Ketvirtadienį už tokią galimybę savivaldybėms suteiksiančias Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisas balsavo 59 Seimo nariai, prieš buvo 12, susilaikė 23 parlamentarai.
Iniciatyvos autorius Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas tikisi, kad naujas reguliavimas paskatins savivaldybes statyti naujus kolumbariumus.
Tokiu būdu, pasak pataisų rengėjų, siekiama užtikrinti investicijų į kolumbariumus atsipirkimą ir skatinti jų plėtrą.
Pagal svarstomas pataisas, už savivaldybės biudžeto lėšomis įrengto kolumbariumo nišos skyrimą būtų mokama savivaldybės tarybos nustatyto dydžio vienkartinė vietinė rinkliava.
Parlamentaras: poreikis statyti kolumbariumus yra
„Mes kalbame apie pasitikėjimą savivaldybe pačiai priimti sprendimą, koks tas dydis galėtų būti racionalus. Jeigu savivaldybės taryba nusprendžia, kad mokestis gali būti simbolinis – 1 euras ar nulis, tai irgi tokį dydį gali nustatyti.
Niekas neatima šitos teisės iš savivaldybių. Pasitikėkime savivaldybių tarybomis. Mes vis kalbame apie savarankiškas funkcijas, apie galimybes gauti papildomas lėšas savivaldai, bet kai pereiname prie konkrečių sprendimų, mes jau nebepasitikime savivaldybėmis.
Man atrodo, tikrai nebijokime, pasitikėkime. Juo labiau čia nėra jokia naujovė. Tai yra iki 2022 metų galiojusi nuostata“, – dar kovo mėnesį Seimo posėdyje sakė Seimo narys Domas Griškevičius.
Pasak parlamentaro, iki šiol savivaldybės, neturėjusios teisės gauti rinkliavos, tiesiog nebestato kolumbariumų, nors poreikis yra.
Po svarstymo už Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisas balsavo 65 Seimo nariai, prieš – 13, susilaikė 16 parlamentarų. Rinkliavų įstatymų pakeitimams po svarstymo pritarta bendru pritarimu. Tam, kad naujas nuostatas būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą.
Nauja nuostata įsigalios nuo 2026 m. liepos 1 d.
