Nors Lietuvos verslininkai yra akivaizdžiai nusiteikę optimistiškiausi, o Latvijos įmonės išsiskiria stabiliu augimu, Estijos įmonės yra atsargiausios ir labiau orientuotos į vidaus rinką.
„Šiandien labiausiai vilties kupini yra Lietuvos verslininkai: jie dvigubai labiau nei Estijos verslininkai nori eksportuoti ir užkariauti naujas rinkas. Estijos įmonės šiuo metu daugiau dėmesio skiria vidaus rinkai ir sąnaudų optimizavimui, o Latvijos rinka vartotojų pasitikėjimo atžvilgiu yra labai stabili“, – sakė SEB mokėjimo sprendimų prekybininkams grupės vadovė Estijoje Heleriin Pihla (Helerin Pihla).
Tačiau padėtis nėra visiškai vienareikšmė. Pasak „DPD Estonia“ komercijos vadovo Janeko Kivimurdo, vis daugiau verslininkų aktyviai ieško galimybių didinti pajamas, o ne tik mažinti išlaidas.
„Problema labiau susijusi su pusiausvyros radimu: išlaidas būtina kontroliuoti, tačiau jei tai tampa pagrindiniu prioritetu, tai gali pradėti stabdyti augimą. Palyginimas su Lietuva ypač aiškiai parodo šį kontrastą“, – sakė jis.
Vartojimas yra pagrindinis klausimas siekiant didinti verslo pasitikėjimą. Nors kai kurios mokestinės lengvatos padidino žmonių pajamas, šie pinigai dar nepasiekė prekybos sektoriaus. Vietoj to, jie naudojami elektros ir kuro sąskaitoms apmokėti esant aukštoms energijos kainoms.
Kuro kainų kilimas daro įtaką visoms Baltijos šalims, tačiau skirtinga nacionalinė fiskalinė politika lemia skirtingas strategijas. Lietuvoje naujas kapitalas netrukus turėtų patekti į rinką po pensijų sistemos reformos.
„Verslininkams tai yra galimybė investuoti ir plėsti rinką. Estijoje mes tai jau patyrėme, ir tuo metu tai lėmė elektroninės prekybos apimčių šuolį“, – sakė H. Pihla.
Palyginti su praėjusių metų pradžia, elektroninės prekybos apimtys Estijoje išaugo apie penkis procentus. Tačiau vartotojų jautrumas kainoms ir pirkinių apgalvojimas neišnyko. Pasak J. Kivimurdo, tai patvirtina kasdienė patirtis. „Jautrumas kainoms išlieka labai didelis, net ir bendrai augant elektroninei prekybai. Tai vietos verslininkus pastato į sudėtingą padėtį, nes jie konkuruoja su tarptautinėmis parduotuvėmis“, – sakė jis.
Tokiomis aplinkybėmis strateginiai sprendimai tampa ypač svarbūs. Pasak H. Pihlos, sprendimas yra ne siūlyti pigesnį produktą nei konkurentai, o rasti unikalią nišą. „Grožio ir mados kategorijose konkurencija yra tokia didelė, kad išsiskyrimas kaina nesuteiks sėkmės. Rinkos dalį užima įmonės, kurios randa aiškią nišą ir gali pasiūlyti konkretų produktą ar paslaugą su didele paklausa“, – sakė H. Pihla.
Estijos verslininkai jaučia poreikį plėstis užsienyje
Estijos verslininkai jaučia poreikį plėstis užsienyje, nes vidaus rinka yra maža, o augimo potencialas ribotas. Tačiau plėtrai trukdo nenoras rizikuoti ir noras įžengti į naują rinką tik su gatavu produktu. „Iš tikrųjų reikėtų eiti anksčiau ir gauti atsiliepimus iš rinkos“, – pabrėžė H. Pihla.
Pasak J. Kivimurdo, nepaisant atsargumo, Estijos įmonės ieško naujų tikslinių rinkų vis daugiau dėmesio skirdamos Lenkijai. „Rinka, kuri anksčiau atrodė toli ir sudėtinga, dabar tampa realistiška paskirties vieta logistikos ir kainų atžvilgiu, nes prekės iš Estijos pasiekia ją per vieną ar dvi darbo dienas“, – sakė jis.
Ekspertai prognozuoja, kad pinigai, šiuo metu skiriami energijos sąskaitoms apmokėti, artimiausiais mėnesiais pradės labiau tekėti į prekybą, o tai galėtų padidinti įmonių pardavimo rodiklius. Kartu su gerėjančia makroekonomine aplinka tai taip pat galėtų suteikti verslininkams daugiau pasitikėjimo investuoti ir plėstis.
