ar po audros pažeistas stogas kartais pastebimas tik po kelių savaičių, kai žala jau būna išplitusi – sugadintos grindys, sienos, baldai ar buitinė technika“, – teigia draudimo ekspertė.
Dėl šios priežasties ji rekomenduoja dar prieš aktyvų sezoną patikrinti stogo ir langų būklę, lietvamzdžius, vandentiekio bei šildymo sistemas, elektros instaliaciją. Taip pat vertingesnių daiktų nepalikti lengvai pasiekiamose vietose, o jeigu sodyba lankoma retai – pasirūpinti signalizacija arba paprašyti kaimynų periodiškai ją apžiūrėti.
Pasak K. E. Karpovos, prasidėjus vasarai atsiranda ir papildomų rizikų. Daugiau laiko leidžiant gamtoje dažniau naudojamos kepsninės, kūrenami laužai, atliekami įvairūs remonto ar aplinkos tvarkymo darbai.
„Net ir reguliariai lankomose sodybose žmonės dažnai jaučiasi atsipalaidavę – daugiau laiko leidžiama lauke, naudojamos kepsninės, elektriniai prietaisai, vyksta įvairūs remonto ar aplinkos tvarkymo darbai. Tokiomis situacijomis nelaimės rizika išauga, o net ir nedidelis incidentas gali pridaryti nemažų nuostolių“, – atkreipia dėmesį ji.
Todėl specialistė rekomenduoja išvykstant ilgesniam laikui nepalikti be priežiūros veikiančių elektros prietaisų, o naudojant kepsnines ar laužavietes visuomet įsitikinti, kad ugnis visiškai užgesinta.
