Kai kuriais atvejais nuostoliai atlyginami be didesnių ginčų, tačiau kitais – net ir patyrus žalą galima likti be išmokos. Svarbiausia tampa tai, kaip vertinamas pats pažeidimas ir ar jis laikomas draudžiamuoju įvykiu.
Su tokia nemalonia situacija susidūrė ir vienas gyventojas. Nors buvo apgadinta jo namų siena, draudimas atsisakė mokėti išmoką, o ginčas pasiekė draudimo rinką prižiūrintį Lietuvos banką.
Atidarė putojančio vyno butelį – žalos neatlygino
Kaip matyti iš Lietuvos banko nagrinėtos nusamenintos ginčo bylos tarp kliento ir draudimo bendrovės „Ergo Insurance SE“, viskas prasidėjo nuo, atrodytų, buitinės situacijos namuose.
Prieš kurį laiką klientas bandė atidaryti putojančio vyno butelį, tačiau nutrūkus kamščiui, vynas išsiliejo ir apipurškė sieną, baldus bei grindis.
Pasak kliento, baldams ir grindims žala padaryta nebuvo, tačiau ant sienos po valymo liko aiškiai matomos nubėgimo dėmės.
Gavusi pranešimą apie įvykį, draudimo bendrovė pradėjo žalos administravimo procedūrą ir pavedė atlikti turto apžiūrą. Apžiūros metu buvo užfiksuota, kad ant sienos matyti putojančio vyno bėgimo žymės.
Vis dėlto draudikas priėmė sprendimą įvykį pripažinti nedraudžiamuoju.
Draudimo bendrovė nurodė, kad pagal poliso taisykles tokio pobūdžio pažeidimai, kai sugadinamas tik paviršius ir estetinis vaizdas, bet ne funkcionalumas, nėra laikomi draudžiamaisiais įvykiais.
Kitaip tariant, jei daiktas išlieka tinkamas naudoti, tačiau tik pablogėja jo išvaizda, žala nėra kompensuojama.
Su tokiu sprendimu klientas nesutiko ir kreipėsi į draudiką, o vėliau – ir į Lietuvos banką. Jis teigė, kad siena po įvykio nebeatlieka savo dekoratyvinės funkcijos, todėl žala turėtų būti atlyginama.
Klientas taip pat tvirtino, kad draudimo taisyklės yra neaiškios ir gali būti interpretuojamos skirtingai.
Draudimo bendrovė savo ruožtu laikėsi pozicijos, kad siena nepatyrė konstrukcinių pažeidimų ir liko funkcionali, todėl žala yra tik estetinio pobūdžio. Taip pat buvo pabrėžta, kad draudimo sutartyje aiškiai numatyta, jog tokie pažeidimai nėra kompensuojami.
Ginčą nagrinėjęs Lietuvos bankas konstatavo, kad po įvykio siena išliko funkcionali, o ant jos likusios dėmės yra nežymios ir susijusios tik su estetiniu vaizdu. Taip pat pažymėjo, kad pats klientas nenurodė jokių kitų – konstrukcinių ar funkcinių – pažeidimų.
Lietuvos bankas atkreipė dėmesį, kad draudimo taisyklėse aiškiai nurodyta: paviršiaus ištepimas ar estetinio vaizdo sugadinimas, jei tai neturi įtakos daikto funkcionalumui, laikomas nedraudžiamuoju įvykiu.
Šiuo atveju sienos pažeidimas būtent ir atitiko šią sąlygą – ji buvo ištepta, tačiau liko tinkama naudoti. Įvertinęs visas aplinkybes, Lietuvos bankas konstatavo, kad draudikas pagrįstai atsisakė mokėti išmoką.
Dėl to kliento reikalavimas atlyginti žalą buvo atmestas kaip nepagrįstas.
Draudimas taikomas ne visais atvejais
„Ergo Insurance SE“ Žalų administravimo vadovas Gytis Matiukas paaiškina, kad būsto draudimas kompensuoja žalą tais atvejais, kai turtas nukenčia dėl draudžiamųjų įvykių, numatytų draudimo sutartyje.
Dažniausiai tai yra ugnies – gaisro, sprogimo, žaibo iškrovos, vandens – vandens išsiliejimo iš inžinerinių sistemų, užliejimo iš kaimyninių patalpų, dužusio akvariumo, gamtinių jėgų – krušos, liūties, potvynio, ar trečiųjų asmenų veiklos – įsilaužimo, vandalizmo, apiplėšimo padaryta žala.
„Svarbu pabrėžti, kad draudimas skirtas netikėtiems ir staigiems įvykiams, kurie sukelia realų turto pažeidimą. Tai reiškia, kad vertinant žalą atsižvelgiama ne tik į jos pobūdį, bet ir į poveikį turtui“, – teigia G. Matiukas.
Pasak jo, vertinant žalą svarbiausia, ar ji turi realų poveikį turto naudojimui.
„Vien estetinio pobūdžio pažeidimai – pavyzdžiui, paviršių subraižymai ar vizualiniai defektai – paprastai nelaikomi draudžiamaisiais įvykiais, jei jie neturi įtakos turto funkcionalumui ar naudojimui. Kitaip tariant, draudimas nėra skirtas kosmetiniams trūkumams šalinti“, – aiškina jis.
Jis atkreipia dėmesį ir į tai, kad visa su draudimo apsauga susijusi informacija klientams pateikiama dar prieš sudarant sutartį.
„Klientai visuomet aiškiai informuojami apie draudimo apsaugą, jos apimtį, išimtis ir ribojimus – ši informacija pateikiama tiek draudimo taisyklėse, tiek standartizuotame informaciniame dokumente, kaip to reikalauja teisės aktai“, – nurodo jis.
