Net jei automobilis apdraustas KASKO, anot R. Joskaudienės, vis tiek kyla pagrįstas klausimas, ar dėl patirtos žalos galima pareikalauti ir daugiabučio namo administratoriaus atsakomybės.
„Taip, galima. Tačiau sėkmingam reikalavimui nepakaks įrodyti vien to, kad garaže buvo 55 centimetrai vandens ir automobilis apgadintas“, – „Facebook“ įraše pabrėžė teisininkė.
Svarbiausia nustatyti užliejimo priežastį
R. Joskaudienės teigimu, teismui pirmiausia reikėtų atsakyti į klausimą, kodėl vanduo pateko į garažą ir kas buvo atsakingas už jį surinkti bei pašalinti turėjusios sistemos priežiūrą.
„Vandens aukštis patvirtina įvykio ir galimos žalos mastą, tačiau savaime dar neįrodo administratoriaus neteisėtų veiksmų“, – paaiškino ji.
Civilinio kodekso 4.82 straipsnyje nustatyta, kad bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kita pastato įranga bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų bei kitų patalpų savininkams.
Daugiabučio valdytojas – bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba paskirtas administratorius – privalo organizuoti bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinių sistemų techninę priežiūrą. Jeigu jų būklė kelia žalos grėsmę, valdytojas turi imtis priemonių žalai išvengti ir pavojui pašalinti.
Anot teisininkės, administratoriaus atsakomybė galėtų kilti paaiškėjus, kad neveikė garažo vandens surinkimo ar siurbimo sistema, nebuvo prižiūrimi siurbliai, automatikos įranga, vandens lygio davikliai ar atbuliniai vožtuvai.
Atsakomybė taip pat galima, jei lietaus nuotekų vamzdynas ar grindų trapai buvo užsikimšę ir laiku neišvalyti, nebuvo atliekamos privalomos periodinės apžiūros arba po liūties per vėlai sureaguota į avarinę situaciją.
Svarbi aplinkybė būtų ir tai, ar administratorius žinojo apie ankstesnius užliejimus bei sistemos trūkumus, tačiau nesiėmė veiksmų. Taip pat reikėtų įvertinti, ar drenažo ir lietaus nuotekų sistema atitiko projektą ir buvo techniškai tinkama.
Atsakomybė priklausytų nuo nustatyto gedimo
R. Joskaudienė išskyrė du galimus teisinius scenarijus. Pirmasis būtų taikomas, jeigu žala atsirado dėl paties statinio ar jo sistemos trūkumo.
„Jeigu ekspertas nustatytų, kad požeminio garažo drenažo, lietaus nuotekų ar vandens siurbimo sistema buvo netinkamai įrengta, nesandari, techniškai nepakankama ar turėjo kitą konstrukcinį trūkumą, gali būti taikomas Civilinio kodekso 6.266 straipsnis“, – nurodė teisininkė.
Šiame straipsnyje numatyta vadinamoji griežtoji statinio savininko arba valdytojo atsakomybė. Tokiu atveju nukentėjusiajam nereikia įrodinėti subjektyvios atsakingo asmens kaltės, tačiau būtina įrodyti statinio arba jo įrangos trūkumą, žalą ir priežastinį jų ryšį. Taip pat reikia nustatyti, kad atsakovas buvo teisiškai ir faktiškai atsakingas už konkretų objektą.
Teisininkė atkreipė dėmesį į 2024 metų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, kad administratoriaus pareigos neapsiriboja vien savininkų sprendimų vykdymu.
Tam tikrus privalomųjų statinio naudojimo ir techninės priežiūros reikalavimų įgyvendinimo veiksmus administratorius turi atlikti savarankiškai, nelaukdamas atskiro gyventojų balsavimo. Šių pareigų nevykdžius, administratoriui gali būti taikoma griežtoji atsakomybė.
Kita situacija – kai konstrukcinio trūkumo nėra, tačiau vanduo kaupėsi dėl netinkamos priežiūros: užsikimšusių trapų, neišvalytų vamzdynų, nepatikrintų siurblių ar netinkamai organizuotų darbų.
Tokiu atveju reikėtų įrodyti administratoriaus neteisėtą neveikimą, žalą ir priežastinį ryšį. Administratorius savo ruožtu galėtų mėginti įrodyti, kad veikė tinkamai ir rūpestingai.
„Vamzdyno užsikimšimas ne visada laikytinas statinio trūkumu, dėl kurio automatiškai būtų taikoma griežtoji atsakomybė. Tačiau tai nereiškia, kad atsakomybė apskritai negalima – turi būti vertinama, ar vamzdynas buvo tinkamai tikrinamas, valomas ir prižiūrimas“, – teismų praktiką apibendrino R. Joskaudienė.
Panaši byla jau nagrinėta teisme
Teisininkė priminė ir 2022 metais Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtą bylą, kurioje turtas lyjant lietui buvo užlietas per namo lietaus kanalizacijos vamzdį.
Teismas nustatė, kad vamzdis buvo bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos dalis, o administratorius apie būtinybę jį remontuoti žinojo daugiau nei metus. Vis dėlto tinkamų veiksmų laiku nebuvo imtasi.
Administratoriaus argumentas, kad patalpų savininkai nebuvo priėmę reikiamo sprendimo, jo nuo atsakomybės neatleido. Teismas pripažino, jog administratorius privalėjo toliau stebėti sistemą, organizuoti patikrinimus, inicijuoti sprendimus ir užtikrinti privalomųjų priežiūros reikalavimų vykdymą. Draudiko reikalavimas administratoriui buvo patenkintas.
„Ši byla nereiškia, kad administratorius atsako už kiekvieną užliejimą. Tačiau ji aiškiai parodo: jeigu administratorius žinojo arba pagal savo profesines pareigas turėjo žinoti apie sistemos trūkumus ir laiku jų nepašalino, gyventojų neveiklumas nebūtinai jį išgelbės nuo atsakomybės“, – pažymėjo teisininkė.
„Neregėtos liūties“ argumento gali nepakakti
Administratorius gali mėginti teisintis, kad garažą užliejo neįprastai smarki liūtis, tačiau, pasak R. Joskaudienės, vien įvardyti įvykį stichija nepakanka.
„Stipri liūtis savaime dar nėra nenugalima jėga. Turi būti įrodyta, kad įvykis buvo objektyviai išskirtinis, jo nebuvo galima protingai numatyti, suvaldyti ar išvengti jo padarinių net ir tinkamai prižiūrint sistemas“, – aiškino ji.
Vertinant tokį argumentą būtų svarbus faktinis kritulių kiekis ir intensyvumas, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenys bei tai, kokiam kritulių kiekiui buvo suprojektuota garažo sistema.
Taip pat reikėtų nustatyti, ar įvykio metu veikė visi siurbliai ir kita įranga, ar buvo užtikrintas elektros tiekimas bei avarinis sistemos veikimas. Svarbu išsiaiškinti ir tikslų vandens patekimo kelią – iš namo sistemos, gatvės, rampos, miesto lietaus nuotekų tinklų ar kelių šaltinių kartu.
„Jeigu tinkamai prižiūrima ir veikianti sistema būtų galėjusi žalą sumažinti arba jos išvengti, vien neįprastai stipri liūtis administratoriaus nuo atsakomybės nebūtinai atleistų“, – teigė R. Joskaudienė.
Atsakyti gali ne tik administratorius
Prieš kreipiantis į teismą svarbu nustatyti ne tik užliejimo priežastį, bet ir tinkamą atsakovą. Juo gali būti savivaldybės paskirtas administratorius, daugiabučio namo savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo ar techninės priežiūros bendrovė.
Atsakomybė taip pat gali tekti statytojui, rangovui, projektuotojui, miesto paviršinių nuotekų tinklų valdytojui arba keliems asmenims kartu.
„Vien tai, kad konkreti įmonė gyventojams išrašo sąskaitas ar atlieka techninius darbus, dar ne visada reiškia, kad būtent ji yra teisinis viso statinio valdytojas“, – įspėjo teisininkė.
Todėl svarbu patikrinti namo valdymo formą, administratoriaus paskyrimo dokumentus, bendrojo naudojimo objektų aprašą ir techninės priežiūros sutartis.
Ką keičia KASKO draudimas?
Anot R. Joskaudienės, KASKO draudimas atsakingo asmens civilinės atsakomybės nepanaikina. Automobilio savininkas pirmiausia turėtų nedelsdamas pranešti draudikui, laikytis įvykio fiksavimo tvarkos ir iki draudiko arba serviso apžiūros transporto priemonės neužvesti.
Kai draudikas išmoka draudimo išmoką, teisė reikalauti atitinkamos sumos iš už žalą atsakingo asmens paprastai pereina draudikui. Tai vadinama subrogacija.
Pats automobilio savininkas gali reikalauti atlyginti KASKO franšizę arba išskaitą, draudimo nepadengtą žalos dalį, pagrįstas transportavimo, saugojimo ir diagnostikos išlaidas bei kitus su įvykiu susijusius realiai patirtus nuostolius.
„Tačiau tos pačios žalos negalima gauti du kartus – ir iš KASKO draudiko, ir iš administratoriaus“, – pabrėžė teisininkė.
Svarbu nedelsiant surinkti įrodymus
R. Joskaudienė nurodė, kad prieš teikiant pretenziją ar ieškinį svarbu nuotraukomis ir vaizdo įrašais užfiksuoti įvykį, vandens aukštį, laiką, kitus apsemtus automobilius bei patalpas.
Iš administratoriaus reikėtų pareikalauti avarijos akto ir raštu paprašyti išsaugoti vaizdo kamerų įrašus, siurblių automatikos, signalizacijos bei kitus techninius duomenis. Taip pat svarbu gauti siurblių, trapų, vamzdynų ir drenažo apžiūrų, valymo, remonto bei gedimų dokumentus.
Jeigu garažas buvo užliejamas ir anksčiau, reikėtų surinkti gyventojų pranešimus bei skundus dėl neveikiančių sistemų. Teisininkė taip pat rekomenduoja kreiptis į nepriklausomą statybos ar inžinerinių sistemų specialistą, kuris galėtų nustatyti vandens patekimo kelią ir techninę nelaimės priežastį.
Būtina tinkamai užfiksuoti ir visą automobilio žalą – turėti draudiko apžiūros aktą, serviso diagnostikos išvadas, remonto sąmatą, galimą automobilio pripažinimą ekonomiškai neremontuotinu bei kitų išlaidų įrodymus.
Surinkus informaciją galima pateikti motyvuotą pretenziją namo valdytojui ir paprašyti nurodyti jo civilinės atsakomybės draudiką. Esant pagrindui, dėl administratoriaus veiklos patikrinimo galima kreiptis ir į savivaldybę, tačiau žalos atlyginimo klausimas galutinai sprendžiamas susitarimu arba teisme.
„Toks reikalavimas gali būti visiškai pagrįstas, ypač jeigu paaiškėtų, kad vandens šalinimo sistema neveikė, nebuvo prižiūrima, apie jos trūkumus buvo žinoma arba administratorius po ankstesnių įspėjimų nesiėmė veiksmų“, – apibendrino R. Joskaudienė.
Vis dėlto, anot jos, procesą reikėtų pradėti ne nuo kaltininko įvardijimo, o nuo techninės priežasties nustatymo ir įrodymų išsaugojimo.
„Teismui svarbiausia bus ne vien tai, kad garaže buvo 55 centimetrai vandens, o tai, kieno neįvykdyta pareiga pavertė stiprią liūtį didelės žalos įvykiu“, – pažymėjo teisininkė.
R. Joskaudienė pridūrė, kad jos pateikta informacija yra bendro pobūdžio. Kiekvienu konkrečiu atveju būtina įvertinti KASKO sutarties sąlygas, namo valdymo dokumentus, techninį projektą, priežiūros istoriją ir specialistų išvadas.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
