kapinės

Pamatęs vaizdus, kuriuose prie Pirmojo Alytaus kapinių esančių konteinerių paliktas klozetas su „pamerktomis“ plastikinėmis gėlėmis – Šv. Liudviko bažnyčio klebonas rėžė tiesiai: „Barbarai“. Klebonas Marius Talutis įsitikinęs, kad toks atvejis daug pasako apie visuomenės kultūrą. „Per didelė garbė klozetui, kad mes jį komentuotumėm“, – pusiau juokais, pusiau rimtai situaciją įvertino kunigas. Tačiau netrukus pokalbis pasisuko kur kas rimtesne linkme.

Panevėžio miesto savivaldybė tęsia galbūt neprižiūrimų kapaviečių stebėseną ir kviečia gyventojus pasirūpinti artimųjų amžinojo poilsio vietomis. Taip pat svarbu patikrinti, ar kapinių dokumentuose yra įrašyti jų artimųjų palaidojimo duomenys ir nurodytas už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo.

Ant paminklų atsirandantys QR kodai, kuriuos nuskenavus galima perskaityti mirusiojo gyvenimo istoriją ir išvysti jo nuotraukas, jau pasiekė ir Panevėžio krašto kapines. Tačiau tokią mirusiųjų atminimo įamžinimo naujovę panevėžiečiai vertina nevienodai. Vieni mano, kad QR kodai galėtų atsirasti ant iškilių, visuomenei nusipelniusių žmonių kapų, nes leistų daugiau sužinoti apie jų gyvenimą.

Kaune esančiose kapinėse ketvirtadienį rastas kūnas. Portalo delfi duomenimis, rastas negyvas vyras. Į kapines atskubėjo gausios policijos pajėgos. Pranešama, kad vyras nusižudė, policija pradėjo tyrimą mirties priežasčiai nustatyti.

Marijampolės savivaldybė kreipėsi į gyventojus su svarbiu prašymu – žmonės, kurių artimieji buvo Lietuvos partizanai, ryšininkai ar rėmėjai, raginami susisiekti dėl galimybės jų kapus pažymėti oficialiais atminimo ženklais ir taip įamžinti laisvės kovotojų atminimą. Marijampolės savivaldybė, bendradarbiaudama su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru, jau gavo teigiamus sprendimus dėl devynių partizanų ir jų ryšininkų kapų pažymėjimo.

Žmonėms atgaunant pinigus iš antros pensijų pakopos, paminkladirbiai stebi ir didėjančią paminklų ar antkapių plokščių paklausą. Per pusmetį jų pardavimai šoktelėjo kone dvigubai. Dažnas nori mirusųjų atminimą įamžinti kuo originaliau, tad populiarėja ir naujovės – pavyzdžiui, ant paminklų vis dažniau galima išvysti QR kodus su pasakojimu apie mirusįjį.

Vis labiau Lietuvoje populiarėja kapo uždengimas akmens plokšte. Tokia alternatyva tautiečiams patinka dėl to, kad sutaupo laiko ir energijos tvarkant kapus – nebereikia kelis kartus per metus važiuoti sodinti gėlių ir tvarkyti artimojo kapo, pakanka mažiau pastangų siekiant tvarkingo kapavietės vaizdo.

Socialiniame tinkle „Facebook“ puslapyje „Cemety.lt“ pasirodė informacija apie seną, bet vis dar kapinėse dažnai sutinkamą tradiciją. Įraše atskleidžiama, ką reiškia ant paminklų dažnai matomas trumpinys „A. A.“ ir kodėl jis buvo taip plačiai naudojamas anksčiau. Pasirodo, kad laikui bėgant ši praktika tapo retesnė ir šiandien ant naujų paminklų tokį įrašą matome vis mažiau.

Kapavietės – tai vieta, kur saugomas mūsų artimųjų atminimas, todėl jų priežiūra yra svarbi pagarbos ir atsakomybės dalis. Siekiant užtikrinti tvarkingą ir estetišką kapinių aplinką patvirtinta laidojimo, leidimo laidoti išdavimo, kapinių priežiūros ir lankymo, kapaviečių pripažinimo neprižiūrimomis ar kapaviečių (kapų) identifikavimo tvarka.

Alytaus rajone iš kapinių pavogta stebėjimo kamera. Kaip nurodo policija, liepos 2 d.  Alytaus apskrities pareigūnai gavo Alytaus rajono savivaldybės administracijos pareiškimą, kad birželio 26 d. Alytaus rajone, Kaniūkų kaimo kapinėse buvo pavogta stebėjimo kamera. Pradėtas įvykio aplinkybių patikslinimas.

Į Pirmojo Alytaus Klevų gatvės kapines aplankyti artimųjų kapų atvykęs alytiškis, specialusis pedagogas logopedas Darius Moraza atsidūrė netikėtoje situacijoje. Iš tolo vyras pastebėjo kylančius dūmus, o priėjęs arčiau pamatė atvira liepsna degančią žvakę prie medinio kryžiaus. Kapinėse vos neužsidegė medinis kryžius  Pasak D. Morazos, iš pradžių nebuvo aišku, kas tiksliai dega. „Ėjome lankyti tėvų kapų ir iš tolo pamatėme, kad rūksta dūmai.

Vengrijoje sulaikytas 30-metis vyras, įtariamas neteisėtai rinkęs žmonių kūnų dalis iš ligoninės ir apleistų kapinių. Atlikę kratą jo bute Budapešte pareigūnai aptiko šiurpų radinį – kaukoles, kaulus, galūnes ir stiklainį su širdimi. Tyrėjų teigimu, įtariamasis dirbo vienoje Vengrijos ligoninėje sanitaru, rašoma ladbible.com. Policija mano, kad dalį žmonių palaikų jis galėjo pasisavinti darbo vietoje, o kitus – iškasti iš apleistų kapinių Vengrijoje ir Slovakijoje.

Policija sulaikė 30-metį vyrą, kuris, tyrėjų teigimu, rinko žmogaus kūno dalis, paimtas iš apleistų kapinių ir jo darbovietės ligoninėje. Vengrijos nacionalinis tyrimų biuras vyrą Budapešte sulaikė birželio 17 dieną, gavęs informacijos, kad jis kūno dalis laikė tiek namuose, tiek darbovietėje. Policija antradienį pranešė, kad įtariamasis dirba ligoninės sanitaru, pranešė apnews.

Po artimojo laidotuvių kyla ne vienas praktinis klausimas – kada sutvarkyti kapavietę po laidotuvių, kada užsakyti pirmąsias šv. Mišias bei kada reikėtų pastatyti naują paminklą vietoje medinio kryželio. Kunigas pateikė atsakymus į visus šiuos klausimus. Naujienų portalui tv3.lt apie reikšmingus praktinius klausimus po artimojo mirties prabilo Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos klebonas Mindaugas Šlaustas.

Šiaulių rajono Bazilionų miestelio bendruomenė, susirinkusi į pasitarimą dėl miestelio tvarkymo bei artėjančių didelių miestelio švenčių organizavimo, viena opiausių problemų iškėlė atnaujintose ir išplėstose miestelio kapinėse užveistą statybinių ir buitinių  atliekų sąvartyną. Bendruomenė, Bubių seniūnija imasi priemonių, kad kapinių šiukšlintojai būtų fiksuojami, nustatomi ir jiems būtų pritaikoma griežta atsakomybė už miestelio erdvių niokojimą.

Prie jūros gelmių likęs amžinas tarnybos pėdsakas ir tyliai žydinčios gėlės ant kapo primena skaudžią netektį, kurios Lietuvos karinės jūrų pajėgos nepamiršta iki šiol. Prieš 17 metų, vykdydamas tarnybines pareigas Baltijos jūroje, žuvo Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivo „Jotvingis“ jūreivis Egidijus Kasperavičius. Birželio 18-ąją Lietuvos karinių jūrų pajėgų bendruomenė pagerbia bendražygio atminimą ir prisimena jo pasiaukojimą tarnaujant Tėvynei.

Per Tėvo dieną visi lietuviai suplūdo į kapines aplankyti jau Anapilin išėjusių artimųjų. Naujų gėlių nuvežimas ir žvakutės uždegimas – tai simbolinė procedūra, leidžianti prisiminti ir pagerbti jų atminimą. Vis tik artimųjų į kapines atvykusios aplankyti klaipėdietės Irmos ten laukė nemaloni staigmena. Lėbartų kapinėse apsilankiusi Irma liko priblokšta – aplink kapavietes stūksojo jau gerokai paaugusi žolė.

Vilkijoje kapinėse antradienį rasti žmogaus kaulų fragmentai, pranešė policija. Anot Policijos departamento, apie 14 val. Kauno rajone, Vilkijoje, Žydų senosiose kapinėse, siekiant nustatyti kapavietėse buvusių pastatų ir paminklų vietas, rasti žmogaus kaulų fragmentai.  Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Technologijos randa vietą ne tik mūsų kasdienybėje, bet ir mirusiųjų pasaulyje. Lietuvoje vis labiau populiarėja kitoks atminimo būdas – ant paminklų uždėti QR kodai. Tokį nuskaičius, galima sužinoti ne tik žmogaus mirties datą, bet ir apie jo asmeninį gyvenimą. Kaip matyti tokių QR kodų reklamose, vienu mygtuko paspaudimo galima sužinoti apie visą mirusiojo gyvenimą. Nuskaičius kodą, atsiveria nuotraukos, informaciją apie asmenį, jo artimuosius, pasiekimus.

Jau šį sekmadienį Tėčius sveikinsime su jų diena – lietuviai keliaus aplankyti, apkabinti ir nuoširdžiai padėkoti, tačiau tokią galimybę turi ne visi – jiems likusi tik tėčių amžinojo poilsio vieta. Netekę vieno brangiausių žmonių, per Tėvo dieną užplūsta kapines, kur atvyksta ne tik prisiminti, bet ir papuošti kapą žiedais. Apie tai, kokias gėles sodinti kapuose Tėčio dienai, anksčiau naujienų portalui tv3.lt pasakojo kapų priežiūros ir tvarkymo įmonės „Eram service“ įkūrėja Rūta Matulienė.

Amžinojo poilsio atgulė senųjų Mažosios Lietuvos gyventojų kaulai. Apleistose kapinėse juos, ištampytus laukinių gyvūnų, užfiksavo „TV3 žinios“. Vėliau tiek žemių savininkas, tiek seniūnija ėmėsi darbų – kapines sutvarkė, o palaikus pagarbiai perlaidojo. Tokių neprižiūrimų senųjų gyventojų amžinojo poilsio vietų Klaipėdos krašte – šimtai. Liuteronų kunigas Mindaugas Žilinskis senose šio tikėjimo žmonių kapinėse kviečia maldai. Netrukus čia bus antrą kartą palaidoti išniekintų mirusiųjų kaulai.

Kapinėse Poronine, Mažosios Lenkijos vaivadijoje, įvyko pavojinga nelaimė – atėjęs aplankyti kapų, vyras išgyveno košmarą. Sekmadienio popietę, gegužės 10 dieną, jam užlipus ant akmens plokštės, dengusios kapavietę, ši įgriuvo. Vyras įkrito į kapo duobę. Į įvykio vietą išskubėjo ugniagesiai, medikai ir policija. Dramatiškas įvykis nutiko apie 15.50 val., rašo fakt.pl.

Vakar kuriam laikui buvo uždrausta lankytis Vaidotų kapinėse – čia sulėkė specialiosios tarnybos. Šios ant kojų sukeltos dėl radinio kapinėse. Kaip skelbė Pagirių seniūnija, šiose kapinėse buvo rastas karo laikų sprogmuo. Į Vaidotų kapines lėkė specialiosios tarnybos – rastas karo laikų sprogmuo Vaidotų kapinėse aptikus seną, karo laikus siekiantį sprogmenį, į vietą atskubėjo atsakingos tarnybos – kol jis buvo pašalintas, prašyta nesilankyti kapinių teritorijoje.

Sausas pavasaris didina gaisrų atvirose teritorijose riziką. Sostinės Karveliškių kapinėse užsiliepsnojo kapavietė. Išdegė žemės plotas, sudegė kapavietėje augusi tuja. Greičiausiai ugnis užsiplieskė dėl neatsargiai paliktos žvakės, nuo jos ėmė degti kapavietėje augęs medis ir sausa žolė.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Karveliškių kapinių lankytojai pastebėjo liepsnojančią kapavietę.

Bijacovcės kaime Slovakijoje nutikęs įvykis atsidūrė dėmesio centre – ten pasirodė jų pačių Lozorius. Arba bent jau taip atrodė, mat iš ką tik palaidoto 60-mečio Františeko kapo jo šeima išgirdo beldimą ir balsus. Vietinis kriminalistas Matej Snopko turi aiškią nuomonę, kaip tai galėjo nutikti. Vietiniai tai jau vadina amžiaus byla ir taip apibūdina sekmadienio, balandžio 26-osios, įvykius vietos kapinėse Bijacovcėse.

Senosiose Tauragės miesto kapinėse siautėja vandalai – kapus čia prižiūrintys tauragiškiai sako, kad turbūt nebeliko nė vieno kapo, nuo kurio nieko nebūtų pavogta. Vagia viską – pasodintas ir dirbtines gėles, brangias ir kuklias puokštes, vazas, net degančias žvakes, apšvarina ką tik supiltus kauburėlius. Žmonės vagims net laiškus ant kapų palieka, apeliuodami į jų sąžinę – laiškai lieka, gėlės dingsta.

Kapų priežiūra pavasarį daugeliui tampa svarbiu rūpesčiu artėjant Motinos dienai. Tačiau šiuo metu orai Lietuvoje išlieka itin permainingi – naktimis dar pasitaiko šalnų, o dienomis temperatūra gali staigiai kilti. Tai kelia klausimų, kokias gėles verta sodinti, kad jos ne tik papuoštų kapavietes, bet ir išliktų gyvybingos. Kapų priežiūros ir tvarkymo įmonės „Eram service“ įkūrėja Rūta Matulienė naujienų portalui tv3.lt pabrėžia, kad šiuo laikotarpiu svarbiausia yra atsparumas šalčiui.

Kapų dengimas akmens skalda Lietuvoje sparčiai populiarėja, tačiau specialistai įspėja – tai nėra universalus sprendimas visoms kapavietėms. Kada verta rinktis šį dengimo būdą, o kada geriau pasvarstyti apie kitus variantus? Apie tai pasakoja kapų dengimo įmonės „Ponas akmuo“ prekybos aikštelės vadovas Simonas Tamošauskas. Estetika ir mažiau priežiūros – pagrindiniai privalumai Pasak S. Tamošausko, akmens skalda dažniausiai pasirenkama dėl dviejų priežasčių – estetikos ir praktiškumo.

Nuo liepos savivaldybės galės imti vienkartinį mokestį už vietą kolumbariume. Tokį leidimą davė Seimas, mat kai savivaldybių kolumbariumai žmonėms prieš kurį laiką tapo nemokami, vietas žmonės išgraibstė, o naujų kolumbariumų savivaldybės beveik nestato. Gavusi leidimą apmokestinti kolumbariumą, Vilniaus valdžia paskaičiavo – niša naujame kolumbariume gali kainuoti iki tūkstančio aštuonių šimtų eurų. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Seimas pritarė Žmonių palaikų laidojimo ir Rinkliavų įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama įteisinti savivaldybių teisę nustatyti mokestį už savivaldybės lėšomis įrengtų kolumbariumo nišų suteikimą.   Ketvirtadienį už tokią galimybę savivaldybėms suteiksiančias Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisas balsavo 59 Seimo nariai, prieš buvo 12, susilaikė 23 parlamentarai.

Iš pirmo žvilgsnio – jautrus atsisveikinimas su mylimu žmogumi, tačiau viena detalė ant paminklo sukėlė audringas diskusijas. Paaiškėjo, kad jame paslėpta necenzūrinė žinutė, kuri vieniems atrodo kaip velionio humoro atspindys, o kitiems – kaip nepagarba. Dėl šio sprendimo šeima ir kapinių administracija atsidūrė priešingose barikadų pusėse, rašoma worldmanual.co.uk.

Retai artimųjų lankomi kapai, kurie netvarkomi ne trumpiau kaip vienerius metus, gali būti įtraukti į galbūt neprižiūrimų kapaviečių sąrašus. Ir toliau netvarkant kapavietės, ji galiausiai gali būti pripažinta neprižiūrima, o nesiėmus veiksmų – jos tvarkymą gali perimti kiti asmenys. Kaip socialiniame tinkle „Facebook“ skelbė Kėdainių rajono savivaldybė, vien šiame rajone per 2025 metus surašyti 953 neprižiūrimų kapaviečių identifikavimo apžiūros aktai.

Turbūt ne viena šeima Lietuvoje turi tradiciją šv. Velykų savaitgalį vykti ant artimųjų kapų ir pradėti pirmuosius gėlių sodinimo darbus. Vis tik ne visi tam taip drąsiai ryžtasi – kiti bijo vis kapus užsukančių „aplankyti“ stirnų. Naujienų portalas tv3.lt visai neseniai sulaukė skaitytojos Linos laiško, kuri dalijosi, kad norėtų su šeima keliauti apsodinti Velykoms artimųjų kapų, tačiau bijo, nes labai greitai gėles apkramto stirnos.

Tvarkant artimojo kapą po žiemos, viena šeima patyrė tai, ko nesitikėtų nė vienas. Iš pirmo žvilgsnio paprastas apsilankymas kapinėse virto šokiruojančiu atradimu, sukėlusiu ne tik emocinį sukrėtimą, bet ir teisėsaugos dėmesį. Iš žemės pradėję lįsti kaulų fragmentai privertė nedelsiant kviesti policiją. Įvykis iškėlė klausimų apie laidojimo praktiką ir galimus pažeidimus. Dabar situaciją aiškinasi tyrėjai, o visa istorija sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo, rašoma fakt.pl.

Į Lietuvą atkeliavus pavasariui ir tuo labiau artėjant gražiausiai pavasario šventei – Velykoms – daugelis lietuvių subruzda ir patraukia lankyti artimųjų kapų. Po žiemos sutvarkius kapą, norisi jį ir apsodinti žydinčiais žiedais, tačiau specialistė sako – su laiku ir orais nepalenktyniausime, tad kol kas žiedais kapus papuoš tik vienas augalas.

Nors Velykos nėra toks įprastas kapų lankymo laikotarpis kaip lapkričio 1-oji, vis daugiau žmonių šventinį savaitgalį vyksta aplankyti artimųjų kapų. Subtilios, pavasariškos dekoracijos ir šviežios gėlės tampa atminimo bei tikėjimo amžinuoju gyvenimu simboliu. Kokie augalai šiuo metu tinka labiausiai? Velykinis kapų puošimas yra gerokai santūresnis nei rudenį. Vietoje sunkių kompozicijų ir gausybės žvakių dominuoja šviesios spalvos, natūralūs elementai ir su pavasariu siejamos gėlės.

Vakar, kovo 26 dieną, Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės atstovai aplankė sparno brolių kapą – jame palaidoti du lietuviai, žuvę Baltijos jūroje vykdydami užduotį. Sraigtasparnio katastrofa įvyko 2003 metais. Prabėgo jau daugiau nei du dešimtmečiai, tačiau jų bendražygiai nepamiršta iki šiol, socialiniame tinkle „Facebook“ skelbė Aviacijos bazė.

Beprecedentis atvejis Kruonyje, Kaišiadorių rajone. Dalis miestelio kapinių įrengtos valstybinėje žemėje ir čia jau kelis dešimtmečius laidojami mirusieji. Nelegalių kapaviečių apie 30. Tad dabar keliai du – arba perlaidoti mirusiuosius, arba bandyti įteisinti kapinių plėtrą.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Valstybinę žemę užima ne tik gyvieji, bet ir mirusieji. Tik pastarieji – ne savo noru. Taip nutiko Kruonyje, Kaišiadorių rajone.

Antkapiai yra svarbūs atminimo ženklai, skirti pagerbti išėjusius artimuosius. Laikui bėgant jie gali apsinešti purvu, samanomis ar kitomis aplinkos apnašomis. Nors gali kilti noras antkapius nuvalyti kuo greičiau, tačiau netinkami valymo metodai gali sukelti negrįžtamą žalą akmeniui. Tad labai svarbu suprasti, kokios medžiagos yra naudojamos antkapiams ir pasirinkti tinkamus valymo būdus, rašoma memorialmerits.com.

Kovo 18 dieną buvo išplatintas pranešimas apie tai, kad yra ieškomi už Pagėgių Senosiose kapinėse esančią kapavietę atsakingi asmenys. Pranešama, kad laiku nesusisiekus su seniūnija, paminklas bus utilizuotas. Viešai kreiptasi dėl kritinės paminklo būklės – iki šiol nežinoma, kas yra atsakingi už kapavietę Nr. 02245.  Ieškomi už kapavietę atsakingi asmenys Socialiniame tinkle „Facebook“ kreipimusi į už kapavietę atsakingus asmenis dalijosi Pagėgių savivaldybė.

Konteineriai prie kapinių – vieta išmesti kapinių atliekas, tačiau ši taisyklė, rodos, galioja ne visiems – Vievio seniūnija skelbia stebinti tendenciją, kad čia keliauja įvairios atliekos, nuo dėžių iki tekstilės. Be to, čia atsikratoma ir pelenais – manoma, kad būtent nuo jų anksčiau Vievyje prie kapinių kilo gaisras.

Velykos – tai vilties, atgimimo ir susikaupimo metas, tad per šventinį savaitgalį ne vienas aplanko artimųjų kapus. Subtilios pavasarinės dekoracijos ir šviežios gėlės tampa atminimo bei tikėjimo amžinuoju gyvenimu simboliu. Kokius augalus verta rinktis kapams šiuo laikotarpiu? Velykinis kapų puošimas paprastai būna lengvesnis ir santūresnis nei rudenį. Vietoj masyvių kompozicijų ir daugybės žvakių vyrauja šviesios spalvos, natūralūs akcentai ir su pavasariu siejamos gėlės.

Artimojo netektis – viena skaudžiausių gyvenimo akimirkų. Tačiau vienai Marijampolės gyventojai atsisveikinimas su į amžinybę išėjusiu dėde virto dar didesniu sukrėtimu, nes laidojimas buvo itin kraupiomis ir netinkamomis sąlygomis. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja, kuri pasidalijo jautria savo šeimos istorija.

Dar vienoje vietoje Lietuvoje bus įrengtas kapas Negimusiam kūdikiui – dar viena amžinojo poilsio vieta negimusiems kūdikiams atsiras Žemaičių Kalvarijoje. Kaip socialiniame tinkle „Facebook“ skelbė Telšių vyskupija, kapą planuojama įrengti atliepiant gydymo įstaigų poreikius ir pabrėžiant kiekvieno žmogaus vertę.

Jungtinėje Karalystėje savo tėčio kapą norėjusi aplankyti dukra negalėjo patikėti savo akimis – už vizitą turėjo sumokėti penkis svarus (5,75 eurus). Jode sukritikavo „Garden of Remembrance“ kapines Longtone, Stoke-on-Trent mieste, dėl vienkartinio mokesčio, kuris skiriamas norint aplankyti artimųjų kapus. Kaip ji pasakojo, už kapinių priežiūrą ji jau moka 65 svarus (74,80 eurus) per metus, rašoma thesun.co.uk.

Lietuvos kariuomenė socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino žinute, kuria kreipiasi į a. a. Tado Tumo bendražygius ir visus, norinčius jį prisiminti bei pagerbti. Pranešime kviečiama dalyvauti Ukrainoje žuvusio kario savanorio paminklo pašventinimo ceremonijoje Vilniuje. Kaip skelbia kariuomenė, vasario 23 dieną sukaks dveji metai nuo Tado Tumo žūties Ukrainoje. Jis kovojo Ukrainos pusėje ir taip pat tarnavo Lietuvos kariuomenėje kaip karys savanoris.

Laidojimo paslaugų centras socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo jautriu ir kartu netikėtu įrašu apie reiškinį, kuris šaltuoju metų laiku nustebina ne vieną. Įmonės atstovai atkreipė dėmesį į situaciją, kai po laidotuvių ar kapavietės aplankymo žmonės sugrįžę randa be žiedų likusius vainikus ir puokštes. Natūralu, kad tokiais atvejais kyla klausimų ir nerimo – ar gėlės nebuvo pasisavintos? Vis dėlto, kaip paaiškėjo, priežastis – visai ne žmonių elgesys, o gamtos dėsniai.

Vakar Vievio kapinėse kilo pavojinga situacija – dėl neatsargaus elgesio užsidegė konteineriai, esantys prie kapinių. Specialistai turi prašymą lankytojams, kad tokių nelaimių būtų išvengta ateityje. Kaip vakar socialiniame tinkle „Facebook“ skelbė UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“, gaisras buvo numalšintas, tačiau padaryta nuostolių: sugadintas inventorius.

Atvykus į kapines įprasta matyti šalia antkapių padėtas gėles ar žvakutes. Vis tik kartais galima aptikti išskirtinesnių, ne kasdien matomų radinių. Štai prieš kelias dienas kapines skaitmenizuojančios įmonės darbuotojai aptiko neįprastą vaizdelį – šalia mirusiosios antkapio buvo palikta saldainių. Prieš kelias dienas šalia antkapio buvo aptikti padėti saldainiai. „Ar tai tinkamas būdas parodyti meilę?“ Socialiniame tinkle „Facebook“ šia žinia dalijosi kapines skaitmenizuojanti įmonė cemety.