Lietuviai jaučia, kaip brangsta prekės, o tai – dar ne pabaiga: „Airijoje nuvažiavęs parsiveži pigiau“

Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Lietuviai jaučia prekių brangimą

Dalis viename sostinės prekybos centre sutiktų pirkėjų stebi kainas lentynose. Aiškina, kad dalis prekių brangsta:

TAIP PAT SKAITYKITE:

Kainos augo kaip ant mielių – įvardijo, kas tai lėmė: „Yra keletas tokių įtariamųjų“

Birželį – išankstinė 0,6 proc. mėnesio, 5,5 proc. metinė infliacija

Papietauti kavinėje galės sau leisti ne visi? Dienos pietų kaina šovė į viršų

„Jeigu pensija nebloga, išgyventi galima. Tą patį produktą mes kiekvieną ketvirtadienį penktadienį perkam, tai per tuos 5 metus gal 30 procentų pakilę, nors tuos pačius produktus perki.“

„Ką čia pensininkas priskaičiuosi, kiek čia beliko.“

„Kitur pigiau, Airijoje nuvažiavęs parsiveži pigiau, net maisto, neskaitant apie drabužius, kurie ten visai už kapeikas.“

„Kuras, tai matot, kaip svyruoja. Tai brangu, tai nebrangu. Neaišku čia. – Pats taupot? – Tai pas mane žmona taupi.“

Metinė infliacija Lietuvoje greitėja

Prekių ir paslaugų kainų augimas šiuo metu greitėja. Metinė infliacija greitėja nuo pat metų pradžios. Vasario mėnesį ji siekė 3 ir 6-ias dešimtąsias procento, o birželį beveik 6 procentus. Lietuvą veikia ne tik padėtis Hormūzo sąsiauryje.

„Yra ne tik išoriniai veiksniai susiję su naftos, kuro, energijos kainomis, bet ir turime dvi priežastis dėl ko Lietuvoje infliacija yra didesnė nei kaimyninėse šalyse.

Viena priežastis: nuo metų pradžios padidėję kai kurie vartojimo mokesčiai, didesni akcizai alkoholiui ir tabakui bei panaikinta PVM lengvata šildymui ir karštam vandeniui. Tai prisidėjo maždaug 2 procentiniai punktais prie infliacijos ir dar 2 procentiniai punktai yra susiję su sparčiau nei kitose šalyse augančiomis darbo sąnaudomis“, – tikino „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Infliaciją Lietuvos gyventojai jaučia skirtingai.

„Jeigu mes įsivaizduotumėme asmenį, kuris vartoja daug akcizinių prekių, kuro, alkoholio tabako, tai tokio asmens infliacija šiuo metu viršija 15 procentų. Tuo tarpu gyventojai, kurie yra labiausiai pažeidžiami, naudojasi viešuoju transportu, didelę dalį savo lėšų išleidžia maistui“, – teigė N. Mačiulis.

Kas laukia ateityje?

Jeigu amerikiečiai nebūtų užpuolę Irano, metinė prekių ir paslaugų infliacija Lietuvoje būtų maždaug dviem procentiniais punktais mažesnė.

Ir nors laivų apšaudymai Hormūzo sąsiauryje tęsiasi, rinkos šiek tiek prisitaikė prie konflikto, nafta tiek nebrangsta kaip anksčiau, karo pradžioje.

„Svyruoja dabar apie 80 dolerių už barelį, tai irgi signalizuoja, kad ir sumažėjusi yra visame pasaulyje paklausa, šiek tiek prisitaikęs pasaulis. Ir atsiradę alternatyvūs tiekimo šaltiniai. Jungtinės Amerikos Valstijos eksportuoja beveik trečdaliu daugiau naftos negu eksportavo iki karo Irane pradžios. Nėra tokio didelio struktūrinio trūkumo, kurio buvo baiminamasi“, – patikino N. Mačiulis.

Pasak ekspertų, artimiausiais mėnesiais metinė prekių ir paslaugų infliacija gali pakilti virš 6 procentų ribos, tačiau esą kainų augimo spartėjimo pikas pagal dirbtinius rinkų lūkesčius esą jau netoli.

Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.