draudimas

Praėjusį savaitgalį galinga audra be gailesčio nusiaubė ir amžinojo poilsio vietas. Žmonės, atvykę lankyti artimųjų kapų, randa sudaužytus paminklus, išvartytus antkapius. Tad nuostoliai siekia tūkstančius. ,,Lietuvos draudimas" skaičiuoja, kad vidutinė išmoka už suniokotą kapavietę siekia apie pusantro tūkstančio eurų, o štai pernai didžiausia išmokėta suma už suniokotą kapą buvo ir 5 tūkstančius eurų.

Praėjusių metų gruodį Australija tapo pirmąja šalimi pasaulyje, pareikalavusia, kad „TikTok“, „YouTube“, „Snapchat“ ir kitos populiarios svetainės pašalintų jaunesnių nei 16 metų asmenų paskyras. Priešingu atveju joms grėstų didelės baudos. Jos pavyzdžiu pradėjo sekti ir kitos valstybės, kurios svarsto įvesti tokius pačius apribojimus.

Savaitgalį Vilnių ir kitas šalies vietoves talžiusi audra gyventojams paliko ne tik išverstus medžius ir apsemtus rūsius, bet ir tūkstančius eurų siekiančius nuostolius. Draudikai jau skaičiuoja šimtus pranešimų apie sugadintus namus ir automobilius, tačiau ne visais atvejais žala atlyginama automatiškai. Vieni gyventojai savaitgalį siautusios audros metu dalijosi, kad požeminėse parkavimo aikštelėse ar keliuose buvo užlieti jų automobiliai. Tuo metu kiti gyventojai patyrė žalos savo namuose.

Po stiprios liūties daugiabučio požeminis garažas virto kone baseinu – vandens lygis jame siekė apie 55 centimetrus, o apsemtam automobiliui galėjo būti padaryta didelė žala. Socialiniame tinkle „Facebook“ šia situacija pasidalijusi teisininkė ir mediatorė Raimonda Joskaudienė paaiškino, kada atsakomybės galima reikalauti iš namo administratoriaus ir kokių veiksmų nukentėjusiajam svarbu imtis nedelsiant. Šiuo įrašu teisininkė sutiko pasidalinti ir su naujienų portalu tv3.lt.

Prasidėjus diskusijoms dėl galimybės drausti mokyklose naudotis mobiliaisiais telefonais, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė siūlo leisti įsigalioti dabartiniam įstatymui. Vėliau, anot jos, bus galima priimti atitinkamus sprendimus.

Po ketverių metų Europos Sąjungoje (ES) įsigalios nauji reikalavimai, kurie pakeis dalį kasdienių vartotojų ir verslų įpročių. Pokyčiams jau dabar ruošiasi prekybos tinklai, viešbučiai, restoranai ir elektroninės parduotuvės. Nepaisant to, specialistai pastebi, kad dalis taisyklių vis dar kelia neaiškumų. Taigi, kas keisis ir kokių pasekmių tai turės gyventojams? Neliks indelių vaisiams ir daržovėms Jau 2030 m. įsigalios ES reglamentas, kuris sumažins plastiko naudojimą.

Pastebint skelbimus apie parduodamas juodąsias katžuves, Aplinkos ministerija sako, šias žuvis draudžiama įvežti į Europos Sąjungą (ES), pardavinėti, laikyti, veisti, auginti privačiuose tvenkiniuose ar paleisti į aplinką.  Pranešime spaudai Aplinkos ministerija nurodo sulaukianti gyventojų ir nevyriausybinių organizacijų paklausimų, ar teisėtai kai kuriose skelbimų internetinėse svetainėse pardavinėjamos juodosios katžuvės (lot.

Iki 2021 metų galiojusi socialinio draudimo įmokų tvarka daliai gyventojų galėjo lemti didesnes išlaidas, o jų gaunamos socialinės garantijos dėl to nepadidėdavo. Vėliau paaiškėjo, kad tam tikrais atvejais vienodas pajamas gavę žmonės buvo vertinami nevienodai. Specialistai atkreipia dėmesį, kad pati tvarka jau pakeista, vis dėlto šis teismo sprendimas gali būti reikšmingas ir platesniam ratui gyventojų. Jų teigimu, tai iš naujo paskatino diskusijas apie socialinio draudimo sistemos teisingumą.

Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Keiras Starmeris pirmadienį pranešė apie būsimą socialinių tinklų draudimą visiems jaunesniems nei 16 metų vaikams.

Diskusijos apie automobilių ridos klastojimą nesibaigia ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Nors ruošiami nauji skaitmeniniai sprendimai, specialistai sako, kad vien jų nepakaks. Anot ekspertų, realų skaidrumą naudotų automobilių rinkoje būtų galima pasiekti tik tuomet, jei ridos duomenys būtų nuolat fiksuojami skirtingose sistemose, pavyzdžiui, apsilankant servise.

Vienos didžiausių Vidurio ir Rytų Europos draudimo grupių PZU valdoma Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ pradeda drausti verslą nuo politinio pobūdžio konfliktų rizikų – karinių dronų, teroristinių aktų, sabotažo.

Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui peržiūrėti socialinio draudimo įmokų „grindų“ išimtį dirbant pas kelis darbdavius. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimai numato, kad visi darbdaviai proporcingai mokėtų įmokas „Sodrai“ nuo minimalios algos, nors faktiškai darbuotojas gautų ir mažesnį atlyginimą. Tam dar turi pritarti Seimas. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė sako, kad taip siekiama sustiprinti pažeidžiamų darbuotojų socialines garantijas.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) pritarė Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisoms, siūlančioms numatyti atsakomybę už alkoholinių gėrimų prekių ženklą turinčių nealkoholinių gėrimų nupirkimą ar kitokį perdavimą jaunesniems kaip 18 metų asmenims. Už šio draudimo nesilaikymą svarstoma numatyti nuo 20 iki 120 eurų siekiančias baudas. Šią Seimo nario socialdemokrato Dariaus Razmislevičiaus iniciatyvą trečiadienį palaikė 8 komiteto nariai, 1 susilaikė.

Atšilo oras, pakilo noras ir vogti. Ilgapirščių pirštams atitirpus, vagysčių skaičius palyginus su žiemos mėnesiais išauga ir kelis kartus. O vagia viską, ką pakelia – nuo dviračių, paspirtukų, kepsninių iki durų kilimėlių ar netgi gyvatvorių. Tiesa, savo daiktų nesaugo ir patys gyventojai.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Vilnietis Matas, įsirengęs namus, dabar laiką gali skirti lauko darbams – kiemo grožiui puoselėti ar kapstytis darže.

Lenkijos draudimo bendrovė avarijoje nukentėjusiam vyrui turės sumokėti daugiau nei 210 tūkst. eurų už negautas pajamas. Lietuvos apeliacinis teismas antradienį panaikino apygardos teismo sprendimą, kuriuo atmestas dar vaikystėje avarijoje sunkiai sužaloto vyro ieškinys. Jis buvo paduotas prieš avarijos kaltininką apdraudusią draudimo bendrovę „Interrisk Towarzystwo Ubezpieczen S.A. Vienna Insurance Group“. Avarija įvyko Lietuvoje, kai ieškovas dar buvo nepilnametis.

Australijai apribojus prieigą prie socialinių tinklų jaunesniems nei 16 metų, pirmieji rezultatai kelia dvejonių. Paskelbtas tyrimas rodo, kad daugiau nei du trečdaliai nepilnamečių Australijoje vis dar naudojasi socialiniais tinklais. Apie tai laidoje diskutavo klinikinis psichologas, psichoterapeutas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkas Julius Burkauskas ir Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas Umberto Masi.

Seime aiškinantis, ar investicinis gyvybės draudimas (IGD) kaip produktas atitinka vartotojų poreikius, Lietuvos bankas (LB) ragina keisti draudimo platintojų atlygio sistemą bei užtikrinti didesnę kontrolę. Tuo metu draudimo sektoriaus atstovai prašo tokius planus atidėti, nes, jų teigimu, situacija gali pasikeisti įsigaliojus anksčiau priimtiems griežtesnio reguliavimo sprendimams.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį aptars investicinio gyvybės draudimo problematiką ir aiškinsis, ar toks draudimas tenkina vartotojų poreikius.  „Visa problemos esmė: žmogus metų metus moka, o pabaigoje gali atgauti mažiau negu pats yra sumokėjęs.

Valstybinė ligonių kasa kasdien sulaukia apie pusę tūkstančio gyventojų paklausimų dėl privalomojo sveikatos draudimo ir kompensuojamų sveikatos priežiūros paslaugų. Tai rodo, kad pacientams svarbu ne tik gauti paslaugas, bet ir žinoti, kas jiems teisėtai priklauso. Europos pacientų teisių diena primena ir vieną svarbiausių paciento teisių – teisę būti informuotam.

Keturi Los Andželo (JAV) gyventojai buvo nuteisti po to, kai jie pareiškė, kad lokys apgadino jų prabangias transporto priemones. Paaiškėjo, kad vyrai iš tikrųjų naudojo lokio kostiumą, siekdami suklastoti išpuolius ir gauti draudimo išmokas. Remiantis Draudimo departamento (DOI) duomenimis, 26-erių Rubenas Tamrazianas, 39-erių Araratas Čirkinianas, 32-ejų Vahe Muradkhanianas ir 39-erių Alfiya Zuckermanas buvo apkaltinti sukčiavimu draudimo srityje ir sąmokslu.

Gyvename pasaulyje, kur užfiksuoti akimirką trunka sekundę ir keliomis ilgiau ja pasidalinti su kitais. Įpratę dalintis vaizdais, šį įprotį dažnai perkeliame ir į intymų gyvenimą. Intymi mylimojo ar mylimosios nuotrauka ar vaizdo įrašas žadina aistrą, vilioja. Vis dėlto, Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narė, advokatė Eglė Morkūnienė įspėja su tokiais vaizdais būti atsargiems, tiek tiems, kurie juos siunčia, tiek tiems, kurie juos gauna.

Retas pagalvoja, kad draudimas neatlygins žalos, jeigu kas nors nutiks apdraustame būste. Dažnai manoma, kad būsto draudimas apsaugo nuo įvairių netikėtumų, tačiau iš tiesų viskas priklauso nuo konkrečių sąlygų ir žalos pobūdžio. Kai kuriais atvejais nuostoliai atlyginami be didesnių ginčų, tačiau kitais – net ir patyrus žalą galima likti be išmokos. Svarbiausia tampa tai, kaip vertinamas pats pažeidimas ir ar jis laikomas draudžiamuoju įvykiu.

Siekiant stiprinti vaikų sveikatą, formuojant sveiką gyvenseną ir jos kultūrą, mažinti alkoholinių gėrimų vartojimo įpročio atsiradimą, Vyriausybė iš esmės pritaria Seime pernai pradėtoms svarstyti įstatymo pataisoms, siūlančioms uždrausti nepilnamečiams parduoti nealkoholinį alų, sidrą ar vyną.

„Jei dėl kito vairuotojo kaltės patenki į avariją ir tavo automobilis tampa neremontuotinas, ar kaltininkas turi atpirkti tau automobilį?“ – teiravosi neseniai eismo įvykį išgyvenusi naujienų portalo tv3.lt skaitytoja Saulė. Ji papasakojo, kad dar prieš avariją pripylė pilną baką kuro, pakeitė žiemines padangas į vasarines, o prieš mėnesį naujai pakeitė automobilio saloną. Be to, dabar į darbą, parduotuvę ir vaikų darželį turės važinėti nuomotu automobiliu ar taksi.

Visi transporto priemonių savininkai ar valdytojai privalo drausti savo atsakomybę. To nepadarius, dalyvauti eisme draudžiama ir galima sulaukti nemenkų baudų. Iš privalomo draudimo įmokų draudikai uždirba milijonus, tačiau kodėl nutikus nelaimei jie atlygina ne visą žalą? Pagal įstatymą, eismo įvykio žala laikoma per jį padaryta žala nukentėjusio turtui, jo sveikatai, žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, neturtinė žala ar žala, vėliau atsiradusi kaip eismo įvykio pasekmė.

Automobilių vagystės Lietuvoje tampa vis brangesnės − vidutinė vieno pavogto automobilio vertė perkopė 20 tūkst. eurų sumą. Draudikų duomenimis, per pastaruosius kelerius metus pavagiamų automobilių vertė beveik padvigubėjo.

Staigus automobilio persirikiavimas, netikėtas stabdymas ir smūgis važiuojant atbulomis – taip veikia kelių sukčiai, specialiai sukeliantys avarijas. Draudikai skaičiuoja – pernai užfiksuota apie 3 tūkstančius tokių tyčinių atvejų, o bendra žala viršijo 5 milijonus eurų – kone milijonu daugiau nei užpernai. Pasak specialistų, apgavikai taikosi į žiedines sankryžas, manipuliuoja ir spaudžia pasimetusius vairuotojus susitarti vietoje.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Baltijos valstybėse veikianti Latvijoje registruota ne gyvybės draudimo bendrovė „BTA Baltic Insurance Company“ (BTA) pranešė praėjusiais metais uždirbusi 13,951 mln. eurų pelno – 51,4 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, pranešė bendrovė. Pernai Baltijos šalyse pritraukta 359,034 mln. eurų draudimo įmokų – 10,3 proc. daugiau nei prieš metus, o kompensacijų išmokėta 1,8 proc. daugiau – 183,773 mln. eurų.

Draudikai skaičiuoja žiemos pridarytus nuostolius. Rekordinės sniego pusnys ant statinių laužė namų, tvartų stogus, griovė šiltnamius. O atskilę varvekliai automobilius daužė taip, kad beliko juos vežti į metalo supirktuvę – visa tai žmonėms atnešė tūkstančius, o kartais ir dešimtis tūkstančių eurų nuostolių, kuriuos apsidraudusiems atlygins draudikai. Jie sumokės ir tiems, kas patyrė traumas, nukritę ant klastingo žiemos ledo. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Lietuvoje sekmadienį įsigalioja draudimas žvejoti kiršlius ir sterkus. Aplinkos ministerija pranešė, kad draudimas žvejoti kiršlius galios iki gegužės 15 dienos, sterkus – iki gegužės 31 dienos. Taip pat iki balandžio 30 dienos tęsis prieš mėnesį prasidėjęs draudimas žvejoti lydekas ir draudimas žvejoti masalui naudojant žuvelę. Draudimas masalui naudoti žuvelę netaikomas žvejojant Kuršių mariose, taip pat leidžiama žvejoti naudojant žuvies gabalėlį.

Seimo narė Daiva Ulbinaitė registravo įstatymo pataisą, draudžiančią jaunesniems nei 16 metų asmenims būti socialiniuose tinkluose be tėvų sutikimo. Australija jau turi panašų ribojimą.  Kaip vertinti šią iniciatyvą ir kokį poveikį socialiniai tinklai daro jaunimo smegenims, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininku Mantu Martišium.

Jei staiga iš ekranų ir stendų dingtų mėsos produktų, skrydžių, kruizų ar taršių automobilių reklamos – ar jų vis dar norėtumėte taip pat, o gal tiesiog rečiau apie juos pagalvotumėte? Juk reklama nuolat primena, vilioja, formuoja įpročius. Būtent todėl kai kurios šalys tiki – jei neliks pagundų, ilgainiui keisis ir žmonių pasirinkimai, o kartu mažės ir tarša.

Šių metų sausis Lietuvoje išsiskyrė itin žiemiškais orais – stipriai spaudžiantis šaltis, gausus snygis pirmoje mėnesio pusėje bei lijundra priminė, jog esant permainingoms ir ekstremalioms sąlygoms verta skirti daugiau dėmesio tiek savo pačių, tiek turto saugumui. Jos paveikė ne tik situaciją keliuose, bet ir gyventojų saugumą bei turtą – draudikai skaičiuoja išaugusius žalų skaičius, rašoma pranešime spaudai.

Šių metų žiemos speigai atnešė ne tik didesnes kuro sąnaudas ir sąskaitas už šildymą, bet, deja, ir išaugusius gaisrų skaičius. Didžiausio šalies draudiko duomenimis, šiais metais jau fiksuota 57 proc. daugiau gaisrų nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Pagrindinės gaisrų priežastys – dėl didelio šalčio intensyvesnis šildymo katilų, krosnių, židinių kūrenimas, bei išaugęs elektrinių šildymo įrenginių naudojimas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Sekdama Australijos pavyzdžiu, Ispanija sieks uždrausti socialinius tinklus jaunesniems nei 16 metų asmenims, kad apsaugotų juos nuo žalingo turinio kaip pornografija ir smurtas, pristatydamas naujausią vyriausybės iniciatyvą antradienį sakė ministras pirmininkas Pedro Sanchezas. „Ispanija uždraus prieigą prie socialinių tinklų jaunesniems nei 16 metų asmenims.

Apsipirkimas turėtų būti saugus ir įprastas dalykas, tačiau kartais jis baigiasi ne tik sugadinta nuotaika, bet ir apgadintais asmeniniais daiktais ar net traumomis. Dėl atsikišusio šaldytuvo, nepastebėto laiptelio ar lūžusio baldo nukentėję pirkėjai neretai lieka sutrikę ir nežino, ar už patirtą žalą kas nors apskritai atsako.

Žiemos metu vairuotojai susiduria su įvairiomis gamtos išdaigomis, pavyzdžiui, snygiu, plikledžiu, pūgomis, stipriu vėju ar nuo stogų krintančiu ledu. Tokie reiškiniai ne tik apsunkina eismą, bet dar ir pridaro žalos stovintiems automobiliams. Nuo stogo nuslydęs sniego luitas, nulūžusi ir užkritusi šaka ar nuo sunkvežimio nukritęs ledas gali palikti rimtų nuostolių automobiliui.

Visagine per audrą ant kieme stovinčio automobilio „Škoda“ užvirto medis. Patirtus nuostolius draudimo bendrovė įvertino 3 993 eurais. Pinigai buvo sumokėti automobilio savininkui, tačiau draudikų bandymas šią sumą atgauti iš Visagino savivaldybės baigėsi visiška nesėkme. Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad nepavyko įrodyti, jog medis nuvirto dėl nepriežiūros. Bylos duomenimis, incidentas įvyko dėl smarkaus vėjo. Byloje nustatyta, kad kovo 8 d. vakare, apie 21.02 val.

Baudžiamojo proceso kodekso nuostata, neleidžianti atidėti nuosprendžio vykdymo už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus nuteistai nėščiajai, prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, antradienį nusprendė Konstitucinis Teismas (KT). Teismas konstatavo, kad Konstitucijai prieštarauja toks kodekse įtvirtintas ribojimas už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus nuteistai nėščiajai ar vaikų iki trejų metų amžiaus turinčiam asmeniui, kuriam neapribota tėvų valdžia.

Konkurencijos taryba leido Vokietijos perdraudimo milžinei „Munich Re“ netiesiogiai – per jos valdomą bendrovę „Ergo International“ – įsigyti Norvegijos ne gyvybės draudimo bendrovės „Gjensidige“ valdomą Lietuvos įmonę „Gjensidige“. Tačiau įmonė turės perleisti vežėjų draudimo sutartis kitam pirkėjui.

Šventiniu laikotarpiu namuose ir biuruose dažnai naudojamos girliandos bei šviesos dekoracijos, kurioms reikalingos baterijos arba elektros įvadas. Nors jos suteikia šventinio jaukumo, būtina žinoti, kad elektroninių įrenginių naudojimas be priežiūros gali tapti nelaimių priežastimi.

Atostogų planavimas susijęs ir su maloniais rūpesčiais – susirasti norimą poilsio kryptį, užsisakyti kelionę, pasirūpinti galiojančiais pasais ar net atsinaujinti garderobą. Deja, realybėje kartais atostogas aptemdo nelaimingi įvykiai. Taip nutiko ir tautietei Janinai (past. vardas pakeistas) su vyru, kurių atostogos Egipte baigėsi reanimacijoje.

Seimas kuria naują draudimą – nori uždrausti nepilnamečiams įsigyti nealkoholinio alaus, sidro, romo ir kitų panašių gėrimų. Parlamentarai palaikė idėją leisti pirkti tokius gėrimus tik sulaukus pilnametystės. Esą nealkoholinis alus ar sidras kuria įpročius ir skatina paauglius sulaukus 18-os pradėti vartoti alkoholį. Seimas nusitaikė į nealkoholinį alų, sidrą ir kitus panašius gėrimus. Jei parlamentarų idėjos virs realybe, šios kategorijos produktus būtų galima įsigyti tik nuo 18 metų.

Neretai pasitaikanti situacija − vieną automobilį vairuoja ne tik jo savininkas, bet ir kiti šeimos nariai, pavyzdžiui, sutuoktinis, vaikai, tėvai. Tačiau tam, kad privalomasis arba savanoriškas kasko automobilio draudimas galiotų ir kitiems asmenims, juos būtina irgi nurodyti įtraukiant į draudimo sutartį, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kai perkate automobilį iš kito asmens ir pardavėjas palieka galiojantį draudimą, tai dar nereiškia, kad galite dėl to jaustis ramus. Taip nutiko vilniečiui Erikui, kuris padarė avariją, o tada paaiškėjo, jog jis neatitinka draudimo sutartyje įrašytos 10 metų vairavimo stažo sąlygos.

Vaikus yra nuolat stengiamasi apsaugoti nuo įvairių priklausomybių, žalingų įpročių ir neigiamo turinio, tačiau socialiniai tinklai vis dar išlieka itin didele jų gyvenimo dalimi. Todėl kai kurios šalys svarsto įvesti griežtus ribojimus, pagal kuriuos socialinių tinklų vartotojų amžius būtų aiškiai identifikuojamas ir vaikai nebegalėtų prisijungti. Pvz.

Nuo 2026 m. lietuviai už populiarias draudimo sutartis – būsto, KASKO, kelionių ar net sveikatos – gali mokėti daugiau. Seimui įteisinus saugumo įnašą, kuris sudarys 10 proc. draudimo sutarties įmokų sumos, gyventojų laukia naujos išlaidos. Gyventojai sprendžia, kokios įtakos naujas mokestis turės draudimo paslaugų kainoms ir jų finansams.  Institucijos ir verslas situaciją vertina skirtingai.

Turbūt daugelis sutiks, kad susidūrus su kokia nors problema lengviausia tiesiog įvesti naują draudimą ir baudas, nors daugeliu atveju problemos tai neišsprendžia. Tačiau Lietuvos valdžia aktyviai naudojasi šia galimybe ir siūlo drausti viską iš eilės. Pastaruoju metu Seimą pasiekia įvairūs siūlymai, pvz., drausti nesveiko maisto ar erotinių prekių reklamas. O šįkart nuspręsta uždrausti nepilnamečiams pirkti ir parduoti nealkoholinį alų, vyną ir sidrą.

Artėjant rudens atostogoms, vis daugiau šeimų planuoja keliones į užsienį. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad dalis keliautojų neįvertina galimų rizikų ir pamiršta pasirūpinti, viena smulkmena, kuri aktuali, jei vykstate už Europos Sąjungos ribų. Daugelis vis dar mano, kad Europos sveikatos draudimo kortelė (ESDK) suteikia apsaugą visose šalyse.