Sticijos šėlsmas praėjusią savaitę užgriuvo Panevėžio kapines – vėjas su šaknimis rovė didžiulius medžius. Virsdami medžiai daužė paminklus, antkapius.
Plačiau – TV3 Žinių reportaže.
Audra nusiaubė kapavietes
Panevėžietės Nijolės artimųjų kapavietė per audrą nukenčia jau antrą kartą. Laimė, šįkart virstantis medis nesudaužė plokštės, tik nuvertė paminklą.
„Žaibas netrenkia du kartus, mums trenkia, va, dabar“, – sako moteris.
Panevėžietė pasakoja, kad prieš dvejus metus siautusi audra pridarė dar didesnių bėdų.
„Buvo iš naujo visos kapinės darytos, tai kainavo didžiulius pinigus, aišku, niekas nekompensavo. <...> Dabar palyginus yra juokas, tada kainavo“, – atviravo Neringa.
Nuniokota per 30 kapaviečių
Vien Panevėžio miestui priklausančiose kapinėse per audrą virstantys medžiai nuniokojo per 30 kapaviečių.
„Jau antrą kartą. Vieną kartą jau buvo užvirtęs, bet ir laimingai, kitus paminklus sudaužė, o mūsų ant šakų atsirėmė, nieko nepadarė“ , – patartimi dalinosi panevėžietis Gintaras.
Kapines prižiūrinčios įmonės darbuotojams pašalinus nuvirtusius medžius, pasimatė tikrasis vaizdas – nuversti arba suskaldyti paminklai, plokštės.
Nusiaubė ir Troškūnus
Audros metu buvo nusiaubtos ir Troškūnuose esančios kapinės – čia gamta pasidarbavo negailestingai.
„Numeris vienas klausimas, ką daryt, kur kreiptis, kas čia turi jiems atlyginti tą žalą“, – kalbėjo Troškūnų seniūnas Rimantas Sereičikas.
Medžius seniūnija sako šalina, tačiau lieka sudaužyti paminklai, antkapiai.
„O su paminklais tai čia jau nežinau, kaip bus sprendžiama, bet aš mažai turiu vilties, kad bus kažkokios kompensacijos ar finansinė parama tie, kurie nukentėjo, nebent draudimo kompanijos, jeigu draudė“, – tvirtino seniūnas.
Kreipėsi į draudimo bendroves
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, per metus sudaroma iki kelių šimtų kapaviečių draudimo polisų. Pasak bendrovės atstovo, skaičiai auga, ypač po panašių gamtos stichijų.
„Ką mes matome statistiškai, kad vidutinė žala, kurią užmokame už kapavietėms padarytą žalą siekia apie pusantro tūkstančio eurų“ , – nurodo „Lietuvos draudimo“ komunikacijos vadovas Saulius Abraškevičius.
Jis taip pat priduria: „Žmonės vis labiau atranda būdą, priemonę apsisaugoti būtent nuo tokių dalykų kaip audra, vandalizmas, vagystės <...> nes kapavietės, jų įrengimas pamečiui irgi brangsta“.
Patyrę nuostolius panevėžiečiai atviravo ar kreipėsi į draudimo bendroves:
„Kokios sąlygos to draudimo. Aišku, jeigu bus kaina labai didelė, nelabai ką čia ir apsidrausi, artimų ne tiek daug likę“;
„Aš pas draudėją klausiausi prieš du metus – sako, kad pinigai dideli už kapavietę, dėl tiek, kad neapsimokėtų man atrodo“.
Kiekvienas atvejis – individualus
Vis tik praėjusio savaitgalio žala gyventojams, taip pat ir kapavietėms, dar tikslinama.
Pasak „Lietuvos draudimo“ atstovo, nors vidutiniškai išmoka už suniokotą kapavietę siekia apie pusantro tūkstančio eurų, tačiau kiekvienas atvejis vertinamas individualiai.
„Tarkime pernai mūsų didžiausia išmokėta suma vienos kapavietės nuostoliams padengti siekė beveik 5000 eurų“, – nurodo S. Abraškevičius.
„Lietuvos draudimo“ skaičiavimu, vidutinė metinė kapavietės draudimo įmoka – apie 14 eurų. Tačiau yra sąlygų.
„Norint apdrausti kapavietę, reikia turėti visų pirma būsto draudimą ir kapinių draudimas yra kaip priedas prie būsto draudimo. Vienu draudimo polisu galima apdrausti iki 3 kapaviečių skirtingose Lietuvos vietose“, – patvirtina bendrovės atstovas.
O apdraudžiama viskas, kas stacionaru. Paminklas, antkapinė plokštė, tvorelės, dekoro elementai. Išskyrus medinius, arba neturinčius pamato kapaviečių elementus.
