kapinės

Vilniuje ruošiamasi prieš Visų šventųjų dieną ir Vėlines prie miesto kapinių didėjantiems automobilių srautams. Siekiant, kad kelionės aplankyti artimųjų kapų būtų kuo sklandesnės, prie kapinių įvedami eismo organizavimo pakeitimai, taip pat dažniau kursuos viešasis transportas. Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, viešąją tvarką kapinių prieigose prižiūrės ir srautų reguliavimu rūpinsis tiek savivaldybės, tiek policijos pareigūnai.

Vilniaus katalikiškos Senosios Rasų kapinės – svarbiausias ir istoriškai seniausias iki šių laikų išlikęs nekropolis visoje Lietuvoje. 1801 m. įkurtose kapinėse amžinojo poilsio atgulė Lietuvos ir Lenkijos kultūrai svarbūs asmenys, tačiau šią amžino atilsio vietą gaubia ir mistiškų istorijų šydas.

Intensyvesnis lankytojų srautas per mirusiųjų atminimo ir pagerbimo dienas reiškia ir išaugusį atliekų kiekį. Dirbtinių gėlių puokštės ir daugybė plastiko žvakių – toks vaizdas neretai neatrodo skoningai, be to, palieka ryškų pėdsaką gamtai.  Specialistai vykstantiems lankyti artimųjų kapaviečių primena, kad dauguma  kapinėse susidariusių atliekų yra neperdirbamos, todėl verta paieškoti alternatyvų.

Kapo dekoravimas – tai galimybė sukurti prasmingą atminimo vietą, kuri atspindi žmogaus gyvenimo istoriją. Juk kiekviena detalė – nuo akmens plokštės iki augalų – gali atspindėti išėjusiojo asmenybę. Ar renkatės griežtą ir tvarkingą spalvų paletę, ar natūralias ir laukines gėles, kiekvienas sprendimas suteikia kapui unikalumo ir sukuria vietą, kuri pabrėžia tai, kas artimajam buvo svarbu, kas jį džiugino ir kokį pėdsaką jis paliko pasaulyje.

Nors kapinės – mirusiųjų amžinojo poilsio vieta, kai kuriems tai nė motais, mat net tokiose vietose įsisuka ilgapirščiai, kurie gvelbia kone viską, ką gali pakelti. Kapaviečių įrengimo tendencijos keičiasi, pokyčių matyti ir kapų puošybos įpročiuose, tačiau viena nesikeičia – kapinių neaplenkia nei gamtos stichijos, nei vagys.

Artėjant Vėlinėms prekybininkai raitojasi rankoves – žmonės jau graibsto ir žvakes, ir gėles. Vienas didžiųjų prekybos tinklų suskaičiavo – prieš pat Vėlines parduodantis apie 4,5 milijono įvairių žvakių. Vieni pirkėjai dažniau renkasi lietuvių gamintojų, ilgiau degančias žvakes. Kiti sako pirmiausia žiūrintys į kainas. Gėlininkai pastebi ir naują tendenciją – populiarėja didesnės kapų puokštės, į madą grįžta dirbtinės gėlės.

„Gali muštis į krūtinę, kad esi patriotas, bet jeigu ten, kur gyveni, apžėlęs ir apleistas paminklas mūsų laisvės kovotojams, nugriuvęs partizanų žūties vietą ženklinęs kryžius, tavo kalbos – tik kiauro puodo skambėjimas. Reikia imti ir sutvarkyti“, – sako Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. ltn. Linas Idzelis ir ragina prieš Vėlines padirbėti.

Vėlinės – ypatingas metas, kai aplankome artimųjų kapus ir pagerbiame jų atminimą. Šiuo laikotarpiu daugelis skiria laiko ne tik uždegti simbolines žvakes kapinėse, bet ir nori pasirūpinti kapų priežiūra, juos papuošti ir sutvarkyti. Norint tinkamai pasiruošti Visų Šventųjų ir Vėlinių laikotarpiui, patariama atkreipti dėmesį ir į tvarumo aspektus, rašoma „Lidl“ pranešime žiniasklaidai.

Spalio 13 d., sekmadienį, po 12 val. Šv. Mišių Šiluvos bazilikoje antrus metus iš eilės šio miestelio kapinėse bus palaidoti iki 22-os nėštumo savaitės ligoninėse po persileidimo ar aborto mirę kūdikiai. Lietuvoje jau šešerius metus patys tėveliai turi galimybę palaidoti tokius vaikelius, tačiau sudėtingoje situacijoje ne visi gali arba tiesiog nesužino apie tokią galimybę, informuoja Kauno arkivyskupija.

Apleistos amžinojo poilsio vietos prestižinėse kapinėse sostinėje išgraibstytos. Prieš kelerius metus valdžiai leidus perimti mažiausiai dvejus metus artimųjų neprižiūrimas kapavietes, norinčiųjų – per akis. Nauji kapaviečių savininkai jau ne tik apsiėmė prižiūrėti svetimus kapus, bet jų vietoje jau laidoja ir savo artimuosius. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Sostinės Rokantiškių kapinėse artimųjų kapavietę kartu su seserimi tvarko Raisa.

Rudens sezonui įsibėgėjus dažnas ima svarstyti apie artėjančias Vėlines ir amžinybėn išėjusius artimuosius, o pasirūpinti mylimo žmogaus kapo aplinka tampa ne tik estetine, bet ir emociškai svarbia pasiruošimo šiai dienai dalimi. Tad ne veltui šiuo metu kapų tvarkymo paslaugos tampa aktualios ir sulaukia milžiniško susidomėjimo.

Ant 25-erių merginos kapo pastatytas neįprastas paminklas ir traukia praeivių žingsnius, ir šokiruoja – išvydę 30 metrų aukščio paminklą daugelis nesupranta tokio meno. Kai ateina laikas priimti sprendimą, kaip apipavidalinti brangaus žmogaus amžinojo poilsio vietą, vieni renkasi daryti kapavietę kuo lengviau prižiūrimą, kiti visgi nori išsiskirti.

Vilniuje, apleistose Našlaičių kapinėse, rasti reikšmingo prieškario Lietuvos evangelikų reformatų bendruomenės nario, evangelikų reformatų pastoriaus Michalo Jastržembskio palaikai, ketvirtadienį paskelbė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC). Vilniaus distrikto superintendento M. Jastržembskio palaikai rasti netoli 2018 metais rastų partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų.

Kapinės nuo senų laikų yra laikomos ypatinga vieta, kurioje susipina gyvųjų ir mirusiųjų pasauliai. Daugybė pasakojimų ir prietarų byloja apie tai, kas gali nutikti, jei šioje šventoje vietoje pažeisi taisykles, ypač – jei pasiimsi daiktus, priklausančius mirusiesiems.

Panevėžio rajone yra apie 400 įvairių statinių, paminklų, kapinių, kurie įrašyti į kultūros paveldo sąrašus. Tokie kultūros paveldo objektai yra ir Naujamiesčio kapinėse antkapinis paminklas „Angelas“, ir netoli Liūdynės, šalia senojo kelio Panevėžys–Vilnius, – Lietuvos karių savanorių kapinės. Naujamiesčio kapinių „Angelas“ – antkapinis paminklas S. Petrušoniui, A. Žiliui, J. Kukuliui ir D. Džiugui, žuvusiems nuo caro žandarų 1905–1907 metais.

Užsukus aplankyti artimųjų kapaviečių vis dažniau galima pamatyti neįprastą vaizdą – 3D efektais dekoruotus antkapius. Juose puikuojasi gėlių, žvakių ar netgi velionių autoportretai, suteikdami kapui neišdildomą įspūdį. „Aš manau, kad šie antkapiai ypatingi tuo, kad visuomet gerai atrodo“, – pasakojo varėniškis idėjos autorius Darius Kondratavičius.

Lietuvoje kapų tvarkymo tradicijos turi gilias šaknis, tačiau modernėjant gyvenimui ir keičiantis žmonių gyvenimo tempui, keičiasi ir požiūris į kapaviečių priežiūrą. Daugelis žmonių, norėdami kuo mažiau vargti tvarkant artimųjų kapus, renkasi praktiškesnius sprendimus – vienas iš tokių sprendimų yra kapaviečių dengimas akmens plokštėmis.

Krekenavos kapinėse vyksta plokščių sovietų karių pagerbimui pašalinimas. Ant jų rašoma „Amžina šlovė didvyriams“. Romualdas Liutkus ir jo sūnus Laurynas mano, kad tokie užrašai žemina laisvos Lietuvos sampratą, todėl jiedu stengiasi, kad šių plokščių kapinėse neliktų. Niekas netvarkoma „Kodėl Cvirkos paminklai sostinėje nuimami, o Panevėžio rajone niekas nevyksta? Juk tai ta pati valstybė. Na, mes nutarėme daryti tvarką patys, bet žinome, kad tai iš tiesų laikoma vandalizmu.

Po ekshumavimo kitoje vietoje perlaidojant palaikus bus būtinas už kapavietę atsakingo asmens rašytinis sutikimas, nutarė Vyriausybė. Tokia nuostata priimta atsižvelgus į praktikoje pasitaikančius atvejus, kai be atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens žinios iš kapavietės ekshumuojami mirusiųjų palaikai.

Palaidojus artimąjį, mums lieka prisiminimai apie jį, kartu patirti nuotykiai, įsiminusios šilčiausios akimirkos, tačiau bėgant metams atsiminimai tampa vis neryškesni, o likusios nuotraukos sudūla. Vis tik, yra ir daugeliui dar neįprastų, tačiau ilgaamžių būdų įamžinti išėjusiojo atminimą – prie kapo pritvirtinti medalioną su QR kodu.

Sekmadienio vakarą naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė skaitytojo pranešimas. Neveronių kapines lankęs kaunietis liko apstulbęs: jose gėles skabo iš kažkur atklydęs veršiukas. „Buvom Neveronių kapinėse ir pamatėm veršiuką, kuris trypia kapavietes ir ėda nuo kapų gėles“, – teigia skaitytojas. Pranešė policijai Apie įvykį kaunietis teigė pranešęs policijai.

Alytaus rajono savivaldybė informuoja, kad Griškonių kapinėse, Butrimonių seniūnijoje, po Žolinės buvo išardyti ir pasisavinti tvoros segmentai. Šiuo metu Alytaus rajono savivaldybė prašo gyventojų pagalbos.  Vagystė kapinėse Gal kas nors matėte įtartinai besidarbavusius ilgapirščius? Prašoma apie tai informuoti Alytaus rajono savivaldybės specialistę Jolantą Balčiuvienę tel.: +370 315 65 034, +370 607 77 151 arba el. p. jolanta.balciuviene@arsa.

Laikinai uždrausta lankyti Amenės rajono Papilės I piliakalnį ir jame esančias kapines. Kaip socialiniuose tinkluose pranešė Akmenės rajono savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas, šis sprendimas priimtas siekiant užtikrinti saugumą ir išvengti galimų nelaimių. Laikinai draudžiama lankyti kapines Teritorija šiuo metu aptverta stop juosta, apie draudimą lankytis kapinėse įspėja ir pakabinti įspėjamieji ženklai.

Praūžusi audra Lietuvoje nuo sekmadienio vakaro siaučiant stipriam vėjui ir lyjant gausiam lietui, ugniagesiai visoje šalyje daugiau nei tūkstantį kartų vyko šalinti nuvirtusių medžių. Nuo stipraus ir gūsingo vėjo virto medžiai kapinėse, daužė antkapius ir paminklus. Nukentėjo ir Panevėžio kapinės – Šilaičiuose ir Kristaus Karaliaus kapinės Ramygalos gatvėje.

Portalo „Kas vyksta Kaune” skaitytojai toliau dalinasi informacija po audros dėl stipraus vėjo nulūžusius medžius. Šį kartą nuotraukos pasiekė iš Šančiuose, Juozapavičiaus prospekte esančių kapinių, kuriose matomi išvartyti ilgamečiai medžiai. „Gal dar artimieji nematė, bet vaizdas tai baisus, pasidalinkite”, – pranešė skaitytoja Jolanta. Primename, kad Lietuvą talžė smarki audra.

Lietuvoje pirmadienį tęsiantis audrai, Vilniaus kapines prižiūrinti aplinkotvarkos bendrovė „Ecoservice“ ragina gyventojus šią savaitę nevykti lankyti artimųjų kapų. „Vėjas kapinėse prilaužė šakų ir išvartė medžių. Šiuo metu dirbame, kad kuo operatyviau pašalintume audros padarinius. Deja, matome, kad kai kurie antkapiai buvo apgadinti.

Istorinėse sostinės Našlaičių kapinėse – išvartyti paminklai, o mirusiųjų amžino poilsio vieta nuklota medžio skiedrų paklote. Vilniečiai piktinasi miesto valdžios aplaidumu – esą vieta, kur prieš šešerius metus buvo rasti partizanų vado Adolfo Ramanausko Vanago palaikai ne tik neprižiūrima, bet ir niokojama. Miesto valdžia atkerta, esą kapines prižiūri uoliai. Pro Našlaičių kapines vilnietė Skirmantė eina kaskart, kai susiruošia aplankyti mirusiųjų artimųjų kapus Antakalnio kapinėse.

Kėdainių rajone – beprecedentis atvejis. Prieš keletą dienų Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas apie tai, kad Kėdainių rajono kapinėse tyčia žalojami medžiai. Įvykio vietoje lankėsi ir aplinkosaugininkai, ir seniūnijos atstovai. Informacija perduota savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui. Jei įtarimai pasitvirtins, o pažeidėjas bus nustatytas – jam grės piniginė bauda, gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą.

Vilniuje po rekonstrukcijos pašventintas ir lankymui atidarytas Liuteronų sodas – Vilniaus evangelikų senosios kapinės ant Tauro kalno. Sovietmečiu likvidavus kapines teritorija buvo žinoma kaip parkas šalia Vilniaus santuokų rūmų. Rekonstruotas ir dabar šios vietos istoriją ir tikrąją paskirtį su dabartiniais bendruomenės poreikiais subtiliai suliejantis parkas jau atvertas visuomenės lankymui.

Vilniaus kapinėse išaiškintas beveik trejus metus trukęs detektyvas – rasta vieta, kur palaidota pirmoji Lietuvos egiptologė Marija Rudzinskaitė-Arcimavičienė. Jos atminimui pastatytas bei atidengtas 700 kilogramų sveriantis sarkofago formos paminklas, kuris ir pažymi ilgai ieškotą mokslininkės amžinojo poilsio vietą.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Lietuvos Nacionalinio muziejaus direktorė pasakoja neįtikėtiną kapavietės atradimo istoriją.

Lietuvos nacionalinio muziejaus, Kultūros paveldo departamento ir kapinių administracijos atstovams pavyko išsiaiškinti iki tol net giminėms nežinomą žymios lietuvių egiptologės Marijos Rudzinskaitės-Arcimavičienės(1885–1941) palaidojimo vietą Vilniaus Saulės kapinėse.

Nedidelio Smilgių miestelio Panevėžio rajone gyventojai tvirtina, kad mirusiųjų amžinojo poilsio vietą paukščiai pavertė savo tvartu. Vietiniai sako nebežinantys, kaip kovoti su kapinėse lizdus susisukusiais ir tiesiai ant paminklų gausiai dergiančiais paukščiais. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Vos įėjus per pagrindinius vartus į Smilgių kapines, į akis krinta gausiai apdergti antkapiai, paminklai.

Panevėžio Šilaičių kapinėse Anapilin iškeliavusių artimųjų kapavietes lankiusi panevėžietė atkreipė dėmesį į netoliese esančius apleistus ir neprižiūrimus kapus – ant jų moteris uždega žvakeles, nors amžinojo poilsio ten atgulę svetimi. Panevėžietė Angelė pasakojo, kad atvykus į Šilaičių kapines jos žvilgsnis visad užkliūva už apleistų kapaviečių. Kai kuriose įsmeigtos lentelės su užrašu – „Netvarkoma kapavietė“ . „Nors tai ir ne mano artimųjų kapai, bet jaučiu pareigą bent uždengti žvakutę.

Sekmadienį, naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ „Facebook“ grupėje, skaitytoja pasidalijo pamatytu vaizdu: vairuotoja apgadino svetimą kapavietę ir pasišalino iš įvykio vietos. „Šiandien Karmėlavos kapinėse buvau liudininkė, kai vairuotoja kliudė kapavietės nuotraukoje bortelį, dalį numušė, tas atsiklijavo, patį kampą išvis nudaužė, tikrai suprato, kad kliudė, bet nė nemirktelėjusi nuvažiavo.

Prieš Motinos dieną ramybę Vilniaus Liepynės kapinėse sudrumstė skandalas. Artimųjų kapus lankę ir gėles palaistę žmonės, jau po paros augalus rado beveik pranykusius. Paaiškėjo, kad į tik ką kapinėse pastatytas talpas savivaldybės įmonė „Grinda“ pripylė sūraus vandens, skirto plauti gatves, tad visi, kas sėmė vandenį ir laistė augalus, po paros rado juos išdžiuvusius. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Sostinės Liepynės kapinėse besiilsinčių žmonių ramybę drumsčia Vilniaus savivaldybės ir du dešimtmečius kapines prižiūrėjusios privačios įmonės konfliktas. O štai kenčia dėl to mirusiųjų artimieji, likę be aiškios informacijos, kas už ką atsakingas, o svarbiausia – likę be vandens. Įmonė, iki šiol tiekusi vandenį lankytojų reikmėms, uždraudė naudotis vandens gręžiniu kapinėse. Tad nusiplauti rankas ar įmerkti vieną kitą gėlės žiedą lankytojai gali nebent atsinešę savo vandens.

Seimas svarstys grupės parlamentarų inicijuotas pataisas, kurios leistų perkelti sovietų karių kapus. Vienas pataisų iniciatorių, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Domas Griškevičius sako, kad reikia leisti iš miestų centrų perkelti ir perlaidoti karius, nes „ramybės vieta turi būti ne miesto centre, tačiau kapinėse“. Pataisos yra parengtos reaguojant į Šiaulių miesto savivaldybės prašymą. Šiauliečiai savivaldybės surengtos apklausos metu pasisakė už tai, jog Šv.

Druskininkuose sovietinės armijos karių kapinėse balta spalva išteptas paminklas.    Kaip pranešė Policijos departamentas, šeštadienį apie 9 val. 30 min. pastebėta, kad V. Kudirkos gatvėje esančiose antrojo pasaulinio karo sovietų armijos karių kapinėse išteptas paminklas.   Ant jo buvo užpilta neaiškios kilmės baltos spalvos medžiagos.  Pradėtas tyrimas dėl kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimo.

Prie Kėdainių miesto Kauno gatvės kapinių specialiai įrengta atliekų duobė virsta tikru galvos skausmu – čia pastaruoju metu vis įsiplieskia ugnis. Vieną didesnių gaisrų jau teko gesinti ir ugniagesiams gelbėtojams, mat baimintasi, kad ugnis gali persimesti į čia pat esantį pušyną.

Lietuvoje vis dažniau kažkas vykdo išpuolius prieš įvairius žydų objektus, kapines ar paminklus. Vienoje interneto grupėje patriotais besidedantys, tačiau kartu ir Hitlerį garbinantys žmonės paskelbė konkursą – pakvietė išniekinti kuo daugiau žydų kapų ir paminklų. Vėliau paskelbė ir nugalėtoją, kuris dažais išpaišė žydų antkapius Gargžduose. O kaip prizą jam pažadėjo nacių laikų durklą.

Pirmadienio rytą Vilniuje rasti žmogaus kaulai. Kaip pranešė Policijos departamentas, žmogaus kaukolė ir kaulų fragmentai apie 10.25 val. rasti Kairėnų kapinėse, prie šiukšlių konteinerių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Grupė parlamentarų siūlo Seimui priimti įstatymų pataisas, sudarančias galimybę iš miestų bei miestelių reprezentacinių vietų deramai perlaidoti Sovietų Sąjungos karių palaikus į kapines. Jas inicijavęs Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno pavaduotojas Domas Griškevičius siūlo suteikti teisę Vyriausybei nustatyti Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaikų perkėlimo ir laidojimo vietos įamžinimo, pažymėjimo tvarką.

Šią savaitę pradėjus tirpti sniegui ir toliau vyraujant gausiems krituliams, apsemtos Kartenos miestelio kapinės. Miestelio seniūnė Arūnė Putvinienė sako, kad vietos gyventojai kol kas su situacija bando tvarkytis savarankiškai, tačiau neatmeta galimybės ateityje dėl vandens nutekėjimo sistemų įrengimo kreiptis pagalbos ir į Kretingos rajono savivaldybę.   „Tokia situacija nutiko pirmą kartą. Kadangi ištirpo labai daug sniego, visas vanduo nuo kalno subėgo į kapines.

Panevėžyje šalia Kristaus Karaliaus katedros kapinių planuojama statyti kolumbariumą, pranešė savivaldybė. Šiems darbams atlikti jau parengtas techninis projektas. Tarp „Grauduvos“ laidojimo namų ir Žagienės gatvės esančiame 1,6 hektaro plote planuojama įrengti 115 sekcijų, sudarančių kolumbariumą.

Panevėžyje šalia Kristaus Karaliaus katedros kapinių planuojama statyti kolumbariumą, pranešė savivaldybė. Šiems darbams atlikti jau parengtas techninis projektas.  Tarp „Grauduvos“ laidojimo namų ir Žagienės gatvės esančiame 1,6 hektaro plote planuojama įrengti 115 sekcijų, sudarančių kolumbariumą.

Technologijoms sparčiai žengiant į priekį, pokyčiai paliečia ir mirusiųjų atminimo įamžinimo temą. Tad nenustebkite, jei ateityje ant kone kiekvieno antkapio pamatysite nedidelę lentelę su QR kodu – tokias galite išvysti jau dabar. Tokią atminimo įamžinimo paslaugą siūlantys kauniečiai papasakojo, kokią informaciją galima sutalpinti nedideliame kode.

„Netvarkoma kapavietė“ – lentelės su tokiu užrašu išdygo ant apleistų kapų Panevėžio miestui priklausančiose kapinėse. Savivaldybė taip siekia atkreipti užmirštų kapaviečių šeimininkų dėmesį. Specialiomis lentelėmis pažymėtas kapavietes komisija kelerius metus stebės, fotografuos. Ir jei niekas šių kapų taip ir neaplankys, užmirštos kapavietės bus perleistos kitiems, kad ir visiškai svetimiems žmonėms. Neretas žmogus apleidžia artimųjų kapus ir jais nepasirūpina.

Šiauliuose kyla nesutarimas dėl centrinėje miesto aikštėje esančių sovietinių kapų. Vieni nori, kad okupantų palaikai būtų kuo greičiau perkelti į nuolatines kapines, o ne būtų centre, kaip propagandos simbolis. Tiesa, meras tikina, kad skubėti nereikia, mat nėra aiškumo įstatymuose ir tvarkoje. Kultūros departamentas atšauna, kad karių perkėlimui į kitas kapines kliūčių nėra, ir tik savivaldybė turi pati nuspręsti ir imtis veiksmų.

Nijolė piktinasi, kad Rokantiškių kapinėse negali prieiti prie vyro kapo. Pašnekovė TV3 Žinioms pasakoja, kad kapinėse atlikus kelių asfaltavimo darbus, prie kapaviečių liko užverstos trinkelės – asfalto danga liko aukščiau nei pačios kapavietės, dėl to po jomis dar gali pradėti tekėti vanduo. Vilniaus savivaldybės atstovė teigia, kad iki pavasario ši problema bus išspręsta.