Finansai

Visi transporto priemonių savininkai ar valdytojai privalo drausti savo atsakomybę. To nepadarius, dalyvauti eisme draudžiama ir galima sulaukti nemenkų baudų. Iš privalomo draudimo įmokų draudikai uždirba milijonus, tačiau kodėl nutikus nelaimei jie atlygina ne visą žalą? Pagal įstatymą, eismo įvykio žala laikoma per jį padaryta žala nukentėjusio turtui, jo sveikatai, žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, neturtinė žala ar žala, vėliau atsiradusi kaip eismo įvykio pasekmė.

Palanga pradeda ruoštis karštajam sezonui. Pasimokę iš pernykštės vasaros, kai darbuotojų teko ieškoti net ir užplūdus poilsiautojams, šį kartą kurorto verslininkai tuo rūpinasi vos pasibaigus kalendorinei žiemai. Vis dėlto jie sako, kad specialistų labai trūksta – ypač virėjų. Nemotyvuoja net ir siūlomas iki 3000 eurų atlyginimas. Palangos kopose kaukši plaktukai. Darbininkai kurortą rengia artėjančiam vasaros sezonui – atnaujina paplūdimio takelius, pila smėlį, kala lentas.

Išankstinė mėnesio infliacija kovą – palyginti su vasariu – siekė 1,6 proc., o metinė – palyginti su praėjusių metų kovu – 4,5 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Išankstinė vidutinė metinė infliacija kovą siekė 3,5 proc.

Į Šalčininkų policiją kreipėsi vyras, iš kurio nepažįstamieji Vilniuje apgaulės būdu išviliojo 15 tūkst. eurų, penktadienį pranešė Policijos departamentas. 1962 metais gimęs vyras pareiškė, kad sukčiai jį apgavo vasario 20 dieną.    Pradėtas ikiteisminis tyrimas Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Daugelis gyventojų turi banko sąskaitas ir kasdien atlieka pinigų pervedimus – artimiesiems, už pirkinius ar paslaugas. Dažniausiai tai vyksta sklandžiai ir nesukelia jokių rūpesčių. Tačiau kartais net ir įprasta operacija gali užtrukti ar sulaukti papildomų patikrinimų, o tai gali turėti netikėtų pasekmių.

Rekordinės degalų kainos Lietuvoje. Dyzelino litras kainuoja beveik 2 eurus 30 centų ir, pasak ekonomistų, tai dar ne pabaiga. Jei laivų eismas Hormūzo sąsiauryje negrįš į normalią padėtį, po mėnesio degalinių švieslentėse dyzelino litro kaina gali pakilti ir iki pustrečio euro. Degalų kainos nesustoja augti. Lietuvos švieslentėse dyzelino litras pabrango iki beveik 2,30 euro.

Didėjanti įtampa Artimuosiuose Rytuose kelia nerimą ne tik geopolitikos ekspertams, bet ir ekonomistams. Konfliktai šiame regione dažnai greitai atsispindi pasaulinėse energetikos rinkose, o tai gali turėti įtakos ir kainoms Lietuvoje. Pirmiausia paprastai reaguoja degalų rinka, tačiau vėliau poveikis gali persikelti ir į kitus ekonomikos sektorius. Apie galimą poveikį kainoms Lietuvoje tv3.lt komentavo „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Savitarnos kasos jau seniai tapo įprastos maisto ar kitų prekių parduotuvėse, tačiau prekiaujant drabužiais jos dar tik skinasi kelią. Vis dėlto dalis drabužių parduotuvių Lietuvoje jau svarsto apie tokių sprendimų diegimą. Esą taip siekiama, kad pirkėjai atsiskaitytų greičiau ir patogiau. Užsienyje savitarnos kasas jau galima rasti, pvz., kai kuriose „Zara“, „Uniqlo“ parduotuvėse. Panašu, kad jau netrukus jos pasirodys ir drabužių parduotuvėse Lietuvoje.

Finansų ministro pažadus, kad jau šį savaitgalį degalai Lietuvoje gali atpigti bent keliolika centų, gesina „Orlen Lietuva“. Įmonės atstovas tikina, kad Lietuvoje sumažins parduodamų degalų didmenines kainas tik tuo atveju, jei jos kris visame regione. Savo sąskaita piginti degalų nesutinka ir degalinių valdytojai.

Hormūzo sąsiaurio blokada ir dėl jos išbrangę naftos produktai Lietuvoje gerokai paspartins infliaciją. Ekonomistas Žygimantas Mauricas prognozuoja, kad šiemet prekės ir paslaugos brangs 5 proc. Greitesnę metinę infliaciją gyventojai turėtų labiausiai pajusti dėl sparčiau brangstančio maisto. Šiaulietė Danutė stengiasi taupyti. Pensija nedidelė, todėl moteris nuolat ieško akcijų – pigesnių maisto produktų. „Pastoviai. Jeigu randu nuolaidą, nusiperku daugiau to daikto, kitko neperku.

Svyruojančios naftos kainos ir geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose lėmė, kad pastaruoju metu Europoje sparčiai kilo dyzelino kainos. Europos Komisijos (EK) duomenys rodo, kad per mėnesį degalai brango beveik visose Europos Sąjungos (ES) valstybėse, o Lietuvoje kainų augimas viršijo bendrą ES šalių vidurkį. Degalų kainoms šovus į aukštumas, politikai kurpia planus, kaip jas sumažinti ir įtikti savo rinkėjams.

Finansų ministras daužo vairuotojų viltis, kad valdžia greitai atpigins degalus sumažinusi akcizo mokesčius. Per atostogas atskubėjęs pas premjerę Ingą Ruginienę tartis, kaip stabdyti degalų brangimą, ministras Kristupas Vaitiekūnas siūlo neskubėti ir dar bent mėnesį palaukti, kur kryps karas Irane ir kaip keisis naftos bei dujų kainos. Dėl brangių degalų skundžiasi ne tik vairuotojai.

Lietuvoje toliau brangstant degalams, vairuotojai reikalauja įsikišti Vyriausybę. Degalinių savininkai vardija daugybę būdų, kaip Vyriausybė galėtų Lietuvoje dyzeliną atpiginti bent 40 ct už litrą. Tačiau valdantieji į visus prašymus numoja ranka ir siūlo toliau laukti, kol nurims konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir nafta su degalais atpigs. Degalai Lietuvos degalinėse toliau brangsta – pasaulinei naftos kainai šiandien pakilus iki 106 dolerių už barelį.

Darbe nutinka prieštaringų situacijų, kurios greitai sukelia nemažai diskusijų. Pavyzdžiui, darbuotojas parašo prašymą išeiti iš darbo, atiduoda dalį darbdavio įrangos, kuria naudojosi, ir daugiau darbe nepasirodo. Tačiau vėliau paaiškėja, kad dalis turto sugadinta ar apskritai negrąžinta. Tokiais atvejais kyla klausimas – ar darbdavys gali žalą tiesiog išskaičiuoti iš darbuotojo atlyginimo? Kilo diskusija Apie panašią situaciją neseniai buvo diskutuojama ir vienoje „Facebook“ grupėje.

Vis daugiau gyventojų turi ne vieną banko ar kitos finansų įstaigos sąskaitą. Vieni jas naudoja skirtingiems finansiniams tikslams, kiti laikui bėgant jų atsidaro dėl paskolos, saugumo, patogumo ar išbandytų paslaugų. Viena sąskaita naudojama kasdienėms išlaidoms, kita – taupymui ar mokesčiams, dar kita lieka retesniems mokėjimams arba pirkiniams internetu, užsienyje ar pan. Tačiau dalis tokių sąskaitų ilgainiui tampa tiesiog nenaudojamos.

Neturėdami reikiamo darbo stažo gauti vaiko priežiūros išmoką iš „Sodros“, dalis gyventojų ieško kitų būdų, kaip auginant mažą vaiką gauti bent minimalią finansinę paramą. Diskusijose vis dažniau aptariama galimybė pradėti mokytis ar studijuoti – tokiu atveju kai kurie tėvai gali pretenduoti į 444 eurų dydžio valstybės išmoką. Tačiau ar iš tiesų vien pradėjus mokslus galima gauti tokią paramą ir kokios sąlygos tam taikomos, paaiškino Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Lietuva ieško būdų, kaip sumažinti išbrangusių degalų, ypač dyzelino, naštą Lietuvos gyventojams. Premjerė Inga Ruginienė kol kas neatmeta varianto, kad šalyje gali būti įvestos degalų kainų lubos, kurios sustabdytų dyzelino brangimą, kai kaina pasiektų valstybės nustatytą ribą. Finansų ministras degalų kainų lubas kritikuoja ir aiškina, kad esant reikalui valstybė galėtų pasinaudoti kita priemone – mažinti degalų akcizus.

Tūkstančiai žmonių traukė į Vilniaus Kaziuko mugę. Šių metų mugės akcentas – penkių Lietuvos etnografinių regionų amatininkų dirbiniai: nuo tradicinių skarų ir juostų iki įvairių rankų darbo statinių. Mugė viliojo skanėstais, pintinėmis, verbomis, riestainiais. Vis dėlto lankytojai pastebėjo, kad kainos per metus šoktelėjo euru ar dviem, o prekeiviai sako neturintys kito pasirinkimo, kaip tik branginti gaminius. Į mugę žmonės atėjo nusipirkti įvairių skanėstų ar dirbinių.

„Aušrietis“ aplinkos ministras Kastytis Žuromskas prieš pat Seimo rinkimus parėmė „Nemuno aušrą“ 8 tūkst. eurų, nors banko sąskaitoje tuo metu turėjo viso labo 100 eurų. Ministras teisinasi, kad pinigus laiko grynaisiais ir į sąskaitą juos įneša tik prireikus. Tačiau įdomu, kad panašia schema partiją parėmė ir daugiau žmonių, kurių sąskaitose buvo vos keli eurai. Teisėsauga atnaujino ikiteisminį tyrimą dėl partijos „Nemuno aušra“ finansavimo.

Dyzelino kainai šalies degalinėse perkopus 2 eurus už litrą, ekonomistai kol kas gerų prognozių pateikti negali. Nafta gali dar labiau brangti ir pasiekti net 150 dolerių už barelį. Kuo ilgiau Hormūzo sąsiauris bus uždarytas, tuo didesnę žalą patirs pasaulio ekonomikos. Pirmadienio rytą vis daugiau Lietuvos degalinių švieslenčių artėja prie 2 eurų už litrą dyzelino. Kaina per savaitę pašoko nuo 1,78 euro iki 1,97 euro už litrą.

Nuo šių metų pasikeitė nedarbo išmokų tvarka kitose Europos Sąjungos ir dalyje Europos valstybių dirbusiems piliečiams. Numatoma, kad asmenys ilgą laiką dirbę kitoje valstybėje nedarbo išmokų turėtų prašyti toje šalyje, kurioje gyveno ir mokėjo mokesčius bei socialinio draudimo įmokas. Iš kitos pusės teigiama, kad šie pakeitimai sukels papildomų trukdžių lietuviams, norintiems sugrįžti į Lietuvą.

Širvintų merė Živilė Pinskuvienė skelbia karą šunų savininkams, kurie nesusirenka savo augintinių išmatų. Pirmiausia ji svarstė įvesti šunų mokestį visiems šunų turėtojams, kad už surinktus pinigus galėtų samdyti darbininkus išmatoms rinkti. Tačiau sužinojusi, kad tokio mokesčio įvesti neleidžia įstatymai, nusprendė premijuoti tuos, kurie nufilmuos žmones, nesurenkančius išmatų, ir nuotraukas ar vaizdo įrašus atsiųs savivaldybei.

Vaikų pareiga išlaikyti tėvus Lietuvoje yra įtvirtinta įstatymuose, tačiau realiame gyvenime ši norma taikoma retai ir kelia nemažai diskusijų. Teisinė praktika rodo, kad tam tikrais atvejais teismas gali priteisti ir konkrečią pinigų sumą, praktikoje ji dažniausiai siekia apie 70–250 eurų per mėnesį.

Lietuvoje sukčiavimas sudėtingėja, todėl į kovą su finansiniais sukčiais būtina žvelgti labai rimtai. Lietuvos bankas pristatė siūlymus, kuriais siekiama užkirsti kelią ir bent kiek sumažinti nukentėjusiųjų nuo sukčių skaičius. Kokias priemones siūloma taikyti? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Lietuvos banko valdybos pirmininku Gediminu Šimkumi. Įvardijo siūlymus Lietuvos bankas siūlo užkirsti kelią sukčiams.

Iki 60 tūkst. eurų vienkartinės išmokos, 50 tūkst. eurų paskatos šeimos gydytojams ar studijų finansavimas būsimiesiems specialistams – tokiomis sumomis regionų savivaldybės bando spręsti gydytojų ir slaugytojų trūkumo problemą. Utena, Rokiškis, Joniškis bei Šilalė renkasi skirtingus modelius – nuo finansinių paskatų iki ilgalaikių investicijų į studijas ir stipendijas. Tačiau jaunieji gydytojai perspėja, kad vien pinigai ilgalaikio pasilikimo regione negarantuoja.

Degalų kainų karštligė. Gyventojai socialiniuose tinkluose dalijasi nuotraukomis iš Lietuvos degalinių – kai kur už litrą dyzelino jau reikia mokėti daugiau nei 2 eurus. Pasak ekonomistų, jei Hormūzo sąsiauriu nejudės laivai, tokios kainos įsigalės ne tik pavienėse, bet ir visose šalies degalinėse. Dėl sustojusio laivų judėjimo Hormūzo sąsiauriu ir pradėjusių brangti degalų vokiečiai ėmė dairytis, kur galima sutaupyti. Dalis vairuotojų nusprendė pigesnių degalų ieškoti Lenkijoje.

Naujieji metai į darbo rinką įnešė gerokai daugiau judesio – darbdaviai aktyviai vilioja naujus darbuotojus. Darbo skelbimų portalai skaičiuoja, kad sausį, palyginus su gruodžiu, darbo pasiūlymų padaugėja apie 70 proc. Šiuo metu paklausiausi gamybos, inžinerijos ir techninių profesijų darbuotojai. Specialistai tikina, kad daug žmonių ryžtasi pokyčiams po šventinių premijų, tačiau kartu auga ir lūkesčiai – darbuotojai vis dažniau dairosi didesnių algų ir ieško stabilumo.

Kad ir kaip keistai skambėtų, klientas pats ne kartą prašė banko apriboti jam galimybę naudotis savo pinigais. Tačiau bankas tokių prašymų nepaklausė. Galiausiai per metus klientas atliko 591 mokėjimo operaciją ir neteko daugiau nei 56 tūkst. eurų. Vėliau jis kreipėsi į banką teigdamas turintis priklausomybę azartiniams lošimams ir prašė lėšas grąžinti. Finansų įstaiga atsisakė tai padaryti, tad klientas tokį atsisakymą apskundė Lietuvos bankui.

Įsiplieskęs karinis konfliktas Vidurio Rytuose supurtė ne tik akcijų rinkas, bet ir naftos kainas. Pasekmes jaučia ir gyventojai – už degalus jie priversti mokėti daugiau.

Pastaruoju metu vis dažniau keliama dilema, ar verta keisti individualią veiklą į mažąją bendriją. Smulkųjį verslą pradedantys gyventojai svarsto, ar toks sprendimas padės sutaupyti mokesčių, ar, priešingai, pridės daugiau biurokratijos. Vieni teigia, kad iki tam tikros pajamų ribos keisti veiklos formą neapsimoka, kiti įsitikinę, jog mažoji bendrija gali būti finansiškai palankesnė.

Valstybė numato pagalbą tiek būstą įsigyti, tiek išsinuomoti. Parama gali siekti iki 30 proc. būsto kredito dalies, o regionuose perkamo pirmojo būsto vertė negali viršyti 120 tūkst. eurų. Nuomojantiems būstą gyventojams dalis nuomos kainos taip pat gali būti kompensuojama.  Vis dėlto ši pagalba skiriama ne visiems, ji priklauso nuo gyventojų pajamų, turimo turto ir to, kaip naudojamasi būstu.

Augančios šildymo sąskaitos šią žiemą tapo viena opiausių temų Lietuvoje. Nors šilumos kainos, pasak valdžios, iš esmės nesikeitė, gyventojų mokamos sumos išaugo dėl išskirtinai šaltų orų ir didesnio šilumos poreikio. Įtakos turėjo ir panaikinta mokesčio lengvata. Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su socialinės apsaugos ir darbo ministre Jūrate Zailskiene.

Artėjant Velykoms, lietuviai vėl vyksta į Lenkiją pigesnio maisto pirkti – ten perpus pigiau galima įsigyti ir sviesto. Dėl aukštų sviesto kainų Lietuvos parduotuvėse Maisto taryboje jau ginčijasi ūkininkai, verslininkai ir politikai. Žemės ūkio ministras Andrius Palionis piktinasi, kad lietuviai už sviestą moka gerokai daugiau nei lenkai ar vokiečiai. Kodėl Lenkijoje ir Vokietijoje sviestas atpigo, o Lietuvos parduotuvėse jo kaina išlieka aukšta, ministras kelia Maisto tarybos posėdžiuose.

Bitkoino vertė per 4,5 mėnesio krito beveik 50 proc. Pasak ekonomistų, tokį nuosmukį sukėlė geopolitiniai neramumai ir agresyvi Jungtinių Valstijų politika – esą investuotojai šiuo metu mieliau renkasi auksą nei skaitmenines valiutas. Prie svarbiausių kriptovaliutų nuosmukio priežasčių prisidėjo ir incidentas Pietų Korėjoje, kai vietos birža per klaidą klientams išdalijo bitkoinų už 40 mlrd. dolerių. Pietų Korėją supurtė kriptovaliutų skandalas.

Daugelis jau įprato, kad pervesti pinigus ar už ką nors susimokėti internete galima akimirksniu. Tačiau dėl tokių operacijų vis dažniau gyventojai ir verslai nukenčia nuo sukčių. Taigi dabartinę tvarką ruošiamasi keisti. „Finansų įstaigos nuolat stiprina gynybos linijas, tačiau sukčiavimo mastui augant dabartinio reguliavimo nebepakanka. Siūlomais pakeitimais finansų rinkos dalyviams bus suteikta naujų galimybių ir priemonių kovojant su sukčiais.

Ekologiški produktai dažnai kainuoja gerokai daugiau nei įprasti, tačiau ne visiems aišku, ką iš tiesų reiškia ekologiškumo ženklinimas. Ar didesnė kaina atspindi realias gamybos sąnaudas, ar dalį jos sudaro visai kiti veiksniai? Ekspertas sako, kad kainą lemia ne tik ūkininkų darbas, bet ir konkurencija, paklausa, logistikos grandinės bei pačių vartotojų įpročiai.

Produktai su užrašais „be laktozės“, „be glitimo“ ar „be cukraus“ daugeliui pirkėjų tapo kasdienybe. Vieni jų ieško dėl sveikatos, kiti – dėl gyvenimo būdo. Tačiau toks pasirinkimas kainuoja: vienai pirkėjai įprastas pirkinių krepšelis iš 20 eurų išaugo iki beveik 40, o skirtumas labiausiai išryškėja perkant reguliariai.

Iš pirmo žvilgsnio greitoji mada leidžia vartotojams sutaupyti, tačiau ilguoju laikotarpiu kelia klausimų dėl realios savo kainos – tiek pinigine, tiek aplinkosaugos prasme. Ekonomistai ir tvarumo ekspertai atkreipia dėmesį, kad pigūs, trumpai dėvimi drabužiai gali lemti didesnes bendras išlaidas ir didėjančią atliekų naštą.

Žmonės, patiriantys finansinių sunkumų, dažnai nustemba sužinoję, kad socialinė parama jiems nepriklauso, nors pajamos – minimalios. Nuo 2026 metų valstybės remiamos pajamos siekia 233 eurus, o vertinant teisę į paramą atsižvelgiama ne tik į atlyginimą, bet ir į turimą turtą, santaupas ar net būsto plotą.

Vyresni nei 50 metų gyventojai šiandien sudaro didžiausią bedarbių dalį Lietuvoje. Jų nedarbo rodikliai ne tik viršija šalies vidurkį, bet ir beveik keturis kartus lenkia jaunimo situaciją. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad už skaičių slypi ne tik ekonominiai svyravimai, bet ir giluminės darbo rinkos problemos. Yra manančių, kad vyresni darbuotojai be reikalo skundžiasi ir darbo nesusiranda tik dėl to, kad, pavyzdžiui, reikalauja nepagrįstai didelės algos.

Vaiko priežiūros atostogos ir jų pasidalijimas tarp tėvų vis dar kelia daug klausimų – socialiniuose tinkluose netyla diskusijos, ar tėčiui pasiėmus jam priklausančius mėnesius mama privalo grįžti į darbą ir ar tuo metu jai mokama išmoka. Į šiuos ir kitus dažniausiai kylančius klausimus atsakymus pateikia ne tik tėvai interneto diskusijose, bet ir „Sodra“, paaiškindama, kaip skaičiuojama vaiko priežiūros išmoka ir kokią įtaką jai gali turėti papildomos pajamos.

Lietuvoje sausį mėnesio infliaciajai siekiant 1,5 proc., o metinei – 3,1 proc., SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, kad tam didžiausios įtakos turėjo panaikinta lengvata šildymui, padidinti akcizai. „Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas padidintas šilumos energijai – čia buvo stiprus veiksnys. Turėjome atsiradusį draudimo mokestį, taip vadinamąjį saugumo mokestį. Kaip ir pernai sausį, (...) beveik 4 proc.

Daugelis jau įprato, kad alga, pensija, grąžinami ar pasiskolinti pinigai į sąskaitą banke patenka kone akimirksniu. Taip pat greitai užskaitomi ir pinigai ką nors perkant internetu. Tačiau gali būti, kad tokia pinigų pervedimo tvarka bus pakeista. Finansų ministerija jau rengia teisės aktų pakeitimus, kuriuos priėmus, pinigų pervedimai gali gerokai prailgti. Mat bankai ir kitos mokėjimų įstaigos būtų priverstos atidžiau juos tikrinti.

Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, „Luminor“ bankas informuoja klientus apie laikinai pasikeisiantį mokėjimų vykdymą, paslaugų teikimą ir klientų konsultavimo centrų darbo laiką. Vasario 16 dieną pervedimai eurais (SEPA) ir kita valiuta į Lietuvoje ar užsienyje registruotus bankus nebus vykdomi, rašoma banko pranešime žiniasklaidai. Pervedimai banko viduje ir momentiniai mokėjimai tarp bankų bus vykdomi įprasta tvarka.

Remiantis ilgamečiu stebėjimu, centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kainos kasmet būna didžiausios sausį ir vasarį, kai didelis šildymo poreikis. Šią žiemą nemažėjant šalčiams ir šildymo poreikiui, per sausį išaugo biokuro paklausa ir jo kaina, o centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vidutinė kaina vasarį siekia 8,4 ct/kWh, arba 5,4 proc. didesnė nei sausį, kai buvo 7,97 ct/kWh, ir 4,7 proc.

Sausio sąskaitos už šildymą – rekordiškai didelės. Gyventojai jau pradėjo dalintis skaičiais, kai už 64 kvadratinių metrų ploto butą reikia sumokėti beveik 300 eurų. Kaltas ne tik šaltis, ar nerenovuoti būstai, bet ir lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą panaikinęs Seimas. Šildymo sezono metu daugelis šeimų ieško būdų, kaip sumažinti sąskaitas ir tuo pačiu išlaikyti šilumą namuose nedidinant radiatorių galios.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, jog atsižvelgdama į viešai pasirodžiusią informaciją apie galimą asmens duomenų saugumo pažeidimą konfiskuotų automobilių pardavimo procese, atliko tyrimą, kurio metu nustatė, kad dviem atvejais asmens duomenys buvo tvarkomi nesilaikant taisyklių ir galėjo tapti prieinami trečiajam asmeniui, rašoma pranešime spaudai.

Regionų administracinis teismas pirmadienį atvertė bylą, kurioje nagrinėjamas bendrovės „Olympic Casino“ skundas dėl Lošimų priežiūros tarnybai (LPT) skirtos beveik 8,4 mln. eurų baudos – įmonė pripažinta netinkamai vykdžiusi pinigų plovimo prevenciją buvusio kliento Šarūno Stepukonio lošimų metu. Jau skelbta, kad„Olympic Casino“ 2016-2021 metų laikotarpiu buvęs „Baltcap“ fondo partneris pralošė milijonines sumas. Apie planus skųsti LPT sprendimą lošimų bendrovė skelbė dar pernai kovą.

Papildomos pajamos – nuo daiktų pardavimo internete iki nuomos ar palūkanų – daugeliui gyventojų vis dar kelia klausimų, o klaidos teikiant deklaracijas gali kainuoti. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pastebi, kad dalis žmonių ne tik pamiršta deklaruoti visas pajamas, bet ir nežino, kada tokia pareiga apskritai atsiranda. Specialistai primena, kad ne visos smulkios pajamos yra neapmokestinamos.