Teisininkai ir pareigūnai pastebi, kad ribos tarp asmeninių pinigų ir bendro šeimos biudžeto sukelia painiavą, kurios pasekmės būna itin sunkios.
Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Lina (vardas pakeistas, tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi), kuri pasakojo išgyvenusi vieną sunkiausių laikotarpių savo gyvenime.
„Niekada negalvojau, kad taip nutiks. Sutuoktinis pasiėmė pinigus ir išėjo“, – sakė ji.
Lina pasakojo, kad kartu su pinigais vyras pasiėmė ir jos asmens dokumentus bei banko korteles, todėl ji su vaiku liko nežinioje, ką daryti toliau.
Tačiau didžiausią nuostabą moteriai sukėlė pareigūnų paaiškinimas – esą dėl vagystės pradėti tyrimo negalima, nes įtariamasis yra jos sutuoktinis.
Advokatas Dainius Židanavičius aiškina, kad tokios situacijos teisiškai yra kur kas sudėtingesnės, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Asmens dokumentai ar banko kortelė paprastai laikomi asmenine nuosavybe, tačiau dėl santuokos metu sukauptų lėšų dažnai kyla klausimas, ar jos priklauso vienam sutuoktiniui, ar yra bendroji jungtinė nuosavybė.
„Situacijos, kuomet vienas iš sutuoktinių palieka kitą be lėšų, ypač kai yra nepilnamečių vaikų, yra netoleruotinos“, – pabrėžia advokatas.
Pasak jo, galutinai nuspręsti, kuris turtas laikytinas asmeniniu, o kuris – bendru, dažniausiai gali tik skyrybų bylą nagrinėjantis teismas.
Todėl tokiais atvejais ne visuomet galima kalbėti apie nusikalstamą veiką, tačiau nukentėjusiam asmeniui rekomenduojama kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Kada policija pradėtų tyrimą?
Policija pabrėžia, kad tokiose situacijose itin svarbu atskirti, ar kalbama apie asmeninį, ar bendrą sutuoktinių turtą.
Jei sutuoktinis pasiėmė žmonai priklausančias banko korteles, asmens dokumentus ar kitus jos asmeninio naudojimo daiktus, pareigūnai dėl tokių veiksmų atliktų tyrimą, nes sutuoktiniui tai laikoma svetimu turtu.
Tokiu atveju moteriai rekomenduojama kuo skubiau užblokuoti banko korteles ir imtis veiksmų, kad asmens dokumentai būtų paskelbti negaliojančiais.
Policija taip pat nurodo, kad jei moteris nuo sutuoktinio patyrė turtinę žalą, tokia veika būtų priskiriama smurto artimoje aplinkoje atvejams.
Nukentėjusiosios duomenys būtų perduoti Specializuotos kompleksinės pagalbos centrui, kuris suteiktų nemokamą teisinę, psichologinę ir kitą pagalbą, padedančią atsigauti po patirto įvykio.
Vis dėlto dėl pinigų situacija gali būti kitokia. Pagal Lietuvos teisės aktus vagystė yra svetimo turto pagrobimas, t. y. tokio turto, į kurį asmuo neturi jokių teisėtų nuosavybės teisių.
Tuo metu visi pinigai ir pajamos, gauti santuokos metu – atlyginimas, bendros santaupos ar kitos lėšos – laikomi bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Todėl to paties turto savininkas negali būti laikomas to paties turto vagystės subjektu.
Pareigūnai pažymi, kad baudžiamoji teisė yra kraštutinė priemonė (ultima ratio), todėl sutuoktinių turtiniai ginčai dėl bendrų pinigų išleidimo ar galimo pasisavinimo dažniausiai sprendžiami ne policijoje, o civiline tvarka, pavyzdžiui, skyrybų metu ar dalijantis turtą.
Jei žmona kreiptųsi į policiją dėl bendrų santuokos metu sukauptų lėšų, nesant kitų aplinkybių būtų priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes veikoje nebūtų nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kitaip būtų tik tuo atveju, jei pareiškėja galėtų pateikti įrodymų, kad pasisavinti pinigai buvo jos asmeninė nuosavybė, pavyzdžiui, paveldėti, dovanoti ar įgyti iki santuokos. Tokiu atveju policija galėtų pradėti ikiteisminį tyrimą.
