kapinės

Retas kuris į kapines važiuoja po kelis kartus per savaitę, tad norisi, kad nuvykus aplankyti mirusių artimųjų padėta žvakė degtų kuo ilgiau. Dalijamės su jumis vienu triuku, kuris padės tai pasiekti. Jeigu norite sulėtinti žvakės degimą ir mėgautis jos šviesa ilgiau, gali padėti vienas nesudėtingas būdas, rašoma bobvila.com. Pirmiausia – įdėkite žvakę į šaldiklį Taip, perskaitėte teisingai – į šaldiklį.

Dirbtinės gėlės ir plastikinės dekoracijos, kurias žmonės atneša į kapines per Vėlines ar kitas atminimo dienas, gali tapti rimta aplinkosaugos problema. Ekspertai ragina atsisakyti šios tradicijos ir rinktis aplinkai draugiškesnes alternatyvas. Aplinkosaugininkai išskiria ne vieną priežastį, kodėl plastikinių dekoracijų kapinėse geriau vengti, rašoma ecopolitic.com.ua.

Nors šiais laikais apie gyvo žmogaus palaidojimą išgirstama retai, vis tik tokių atvejų nutinka. Sunku net įsivaizduoti, ką jaučia tuo metu kape gulintis žmogus, nežinodamas, ar jį kam nors pavyks išgelbėti. Apie tokią patirtį jums galėtų papasakoti 2023 metais kovo mėnesį Brazilijoje užmūrytame kape daugiau nei 10 valandų praleidusi moteris.

Praėjusį savaitgalį galinga audra be gailesčio nusiaubė ir amžinojo poilsio vietas. Žmonės, atvykę lankyti artimųjų kapų, randa sudaužytus paminklus, išvartytus antkapius. Tad nuostoliai siekia tūkstančius. ,,Lietuvos draudimas" skaičiuoja, kad vidutinė išmoka už suniokotą kapavietę siekia apie pusantro tūkstančio eurų, o štai pernai didžiausia išmokėta suma už suniokotą kapą buvo ir 5 tūkstančius eurų.

Penktadienį artimųjų kapų Daugų gatvės kapinėse aplankyti atvykusi alytiškė negalėjo patikėti tuo, ką čia pamatė. Visai neseniai ant kapo pasodinti augalai buvo pavogti. Vagys iškasė augalus kapinėse „Daugų gatvės kapinėse vėl siaučia vagys, iškasti tik ką pasodinti kadagiai. Tikiuosi, kad tie kadagiai, mieli „auksarankiai“, jums nudžius“, – tokia žinute, įspėdama kitus, socialiname tinkle pasidalino moteris. Ji teigė, kad su vagystės atveju kapinėse pati asmeniškai susidūrė pirmą kartą.

Šeštadienį Panevėžį talžiusi audra nepagailėjo ir Šilaičių kapinių. Stiprus vėjas išvertė medžius, laužė stambias šakas, o dalis jų užgriuvo kapavietes ir užtvėrė praėjimus tarp kapų. Kai kurie medžiai išversti su šaknimis, kitų nulaužti kamienai ir didelės šakos. Kol audros padariniai nepašalinti, dalyje kapinių teritorijos vaikščioti gali būti pavojinga. Vertina padarytą žalą Šilaičių kapines prižiūrinčių atstovų teigimu, teritorija apžiūrima ir vertinama.

Atrodo, kad būti palaidotam gyvam tikimybė yra itin menka, tačiau ji niekada nėra neegzistuojanti. Tai primena 2023 metų kovo mėnesį Brazilijoje nutikęs šiurpus įvykis – gyva palaidota moteris buvo išgelbėta po daugiau nei 10 valandų, praleistų užmūrytame kape. Pietrytinėje Minas Žeraiso valstijoje esančiose Viscondė do Rio Branko miesto kapinėse pareigūnai sulaikė du vyrus po to, kai 36 metų moteris buvo rasta gyva užmūryta kape.

Kapinės daugeliui atrodo paslaptinga vieta, kuri verta pagarbos. Yra daugybė nerašytų taisyklių, žyminčių kapinių etiketą, tad dalijamės su jumis, kaip reiktų elgtis ir ko šiukštu negalima daryti kapinėse. Pirmiausia, pradėsime nuo to, kaip kiekvienas turėtų elgtis kapinėse. Vėliau pereisime prie to, nuo kokių veiksmų reiktų susilaikyti, rašo americanghostwalks.com. Ką reikėtų daryti? Elkitės pagarbiai Kapinėse įprastai vyrauja tyla, todėl ją reikėtų gerbti.

Penktadienį artimųjų kapų Daugų gatvės kapinėse aplankyti atvykusi alytiškė negalėjo patikėti tuo, ką čia pamatė. Visai neseniai ant kapo pasodinti augalai buvo pavogti. „Daugų gatvės kapinėse vėl siaučia vagys, iškasti tik ką pasodinti kadagiai. Tikiuosi, kad tie kadagiai, mieli „auksarankiai“, jums nudžius“, – tokia žinute, įspėdama kitus, socialiname tinkle pasidalino moteris. Vagystė kapinėse Ji teigė, kad su vagystės atveju kapinėse pati asmeniškai susidūrė pirmą kartą.

Neišnešiotą kūdikį gimdymo metu praradusi pora patyrė dar vieną triuškinantį smūgį – atsitiktinai lankydami draugo kapavietę, kapinių patvoryje Milda su Romanu atrado savo mergytės kapelį, palaidotą šalia benamių. Tėvams kaltinant valdiškas institucijas atžalos laidojimu be jų žinios, paaiškėjo žiauri tiesa: didžiulį šoką ligoninėje išgyvenusi motina pati pasirašė dokumentus, kuriais kūdikio laidojimą perleido savivaldybei.

Molėtų rajone, Luokesos seniūnijoje, kapinių teritorijoje vyras, pjaudamas žolę, pirmadienį rado žmogaus kaukolę, antradienį pranešė Utenos apskrities policija. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Šatrininkų seniūnija viešai pasmerkė neatsakingą elgesį Karklėnų kapinių prieigose. Už kapinių tvoros buvo aptiktas didelis kiekis statybinių atliekų ir kitų šiukšlių, kurios, kaip pabrėžiama, ne tik darko aplinką, bet ir rodo nepagarbą mirusiųjų atminimo vietai. Seniūnijos atstovai primena, kad statybinės atliekos negali būti paliekamos nei prie kapinių, nei už jų teritorijos ribų. Tokios atliekos turi būti pristatomos į specialias surinkimo aikšteles ir tvarkomos pagal nustatytą tvarką.

Atėjusi aplankyti savo tėvų kapą kapinėse Glazge, škotė Lynne Brown nustėro – nuo kapavietės buvo pavogtos granito detalės. L. Brown lankė savo tėvų kapą Lambhilo kapinėse Glazge tą dieną, kai jos mamai būtų sukakę 85 metai. Moteris buvo priblokšta pamačiusi, kad dingo trys dideli granito borteliai, kurie buvo pritvirtinti cementu aplink kapą.

Pamatęs vaizdus, kuriuose prie Pirmojo Alytaus kapinių esančių konteinerių paliktas klozetas su „pamerktomis“ plastikinėmis gėlėmis – Šv. Liudviko bažnyčio klebonas rėžė tiesiai: „Barbarai“. Klebonas Marius Talutis įsitikinęs, kad toks atvejis daug pasako apie visuomenės kultūrą. „Per didelė garbė klozetui, kad mes jį komentuotumėm“, – pusiau juokais, pusiau rimtai situaciją įvertino kunigas. Tačiau netrukus pokalbis pasisuko kur kas rimtesne linkme.

Panevėžio miesto savivaldybė tęsia galbūt neprižiūrimų kapaviečių stebėseną ir kviečia gyventojus pasirūpinti artimųjų amžinojo poilsio vietomis. Taip pat svarbu patikrinti, ar kapinių dokumentuose yra įrašyti jų artimųjų palaidojimo duomenys ir nurodytas už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo.

Ant paminklų atsirandantys QR kodai, kuriuos nuskenavus galima perskaityti mirusiojo gyvenimo istoriją ir išvysti jo nuotraukas, jau pasiekė ir Panevėžio krašto kapines. Tačiau tokią mirusiųjų atminimo įamžinimo naujovę panevėžiečiai vertina nevienodai. Vieni mano, kad QR kodai galėtų atsirasti ant iškilių, visuomenei nusipelniusių žmonių kapų, nes leistų daugiau sužinoti apie jų gyvenimą.

Kaune esančiose kapinėse ketvirtadienį rastas kūnas. Portalo delfi duomenimis, rastas negyvas vyras. Į kapines atskubėjo gausios policijos pajėgos. Pranešama, kad vyras nusižudė, policija pradėjo tyrimą mirties priežasčiai nustatyti.

Marijampolės savivaldybė kreipėsi į gyventojus su svarbiu prašymu – žmonės, kurių artimieji buvo Lietuvos partizanai, ryšininkai ar rėmėjai, raginami susisiekti dėl galimybės jų kapus pažymėti oficialiais atminimo ženklais ir taip įamžinti laisvės kovotojų atminimą. Marijampolės savivaldybė, bendradarbiaudama su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru, jau gavo teigiamus sprendimus dėl devynių partizanų ir jų ryšininkų kapų pažymėjimo.

Žmonėms atgaunant pinigus iš antros pensijų pakopos, paminkladirbiai stebi ir didėjančią paminklų ar antkapių plokščių paklausą. Per pusmetį jų pardavimai šoktelėjo kone dvigubai. Dažnas nori mirusųjų atminimą įamžinti kuo originaliau, tad populiarėja ir naujovės – pavyzdžiui, ant paminklų vis dažniau galima išvysti QR kodus su pasakojimu apie mirusįjį.

Vis labiau Lietuvoje populiarėja kapo uždengimas akmens plokšte. Tokia alternatyva tautiečiams patinka dėl to, kad sutaupo laiko ir energijos tvarkant kapus – nebereikia kelis kartus per metus važiuoti sodinti gėlių ir tvarkyti artimojo kapo, pakanka mažiau pastangų siekiant tvarkingo kapavietės vaizdo.

Socialiniame tinkle „Facebook“ puslapyje „Cemety.lt“ pasirodė informacija apie seną, bet vis dar kapinėse dažnai sutinkamą tradiciją. Įraše atskleidžiama, ką reiškia ant paminklų dažnai matomas trumpinys „A. A.“ ir kodėl jis buvo taip plačiai naudojamas anksčiau. Pasirodo, kad laikui bėgant ši praktika tapo retesnė ir šiandien ant naujų paminklų tokį įrašą matome vis mažiau.

Kapavietės – tai vieta, kur saugomas mūsų artimųjų atminimas, todėl jų priežiūra yra svarbi pagarbos ir atsakomybės dalis. Siekiant užtikrinti tvarkingą ir estetišką kapinių aplinką patvirtinta laidojimo, leidimo laidoti išdavimo, kapinių priežiūros ir lankymo, kapaviečių pripažinimo neprižiūrimomis ar kapaviečių (kapų) identifikavimo tvarka.

Alytaus rajone iš kapinių pavogta stebėjimo kamera. Kaip nurodo policija, liepos 2 d.  Alytaus apskrities pareigūnai gavo Alytaus rajono savivaldybės administracijos pareiškimą, kad birželio 26 d. Alytaus rajone, Kaniūkų kaimo kapinėse buvo pavogta stebėjimo kamera. Pradėtas įvykio aplinkybių patikslinimas.

Į Pirmojo Alytaus Klevų gatvės kapines aplankyti artimųjų kapų atvykęs alytiškis, specialusis pedagogas logopedas Darius Moraza atsidūrė netikėtoje situacijoje. Iš tolo vyras pastebėjo kylančius dūmus, o priėjęs arčiau pamatė atvira liepsna degančią žvakę prie medinio kryžiaus. Kapinėse vos neužsidegė medinis kryžius  Pasak D. Morazos, iš pradžių nebuvo aišku, kas tiksliai dega. „Ėjome lankyti tėvų kapų ir iš tolo pamatėme, kad rūksta dūmai.

Vengrijoje sulaikytas 30-metis vyras, įtariamas neteisėtai rinkęs žmonių kūnų dalis iš ligoninės ir apleistų kapinių. Atlikę kratą jo bute Budapešte pareigūnai aptiko šiurpų radinį – kaukoles, kaulus, galūnes ir stiklainį su širdimi. Tyrėjų teigimu, įtariamasis dirbo vienoje Vengrijos ligoninėje sanitaru, rašoma ladbible.com. Policija mano, kad dalį žmonių palaikų jis galėjo pasisavinti darbo vietoje, o kitus – iškasti iš apleistų kapinių Vengrijoje ir Slovakijoje.

Policija sulaikė 30-metį vyrą, kuris, tyrėjų teigimu, rinko žmogaus kūno dalis, paimtas iš apleistų kapinių ir jo darbovietės ligoninėje. Vengrijos nacionalinis tyrimų biuras vyrą Budapešte sulaikė birželio 17 dieną, gavęs informacijos, kad jis kūno dalis laikė tiek namuose, tiek darbovietėje. Policija antradienį pranešė, kad įtariamasis dirba ligoninės sanitaru, pranešė apnews.

Po artimojo laidotuvių kyla ne vienas praktinis klausimas – kada sutvarkyti kapavietę po laidotuvių, kada užsakyti pirmąsias šv. Mišias bei kada reikėtų pastatyti naują paminklą vietoje medinio kryželio. Kunigas pateikė atsakymus į visus šiuos klausimus. Naujienų portalui tv3.lt apie reikšmingus praktinius klausimus po artimojo mirties prabilo Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos klebonas Mindaugas Šlaustas.

Šiaulių rajono Bazilionų miestelio bendruomenė, susirinkusi į pasitarimą dėl miestelio tvarkymo bei artėjančių didelių miestelio švenčių organizavimo, viena opiausių problemų iškėlė atnaujintose ir išplėstose miestelio kapinėse užveistą statybinių ir buitinių  atliekų sąvartyną. Bendruomenė, Bubių seniūnija imasi priemonių, kad kapinių šiukšlintojai būtų fiksuojami, nustatomi ir jiems būtų pritaikoma griežta atsakomybė už miestelio erdvių niokojimą.

Prie jūros gelmių likęs amžinas tarnybos pėdsakas ir tyliai žydinčios gėlės ant kapo primena skaudžią netektį, kurios Lietuvos karinės jūrų pajėgos nepamiršta iki šiol. Prieš 17 metų, vykdydamas tarnybines pareigas Baltijos jūroje, žuvo Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivo „Jotvingis“ jūreivis Egidijus Kasperavičius. Birželio 18-ąją Lietuvos karinių jūrų pajėgų bendruomenė pagerbia bendražygio atminimą ir prisimena jo pasiaukojimą tarnaujant Tėvynei.

Per Tėvo dieną visi lietuviai suplūdo į kapines aplankyti jau Anapilin išėjusių artimųjų. Naujų gėlių nuvežimas ir žvakutės uždegimas – tai simbolinė procedūra, leidžianti prisiminti ir pagerbti jų atminimą. Vis tik artimųjų į kapines atvykusios aplankyti klaipėdietės Irmos ten laukė nemaloni staigmena. Lėbartų kapinėse apsilankiusi Irma liko priblokšta – aplink kapavietes stūksojo jau gerokai paaugusi žolė.

Vilkijoje kapinėse antradienį rasti žmogaus kaulų fragmentai, pranešė policija. Anot Policijos departamento, apie 14 val. Kauno rajone, Vilkijoje, Žydų senosiose kapinėse, siekiant nustatyti kapavietėse buvusių pastatų ir paminklų vietas, rasti žmogaus kaulų fragmentai.  Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Technologijos randa vietą ne tik mūsų kasdienybėje, bet ir mirusiųjų pasaulyje. Lietuvoje vis labiau populiarėja kitoks atminimo būdas – ant paminklų uždėti QR kodai. Tokį nuskaičius, galima sužinoti ne tik žmogaus mirties datą, bet ir apie jo asmeninį gyvenimą. Kaip matyti tokių QR kodų reklamose, vienu mygtuko paspaudimo galima sužinoti apie visą mirusiojo gyvenimą. Nuskaičius kodą, atsiveria nuotraukos, informaciją apie asmenį, jo artimuosius, pasiekimus.

Jau šį sekmadienį Tėčius sveikinsime su jų diena – lietuviai keliaus aplankyti, apkabinti ir nuoširdžiai padėkoti, tačiau tokią galimybę turi ne visi – jiems likusi tik tėčių amžinojo poilsio vieta. Netekę vieno brangiausių žmonių, per Tėvo dieną užplūsta kapines, kur atvyksta ne tik prisiminti, bet ir papuošti kapą žiedais. Apie tai, kokias gėles sodinti kapuose Tėčio dienai, anksčiau naujienų portalui tv3.lt pasakojo kapų priežiūros ir tvarkymo įmonės „Eram service“ įkūrėja Rūta Matulienė.

Amžinojo poilsio atgulė senųjų Mažosios Lietuvos gyventojų kaulai. Apleistose kapinėse juos, ištampytus laukinių gyvūnų, užfiksavo „TV3 žinios“. Vėliau tiek žemių savininkas, tiek seniūnija ėmėsi darbų – kapines sutvarkė, o palaikus pagarbiai perlaidojo. Tokių neprižiūrimų senųjų gyventojų amžinojo poilsio vietų Klaipėdos krašte – šimtai. Liuteronų kunigas Mindaugas Žilinskis senose šio tikėjimo žmonių kapinėse kviečia maldai. Netrukus čia bus antrą kartą palaidoti išniekintų mirusiųjų kaulai.

Kapinėse Poronine, Mažosios Lenkijos vaivadijoje, įvyko pavojinga nelaimė – atėjęs aplankyti kapų, vyras išgyveno košmarą. Sekmadienio popietę, gegužės 10 dieną, jam užlipus ant akmens plokštės, dengusios kapavietę, ši įgriuvo. Vyras įkrito į kapo duobę. Į įvykio vietą išskubėjo ugniagesiai, medikai ir policija. Dramatiškas įvykis nutiko apie 15.50 val., rašo fakt.pl.

Vakar kuriam laikui buvo uždrausta lankytis Vaidotų kapinėse – čia sulėkė specialiosios tarnybos. Šios ant kojų sukeltos dėl radinio kapinėse. Kaip skelbė Pagirių seniūnija, šiose kapinėse buvo rastas karo laikų sprogmuo. Į Vaidotų kapines lėkė specialiosios tarnybos – rastas karo laikų sprogmuo Vaidotų kapinėse aptikus seną, karo laikus siekiantį sprogmenį, į vietą atskubėjo atsakingos tarnybos – kol jis buvo pašalintas, prašyta nesilankyti kapinių teritorijoje.

Sausas pavasaris didina gaisrų atvirose teritorijose riziką. Sostinės Karveliškių kapinėse užsiliepsnojo kapavietė. Išdegė žemės plotas, sudegė kapavietėje augusi tuja. Greičiausiai ugnis užsiplieskė dėl neatsargiai paliktos žvakės, nuo jos ėmė degti kapavietėje augęs medis ir sausa žolė.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Karveliškių kapinių lankytojai pastebėjo liepsnojančią kapavietę.

Bijacovcės kaime Slovakijoje nutikęs įvykis atsidūrė dėmesio centre – ten pasirodė jų pačių Lozorius. Arba bent jau taip atrodė, mat iš ką tik palaidoto 60-mečio Františeko kapo jo šeima išgirdo beldimą ir balsus. Vietinis kriminalistas Matej Snopko turi aiškią nuomonę, kaip tai galėjo nutikti. Vietiniai tai jau vadina amžiaus byla ir taip apibūdina sekmadienio, balandžio 26-osios, įvykius vietos kapinėse Bijacovcėse.

Senosiose Tauragės miesto kapinėse siautėja vandalai – kapus čia prižiūrintys tauragiškiai sako, kad turbūt nebeliko nė vieno kapo, nuo kurio nieko nebūtų pavogta. Vagia viską – pasodintas ir dirbtines gėles, brangias ir kuklias puokštes, vazas, net degančias žvakes, apšvarina ką tik supiltus kauburėlius. Žmonės vagims net laiškus ant kapų palieka, apeliuodami į jų sąžinę – laiškai lieka, gėlės dingsta.

Kapų priežiūra pavasarį daugeliui tampa svarbiu rūpesčiu artėjant Motinos dienai. Tačiau šiuo metu orai Lietuvoje išlieka itin permainingi – naktimis dar pasitaiko šalnų, o dienomis temperatūra gali staigiai kilti. Tai kelia klausimų, kokias gėles verta sodinti, kad jos ne tik papuoštų kapavietes, bet ir išliktų gyvybingos. Kapų priežiūros ir tvarkymo įmonės „Eram service“ įkūrėja Rūta Matulienė naujienų portalui tv3.lt pabrėžia, kad šiuo laikotarpiu svarbiausia yra atsparumas šalčiui.

Kapų dengimas akmens skalda Lietuvoje sparčiai populiarėja, tačiau specialistai įspėja – tai nėra universalus sprendimas visoms kapavietėms. Kada verta rinktis šį dengimo būdą, o kada geriau pasvarstyti apie kitus variantus? Apie tai pasakoja kapų dengimo įmonės „Ponas akmuo“ prekybos aikštelės vadovas Simonas Tamošauskas. Estetika ir mažiau priežiūros – pagrindiniai privalumai Pasak S. Tamošausko, akmens skalda dažniausiai pasirenkama dėl dviejų priežasčių – estetikos ir praktiškumo.

Nuo liepos savivaldybės galės imti vienkartinį mokestį už vietą kolumbariume. Tokį leidimą davė Seimas, mat kai savivaldybių kolumbariumai žmonėms prieš kurį laiką tapo nemokami, vietas žmonės išgraibstė, o naujų kolumbariumų savivaldybės beveik nestato. Gavusi leidimą apmokestinti kolumbariumą, Vilniaus valdžia paskaičiavo – niša naujame kolumbariume gali kainuoti iki tūkstančio aštuonių šimtų eurų. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Seimas pritarė Žmonių palaikų laidojimo ir Rinkliavų įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama įteisinti savivaldybių teisę nustatyti mokestį už savivaldybės lėšomis įrengtų kolumbariumo nišų suteikimą.   Ketvirtadienį už tokią galimybę savivaldybėms suteiksiančias Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisas balsavo 59 Seimo nariai, prieš buvo 12, susilaikė 23 parlamentarai.

Iš pirmo žvilgsnio – jautrus atsisveikinimas su mylimu žmogumi, tačiau viena detalė ant paminklo sukėlė audringas diskusijas. Paaiškėjo, kad jame paslėpta necenzūrinė žinutė, kuri vieniems atrodo kaip velionio humoro atspindys, o kitiems – kaip nepagarba. Dėl šio sprendimo šeima ir kapinių administracija atsidūrė priešingose barikadų pusėse, rašoma worldmanual.co.uk.

Retai artimųjų lankomi kapai, kurie netvarkomi ne trumpiau kaip vienerius metus, gali būti įtraukti į galbūt neprižiūrimų kapaviečių sąrašus. Ir toliau netvarkant kapavietės, ji galiausiai gali būti pripažinta neprižiūrima, o nesiėmus veiksmų – jos tvarkymą gali perimti kiti asmenys. Kaip socialiniame tinkle „Facebook“ skelbė Kėdainių rajono savivaldybė, vien šiame rajone per 2025 metus surašyti 953 neprižiūrimų kapaviečių identifikavimo apžiūros aktai.

Turbūt ne viena šeima Lietuvoje turi tradiciją šv. Velykų savaitgalį vykti ant artimųjų kapų ir pradėti pirmuosius gėlių sodinimo darbus. Vis tik ne visi tam taip drąsiai ryžtasi – kiti bijo vis kapus užsukančių „aplankyti“ stirnų. Naujienų portalas tv3.lt visai neseniai sulaukė skaitytojos Linos laiško, kuri dalijosi, kad norėtų su šeima keliauti apsodinti Velykoms artimųjų kapų, tačiau bijo, nes labai greitai gėles apkramto stirnos.

Tvarkant artimojo kapą po žiemos, viena šeima patyrė tai, ko nesitikėtų nė vienas. Iš pirmo žvilgsnio paprastas apsilankymas kapinėse virto šokiruojančiu atradimu, sukėlusiu ne tik emocinį sukrėtimą, bet ir teisėsaugos dėmesį. Iš žemės pradėję lįsti kaulų fragmentai privertė nedelsiant kviesti policiją. Įvykis iškėlė klausimų apie laidojimo praktiką ir galimus pažeidimus. Dabar situaciją aiškinasi tyrėjai, o visa istorija sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo, rašoma fakt.pl.

Į Lietuvą atkeliavus pavasariui ir tuo labiau artėjant gražiausiai pavasario šventei – Velykoms – daugelis lietuvių subruzda ir patraukia lankyti artimųjų kapų. Po žiemos sutvarkius kapą, norisi jį ir apsodinti žydinčiais žiedais, tačiau specialistė sako – su laiku ir orais nepalenktyniausime, tad kol kas žiedais kapus papuoš tik vienas augalas.

Nors Velykos nėra toks įprastas kapų lankymo laikotarpis kaip lapkričio 1-oji, vis daugiau žmonių šventinį savaitgalį vyksta aplankyti artimųjų kapų. Subtilios, pavasariškos dekoracijos ir šviežios gėlės tampa atminimo bei tikėjimo amžinuoju gyvenimu simboliu. Kokie augalai šiuo metu tinka labiausiai? Velykinis kapų puošimas yra gerokai santūresnis nei rudenį. Vietoje sunkių kompozicijų ir gausybės žvakių dominuoja šviesios spalvos, natūralūs elementai ir su pavasariu siejamos gėlės.