kapinės

Beprecedentis atvejis Kruonyje, Kaišiadorių rajone. Dalis miestelio kapinių įrengtos valstybinėje žemėje ir čia jau kelis dešimtmečius laidojami mirusieji. Nelegalių kapaviečių apie 30. Tad dabar keliai du – arba perlaidoti mirusiuosius, arba bandyti įteisinti kapinių plėtrą.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Valstybinę žemę užima ne tik gyvieji, bet ir mirusieji. Tik pastarieji – ne savo noru. Taip nutiko Kruonyje, Kaišiadorių rajone.

Antkapiai yra svarbūs atminimo ženklai, skirti pagerbti išėjusius artimuosius. Laikui bėgant jie gali apsinešti purvu, samanomis ar kitomis aplinkos apnašomis. Nors gali kilti noras antkapius nuvalyti kuo greičiau, tačiau netinkami valymo metodai gali sukelti negrįžtamą žalą akmeniui. Tad labai svarbu suprasti, kokios medžiagos yra naudojamos antkapiams ir pasirinkti tinkamus valymo būdus, rašoma memorialmerits.com.

Kovo 18 dieną buvo išplatintas pranešimas apie tai, kad yra ieškomi už Pagėgių Senosiose kapinėse esančią kapavietę atsakingi asmenys. Pranešama, kad laiku nesusisiekus su seniūnija, paminklas bus utilizuotas. Viešai kreiptasi dėl kritinės paminklo būklės – iki šiol nežinoma, kas yra atsakingi už kapavietę Nr. 02245.  Ieškomi už kapavietę atsakingi asmenys Socialiniame tinkle „Facebook“ kreipimusi į už kapavietę atsakingus asmenis dalijosi Pagėgių savivaldybė.

Konteineriai prie kapinių – vieta išmesti kapinių atliekas, tačiau ši taisyklė, rodos, galioja ne visiems – Vievio seniūnija skelbia stebinti tendenciją, kad čia keliauja įvairios atliekos, nuo dėžių iki tekstilės. Be to, čia atsikratoma ir pelenais – manoma, kad būtent nuo jų anksčiau Vievyje prie kapinių kilo gaisras.

Velykos – tai vilties, atgimimo ir susikaupimo metas, tad per šventinį savaitgalį ne vienas aplanko artimųjų kapus. Subtilios pavasarinės dekoracijos ir šviežios gėlės tampa atminimo bei tikėjimo amžinuoju gyvenimu simboliu. Kokius augalus verta rinktis kapams šiuo laikotarpiu? Velykinis kapų puošimas paprastai būna lengvesnis ir santūresnis nei rudenį. Vietoj masyvių kompozicijų ir daugybės žvakių vyrauja šviesios spalvos, natūralūs akcentai ir su pavasariu siejamos gėlės.

Artimojo netektis – viena skaudžiausių gyvenimo akimirkų. Tačiau vienai Marijampolės gyventojai atsisveikinimas su į amžinybę išėjusiu dėde virto dar didesniu sukrėtimu, nes laidojimas buvo itin kraupiomis ir netinkamomis sąlygomis. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja, kuri pasidalijo jautria savo šeimos istorija.

Dar vienoje vietoje Lietuvoje bus įrengtas kapas Negimusiam kūdikiui – dar viena amžinojo poilsio vieta negimusiems kūdikiams atsiras Žemaičių Kalvarijoje. Kaip socialiniame tinkle „Facebook“ skelbė Telšių vyskupija, kapą planuojama įrengti atliepiant gydymo įstaigų poreikius ir pabrėžiant kiekvieno žmogaus vertę.

Jungtinėje Karalystėje savo tėčio kapą norėjusi aplankyti dukra negalėjo patikėti savo akimis – už vizitą turėjo sumokėti penkis svarus (5,75 eurus). Jode sukritikavo „Garden of Remembrance“ kapines Longtone, Stoke-on-Trent mieste, dėl vienkartinio mokesčio, kuris skiriamas norint aplankyti artimųjų kapus. Kaip ji pasakojo, už kapinių priežiūrą ji jau moka 65 svarus (74,80 eurus) per metus, rašoma thesun.co.uk.

Lietuvos kariuomenė socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino žinute, kuria kreipiasi į a. a. Tado Tumo bendražygius ir visus, norinčius jį prisiminti bei pagerbti. Pranešime kviečiama dalyvauti Ukrainoje žuvusio kario savanorio paminklo pašventinimo ceremonijoje Vilniuje. Kaip skelbia kariuomenė, vasario 23 dieną sukaks dveji metai nuo Tado Tumo žūties Ukrainoje. Jis kovojo Ukrainos pusėje ir taip pat tarnavo Lietuvos kariuomenėje kaip karys savanoris.

Laidojimo paslaugų centras socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo jautriu ir kartu netikėtu įrašu apie reiškinį, kuris šaltuoju metų laiku nustebina ne vieną. Įmonės atstovai atkreipė dėmesį į situaciją, kai po laidotuvių ar kapavietės aplankymo žmonės sugrįžę randa be žiedų likusius vainikus ir puokštes. Natūralu, kad tokiais atvejais kyla klausimų ir nerimo – ar gėlės nebuvo pasisavintos? Vis dėlto, kaip paaiškėjo, priežastis – visai ne žmonių elgesys, o gamtos dėsniai.

Vakar Vievio kapinėse kilo pavojinga situacija – dėl neatsargaus elgesio užsidegė konteineriai, esantys prie kapinių. Specialistai turi prašymą lankytojams, kad tokių nelaimių būtų išvengta ateityje. Kaip vakar socialiniame tinkle „Facebook“ skelbė UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“, gaisras buvo numalšintas, tačiau padaryta nuostolių: sugadintas inventorius.

Atvykus į kapines įprasta matyti šalia antkapių padėtas gėles ar žvakutes. Vis tik kartais galima aptikti išskirtinesnių, ne kasdien matomų radinių. Štai prieš kelias dienas kapines skaitmenizuojančios įmonės darbuotojai aptiko neįprastą vaizdelį – šalia mirusiosios antkapio buvo palikta saldainių. Prieš kelias dienas šalia antkapio buvo aptikti padėti saldainiai. „Ar tai tinkamas būdas parodyti meilę?“ Socialiniame tinkle „Facebook“ šia žinia dalijosi kapines skaitmenizuojanti įmonė cemety.

Senų ir naujų metų sandūroje, gruodžio 31 dieną, minėtos 167-osios Vinco Kudirkos gimimo metinės. Šia ypatinga proga grupelė žmonių aplankė jo amžinojo poilsio vietą – kapą, esantį Kudirkos Naumiestyje. Kaip socialiniame tinkle „Facebook“ skelbė Šakių rajono savivaldybė, V. Kudirkos atminimas pagerbtas ne tik gėlių puokšte, bet ir tylos minute.

Yra kažkas giliai asmeniško gėlių padėjime ant mylimo žmogaus kapo. Tai gestas, kuris pranoksta žodžius – tylus būdas parodyti, kad ryšys tarp gyvųjų ir išėjusiųjų niekada nenutrūksta.

Skausmas praradus vaiką nepalieka niekada – jis tik keičia formą. Tačiau kai net gedėjimas nuolat trikdomas, žaizdos atsiveria iš naujo. Tragiškai žuvusios 20-metės Marcelinos mama Natalija jau daugiau nei dvejus metus gyvena tarp Lenkijos kapinių takų ir prisiminimų, kuriuos stengiasi saugoti bent dukters kape. Deja, ramybės čia nėra – kapas nuolat apvogiamas.

Šokiruojančios lenko Marko Kubaczkio iš Katovicų dingimo detalės. Vyras rugsėjo 19 dieną dingo be žinios. Jo kūnas buvo rastas kapinėse Žytnėje prie Radomsko, beveik už 100 kilometrų nuo Katovicų. Jis buvo įmestas į svetimos vyresnės moters kapą, mirusios prieš 23 metus. „Fakt“ surado asmenis ir liudnininkus, žinančius bylos aplinkybes. Jų pasakojimai – sukrečiantys, rašo fakt.pl. Dingusio 34-erių vyro kūnas rastas svetimos moters kape Marekas rugsėjo 19-ąją prapuolė lyg į vandenį.

Lietuvoje populiarėjant palaikų kremavimui ir laidojimui urnose, savivaldybėms tai leidžia sutaupyti žemės plotus kapinėms, o artimiesiems supaprastina laidojimo vietos priežiūrą. Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio ir Kauno savivaldybių atstovai sako, kad urnų laidojimas populiarėja, nors artimiausiais metais laidojimo plotų kapinėms taip pat dar pakaks.

Antkapio pasirinkimas – ne tik praktinis, bet dažnai ir emocinis sprendimas, atspindintis artimojo atminimą bei šeimos narių estetinį skonį. Nors kapaviečių įrengimas dažnai laikomas itin tradiciniu dalyku, kuris mažai keičiasi, pastaraisiais metais pastebimos naujos dizaino, medžiagų ir individualizacijos tendencijos.

To Lietuvoje dar nebuvo – Ignalinos rajone meška įsisuko į kaimo kapines. Vietos seniūnas rado išvartytas žvakes, paminklą ir kryžių, aplamdytą kapinių tvorą. Kad kapines nusiaubė ne kokie piktavaliai, o girios plėšrūnė, patvirtino aptikti meškos pėdsakai ant kapaviečių. Vietiniai sako – girioje apsigyvenusi rudoji plėšrūnė šeimininkauja ir gyventojų kiemuose.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Lvive esančios Lyčakivo kapinės sparčiai pildosi – beliko vos kelios laisvos vietos žuvusiems kariams. Miesto valdžia skelbia, kad netrukus bus pristatytas naujas sklypas, skirtas Ukrainos gynėjų amžinojo poilsio vietai, rašo UNIAN. Lyčakivo kapinėse liko tik apie 20 laisvų vietų. Apie tai pranešė Lvivo miesto taryba. Pasak Lvivo miesto tarybos vykdomojo komiteto vadovo Jevgenijaus Boiko, netrukus miestas pristatys naują sklypą, kuriame bus laidojami kariai, paaukoję savo gyvybes už Ukrainą.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje kilus diskusijoms apie neprižiūrimas kapavietes, Aplinkos ministerija paaiškina, kaip reglamentuojamas kapaviečių tvarkymas ir kokios pasekmės gali grėsti už jų nepriežiūrą. Vyriausybės patvirtintose Kapinių tvarkymo taisyklėse nurodyta, kad neprižiūrima kapavietė – tai tokia kapavietė, kuri ne trumpiau kaip dvejus metus netvarkyta ir šių taisyklių nustatyta tvarka pripažinta neprižiūrima.

Jau šešiolika metų Valerija Vaišvilienė dirba ten, kur susilieja žmogaus skausmas ir ramybė – ritualinių paslaugų versle. Jos parduotuvėje galima rasti beveik viską, ko prireikia atsisveikinimui su artimuoju. Tačiau tarp juodų kaspinų, karstų ir gedulo rūbų nėra kūdikiams skirtų drabužėlių ir mažų karstų. Verslininkė savo parduotuvėje jų sąmoningai vengia, nes jai per sunku būtų juos matyti kasdien.

Plungės rajone, Norvaišių kaime, galima aptikti tokias kapines, kokių tikriausiai daugiau pasaulyje neišvystumėte. Tai – meno kūrinių kapinės, kuriose nugulė skirtingų menininkų darbai, idėjos bei konceptai. Šių kapinių įkūrėjas – menininkas, Vilniaus dailės akademijos doc. dr. Juozas Laivys, kuris su humoru pasakojo apie kapinių įkūrimą. „Tokia mintis užgimė prieš 10 metų, aš jau net pats primiršęs, kaip jos atsirado.

Lapkričio 2-ąją, per Vėlines, Nijolė apsilankė Anykščių kapinėse. Nors diena turėjo būti kupina rimties ir susikaupimo, jos akį patraukė neįprastos lentelės prie greta esančių kapų. Pamačiusi, kas ten parašyta, Nijolė buvo pakraupusi – jos išvystas vaizdas sukėlė tikrą diskusijų audrą internete. Pasipiktino prie kapų įrengtomis lentelėmis Socialiniame tinkle „Facebook“ Nijolė pasidalijo įrašu, kuriame papasakojo apie vaizdą, sukrėtusį ją iki širdies gelmių.

Lapkričio 1-ąją, per Visų Šventųjų dieną, Lenkijoje, Konino kapinėse, pasigirdo galingas sprogimas ir kilo gaisras – liepsna pakilo net į 10 metrų aukštį.  Kapas užsiliepsnojo apie 22.25 val. ir apėmė vieną iš kapų, esančių evangelikų kapinių dalyje. Liepsnos greitai išplito, o į orą pakilo daugiau nei 10 metrų aukščio ugnies stulpas, rašoma fakt.pl. Kapinėse sprogus žvakei pasipylė liepsnos „Sprogo kapų žvakė – tai buvo girdėti iš tolo.

Šį savaitgalį didžioji dauguma lietuvių važiavo į kapines lankyti mirusių artimųjų kapų, juos sutvarkyti, pabūti ramybėje ir pasimelsti už išėjusius. Vis tik net amžinojo poilsio vietoje įsisuka ilgapirščiai – Tauragėje į kapines nuvykusi Jurgita ant brolio kapo neberando prieš savaitę nuneštos gėlių kompozicijos.

Turbūt ne vienas žino, kad Vėlinių periodu tarp šio ir anapusinio pasaulio riba suplonėja, tad daugumoje kultūrų šiuo periodu yra prisimenami ir pagerbiami mirusieji. Lietuva – ne išimtis, kasmet visi pilnais gėlių glėbiais ir žvakėmis važiuoja į kapines. Etnologė Eglė Valentė pokalbio metu naujienų portalo tv3.lt skaitytojams išryškino Vėlinių svarbą, o taip pat nurodė, koks paros metas nėra tinkamas kapinėms lankyti. „Nuo pačių seniausių laikų Vėlinių periodas yra ypatingas.

Visuotinė kapinių apgultis. Lietuviai mini visų šventųjų dieną ir, kaip patysako puoselėja tradicijas. važinėja nuo vienų kapinių iki kitų, susitinka su artimaisiais, džiaugiasi, kad šiek tiek pasitaisę orai netrukdo mirusių artimųjų kapų tvarkymui. Dalis žmonių pasakoja, kad stengiasi išvengti nepatogumų, šiandien kapinėse pasirodė simboliškai, o kapus esą sutvarko anksčiau.

Artėjant Vėlinėms gyventojai skuba tvarkyti ir puošti artimųjų kapus. Kai kurie tam ruošiasi itin rimtai ir kapą atnaujina iš esmės – užsako naują paminklą. Aiškėja, kad kai kurie lietuviai tam gali išleisti dešimtis tūkstančių eurų, o kiti net ima paskolą, kad tik įsigytų paminklą.  Kiek kainuos sutvarkyti kapą, priklauso nuo to, ko žmogus pageidauja. Pavyzdžiui, vien antkapis gali kainuoti nuo kelių šimtų iki 10 tūkst. eurų ir daugiau.

Lietuviai mini Visų Šventųjų dieną ir, kaip patys sako, puoselėja tradicijas: važinėja nuo vienų kapinių iki kitų, susitinka su artimaisiais, džiaugiasi, kad šiek tiek pasitaisę orai netrukdo mirusių artimųjų kapų tvarkymui. Dalis žmonių pasakoja, kad stengiasi išvengti nepatogumų, šiandien kapinėse pasirodė simboliškai, o kapus esą sutvarko anksčiau. Tiems, kurie savaitgalį ketina vykti į kapines automobiliu, policija pataria vengti išvažiuoti paskutinę minutę ir atsidurti spūstyje.

Visų šventųjų diena ir Vėlinės – tai dienos, kai prisimename ne tik išėjusius artimuosius, bet ir pagerbiame scenos grandus, aktorius, rašytojus, politikus, visuomenės veikėjus, palikusius šį pasaulį. Jų pėdsakas mūsų gyvenimuose ir istorijoje niekada nebus pamirštas. Vilniaus Antakalnio kapinių kvartalas, vadinamas Menininkų kalneliu, ir Kauno Petrašiūnų kapinės – vietos, kur žemė amžinajam poilsiui priėmė daugybę iškiliausių Lietuvos asmenybių.

Pažvelgus pro langą matyti, kad rudeniniai lapai pamažu nukloja žemę, o vakarai tampa tamsiu ir netgi mistišku laiku. Visa tai – ne veltui. Pamažu rimstanti gamta rodo, kad jau Vėlinių laikas. Naujienų portalo tv3.lt skaitytojams apie Vėlinių laiko ypatumus ir poelgius, kurie drumsčia protėvių ramybę kapinėse, pasakojo Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ krivė, sociologė Inija Trinkūnienė.

Minint Visų Šventųjų dieną, Seimo pirmininkas Juozas Olekas šeštadienį aplankys ir padės gėlių ant laisvės kovotojų ir iškilių asmenybių kapų. Antakalnio kapinėse parlamento vadovas padės gėlių ant Sausio 13-osios ir Medininkų tragedijos aukų kapų, pagerbs prezidento Algirdo Mykolo Brazausko ir poeto Justino Marcinkevičiaus kapus, bus padėtos gėlės ant Adolfo Ramanausko-Vanago kapo.

Vėlinių savaitgalį numatomi laikini eismo ribojimai šalia Vilniaus kapinių, didžiuosiuose šalies miestuose laikinai keisis viešojo transporto tvarkaraščiai. Vilniaus miesto savivaldybė skelbia, kad iki sekmadienio Rokantiškių, Karveliškių, Kairėnų ir Saltoniškių kapinių prieigose šalia autobusų, apsisukimo žiedų, kapinių įėjimo vartų automobiliams bus draudžiama sustoti ir stovėti. Taip pat lapkričio 1–2 dienomis šių kapinių prieigose eismas bus nukreipiamas apylankų maršrutais.

Nors laiko tėkmėje tradicijos keičiasi, per Visų šventųjų dieną ar Vėlines aplankyti kapus daugeliui lietuvių – tarsi taisyklė. Sutvarkytas, gėlėmis apsodintas ir žvakėmis apdėtas kapas – dabartinė norma.

Artėjant visų Šventųjų ir Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dienoms, amžino poilsio vietos tarsi atgyja – kas tvarko, kas šnekasi susitikę, o kas tik ramiai vaikšto ir mintimis grįžta pas savo artimuosius, draugus, pažįstamus, bendradarbius.

Artėjant Vėlinėms, gyventojai gausiai lanko kapus, šiomis dienomis kapines – ypač vakarais – mėgsta filmuoti bei fotografuoti dronų savininkai. „Oro navigacija“ atkreipia dėmesį, kad virš dalies kapinių, ar jų prieigų, bepiločių orlaivių eismas yra ribojimas ar net visai draudžiamas, o kiekvienam skrydžiui reikia ruoštis iš anksto, rašoma pranešime spaudai. „Paprastai dronus gyventojai naudoja pramogai, tačiau būtina suprasti, kad kiekvienas skrydis yra dalyvavimas oro eisme.

Spalio 30-ąją Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje buvo pastatytas ir atidengtas naujas estrados žvaigždei Nelly Paltinienei (1929-2020 m.) ir jos vyrui Arvydui Paltinui (1933-2021 m.) skirtas paminklas, kuriuo buvo išpildytas vienas paskutiniųjų ir svarbiausiųjų atlikėjos norų prieš mirtį. Kunigas Kęstutis Timofejevas ir Karolis Petravičius visuomet artimai sutarė su Anapilin iškeliavusia legendine pora, dėl to abu pašventino poros paminklą.

Artėjant Vėlinėms, laidojimo namų „Akmeka“ specialistas dalijasi įžvalgomis apie kolumbariumo privalumus, kurie užtikrina, kad artimųjų atminimo vieta visada išliks tvarkinga – net jei negalite jos dažnai lankyti. Vėlinės – tai metas, kai prisimename ir pagerbiame išėjusius artimuosius. Kiekvienas tai daro savaip – vieni aplanko kapavietę, kiti uždega žvakę namuose ar randa savų būdų pagerbti mirusiuosius.

Lietuvoje pirmą kartą kartu palaidoti 27 po mirties medicinos mokslui paaukoję žmonės, kurie išreiškė norą būti palaidoti universiteto numatytoje vietoje. Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto dekano Daliaus Jatužio teigimu, sprendimo palaidoti šiuos kūnus Antakalnio kapinėse paieškos ir visas procesas truko daugiau nei aštuonerius metus. „Tie kūnai, 27 žmonės, kuriuos mes šiandien laidojame, su kuriais atsisveikiname, kaupiasi jų urnos mūsų Medicinos fakultete jau eilę metų.

Artėjant Vėlinėms, Aplinkos apsaugos departamentas rekomenduoja saikingai pirkti, o susidariusias kapinių atliekas – rūšiuoti. Aplinkosaugininkai pažymi, kad didesnis žmonių vartojimas lemia didesnius susidarančių atliekų kiekius, todėl tvarkant artimųjų kapus žvakės, dirbtinės ar gyvos gėlės bei kiti atributai galiausiai tampa atliekomis. Jų galima išvengti planuojant pirkinius ir pasirenkant aplinkai draugiškesnes alternatyvas, rašoma Aplinkos apsaugos departamento pranešime spaudai.

Artėjant Vėlinėms, Rokiškio senosiose kapinėse aidėjo vaikų balsai – priešmokyklinukai tvarkė apleistus kapus ir uždegė žvakeles, dalyvaudami respublikinėje akcijoje „Nė vieno kapo be žvakelės“. Mažieji rokiškiečiai taip mokėsi pagarbos mirusiesiems ir bendruomeniškumo.

Kapinės – tai rimties, pagarbos ir apmąstymų vieta. Nors kai kurios elgesio taisyklės yra pagrįstos senais prietarais, jų esmė išlieka ta pati – pagarba mirusiesiems. Štai penki dalykai, kurių, pasak tradicijos, kapinėse daryti nederėtų, rašoma fakt.pl. Neimkite nieko iš kapinių Seniau buvo tikima, kad viskas, kas yra kapinėse – žolė, gėlės, šakelės, akmenukai ar net kaštonai – priklauso mirusiesiems.

Kiekvienais metais spalio pabaigoje ir pirmosiomis lapkričio dienomis žmonės eina į kapines pagerbti savo artimuosius ir papuošti kapus gėlėmis. Čia karaliauja chrizantemos, kurios simbolizuoja atmintį, pagarbą ir apmąstymus. Vis tik pasirinkti tinkamą rūšį nėra lengva, nes ne kiekvienas augalas išgyvena lapkričio šalčius, rašoma fakt.pl. Perkant chrizantemas Vėlinėms vadovaukitės ne tik gėlių spalva ar dydžiu, bet ir jų atsparumu vėjui, lietui bei šalčiui.

Prieš Vėlines visoje Lietuvoje vykstanti „Re Verum“ globojama akcija „Nė vieno kapo be žvakelės“ šiemet ženkliai plečiasi – prie jos pirmą kartą jungiasi „Caritas“. Akcijos organizatorių teigimu, prieš penkiolika metų Plungėje gimusi iniciatyva išaugo į visos šalies tradiciją, įtraukiančią vis daugiau bendruomenių ir savanorių. Ne tik dalys žvakeles, bet ir tvarkys apleistus kapus Šių metų akcija taps bene didžiausia per visą jos gyvavimo istoriją.

Ne tik prekybos centrai, tačiau ir žmonės artėjančioms Vėlinėms pradeda ruoštis pakankamai anksti. Keliaujant į kapines svarbu ne tik pasiruošti pakankamai žvakučių, tačiau taip pat atvykti su gėlių kompozicijų rankose, skirta pagerbti mirusiojo atminimą. Naujienų portalui tv3.lt apie lietuvių gėlių kompozicijų pasirinkimus Vėlinėms papasakojo „Nijolės gėlių namų“ vadovė Nijolė Beliakienė.

Artėja Vėlinės ir Visų šventųjų diena, kai daugybė lietuvių patrauks lankyti artimųjų kapų ir uždegti atminimo ir pagerbimo simboliu tapusias žvakes. Vis tik dažnai lankyti kapus galimybę turi ne visi, todėl ieško būdų, kaip prailginti žvakių degimo laiką – teigiama, kad tai padaryti gali padėti šios gudrybės. Kad žvakės degtų kuo ilgiau, išbandykite kelis patarimus – išskiriamos dvi gudrybės, kurios gali praversti, rašo bobvila.com.

Artėjant Vėlinėms, pradėjote dairytis žvakių kapams? Dar ne taip seniai mūsų proseneliai kapus Vėlinėms puošdavo gerokai kukliau – meškauogėmis, medžių lapais ar vienu kitu gėlės žiedu ir būtinai vėlėms palikdavo vaišių. Per Vėlines Dzūkijoje vyrai ir naminukės prie mirusiųjų kapo išlenkdavo. Mat tikėta, kad išėjusiųjų vėlės saugo žmones dirbant ūkio darbus. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Kadaise buvo kapai, o dabar – miškas.

Dar visai neseniai lietuviškose kapinėse vyravo pompastikos estetika – masyvios poliruoto granito plokštės, iškilūs antkapiai, blizgios trinkelės ir margos skaldos kompozicijos. Toks vaizdas ilgą laiką buvo laikomas prabangos ir pagarbos ženklu. Šiandien vis daugiau žmonių renkasi priešingą kryptį: vietoj spindesio – santūrumas, vietoj gausos – skonis.