Europos Sąjunga (ES) jau ne vienerius metus ieško būdų, kaip mažinti taršą ir skatinti aplinkai draugiškesnius sprendimus. Bendras tikslas – aiškus: iki 2050-ųjų tapti klimatui neutraliu regionu. Dėl šios priežasties kai kurios šalys imasi kraštutinių priemonių.
Pvz., nuo ateinančios vasaros Amsterdamas gatvėse, aikštėse ir stotelėse nebebus galima reklamuoti mėsainių, dyzelinių automobilių, kruizų ar skrydžių lėktuvu – miestas uždraudė mėsos ir iškastinės energijos reklamas.
Paslaugų ar produktų, naudojančių iškastinę energiją ir kenkiančių klimatui, reklamos draudimai jau galioja kituose Nyderlandų miestuose. Mėsos reklama iki šiol nebuvo uždrausta.
Pasak draudimo iniciatorių, tai – svarbi pergalė klimatui ir visuomenės sveikatai, kadangi mėsos gamyba kelia didelį kiekį šiltnamio dujų, o iškastinė energija taip pat yra didžiulis klimato taršos šaltinis.
Todėl Amsterdamas nenori, kad miestiečiai ir miesto svečiai nuolat matydami tokias reklamas būtų skatinami vartoti šiuos produktus.
„Amsterdame nebėra vietos didelių įmonių, kurios skatina klimato krizę, reklamai”, – sakė žaliųjų partijos atstovė savivaldybėje Jenneke van Pijpen.
Ar tik matydami reklamą valgome mėsą?
Turbūt nemažai daliai žmonių atrodo kvaila drausti mėsos ar skrydžių reklamas, kadangi, rodos, ir be reklamų žmonės žino, kad nori mėsainio ar skristi į kokią nors kelionę.
Vis tik Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) valdybos pirmininkė Rūta Gaudiešienė pabrėžia, kad tai yra vienas didžiausių mitų – jei reklama neveiktų, verslas jai neleistų milijonų.
Specialistės aiškinimu, reklama veikia ne tik primityvų norą „valgyti“, bet formuoja socialines normas ir pasirinkimų dažnumą, sukuria „normalumo“ jausmą.
„Jei kasdien matome pigių skrydžių ar mėsainių reklamas, faktas, kad tai tampa kasdiene norma, o ne išskirtiniu, proginiu vartojimu. Būtent dėl šios priežasties, kaip suprantu, Amsterdamo savivaldybė ir priėmė tokį sprendimą.
Tačiau reklama yra svarbus faktorius formuojant visuomenės požiūrį į konkrečius prekinius ženklus – net jei žmogus „nori mėsos“, reklama nulems, ar jis pirks pigiausią, neatsakingai užaugintą produktą, ar ekologiškesnę alternatyvą“, – įžvalgomis dalijosi pašnekovė.
Anot jos, paradoksalu, bet toks draudimas gali užkonservuoti rinką – didieji žaidėjai išliks dėl žinomumo, o naujiems, tvariems startuoliams (pvz., laboratorijoje augintos mėsos ar ekologiškesnio kuro sprendimo) bus neįmanoma įeiti į rinką be reklamos.
„Draudimai būtini, kai produktas sukelia tiesioginę priklausomybę ar didelę žalą, kurios vartotojas negali kontroliuoti (tabakas, alkoholis, azartiniai lošimai – kas jau yra griežtai reguliuojama Lietuvoje).
Draudimai tampa nelogiški, kai jie taikomi legaliems, kasdieniams produktams (pvz., maistui ar kelionėms). Uždraudę visą mėsos reklamą, sulyginame ekologišką vietinį ūkį su pramoniniu kompleksu. Tai nėra teisinga“, – pastebi R. Gaudiešienė.
Svarbu nustoti reklamose meluoti, o ne jas drausti?
LiMA atstovės manymu, Amsterdamo sprendimas yra radikalus precedentas, kadangi žmonės turi būti edukuojami rinktis tvaresnę alternatyvą, o ne izoliuojami nuo informacijos.
Pasak R. Gaudiešienės, reikia ne draudimo, o griežtesnio turinio reguliavimo: „Tikslas yra ne uždrausti kalbėti apie automobilius ar maistą, bet uždrausti meluoti apie jų „žalumą“.
Bet kokie „žalieji teiginiai“ ar informacija apie produkto naudą aplinkai privalo būti pagrįsti patikimais įrodymais. Kodeksas draudžia piktnaudžiauti techniniais ar moksliniais duomenimis, siekiant sukurti klaidingą įspūdį apie gaminio ekologiškumą.“
Pašnekovės teigimu, reklama neturi skatinti besaikio vartojimo, rodyti neatsakingo elgesio gamtoje ar klaidinti dėl tvarumo.
„Tačiau totaliai uždrausti viso verslo sektoriaus reklamą, mūsų akimis, yra kraštutinė priemonė.
Jei įmonė investuoja į tvarią mėsos gamybą ar mažiau taršų kurą, ji turi turėti teisę tai komunikuoti“, – dėstė R. Gaudiešienė.
Ar Lietuvoje sulauksime panašių reklamos draudimų?
Ekonomikos ir inovacijų ministerija naujienų portalą tv3.lt patikino, kad iniciatyvų, kurios apimtų konkrečių produktų ar sektorių reklamos draudimų, Lietuvoje neplanuoja:
„Kol kas nėra tokių duomenų, kurie leistų įvertinti, kaip tokia reklama tiesiogiai veikia gyventojų pasirinkimus. O, siekiant svarstyti tokias priemones, yra būtini išsamūs tyrimai.“
Ministerija pažymėjo, kad vartojimo pokyčius labiau lemia gyventojų švietimas, informacijos prieinamumas, kainos ir reali pasiūla, o ne draudimai.
Tuo metu Lietuvos laisvosios rinkos instituto atstovai pamini, kad Lietuvos valdžia jau dabar pirmauja ES auklėdama gyventojus ir jų gyvenimo būdą ribodama per įstatymus.
Lietuva šiuo metu yra 1-oje vietoje ES „Nanny State 2025“ reitinge, matuojančiame valstybės kišimąsi į žmogaus kasdienybę. Pagal ribojimus maistui jau dabar esame 7-oje vietoje.
Pokyčiai Lietuvoje – kaip kovosime su klimato kaita?
Aplinkos ministerija primena, kad Lietuva kartu su ES nuosekliai siekia klimato neutralumo iki 2050 m. Tarpinis Europos tikslas – iki 2040 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas 90 proc., palyginti su 1990 m. lygiu.
Lietuva, kaip ir kitos valstybės narės, yra įsipareigojusi iki 2050 m. tapti klimatui neutralia.
Anot ministerijos, žaliasis kursas Lietuvoje reiškia ne tik aplinkosauginių tikslų siekimą, bet ir energetinės nepriklausomybės stiprinimą, mažinant iškastinio kuro importą iš trečiųjų šalių, modernizuojant pramonę ir didinant konkurencingumą.
Ministerija pamini, kad Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos 2026–2029 m. Klimato kaitos programos investicijų planui, kuriame bus skiriama 552 mln. eurų, iš kurių:
- 470,86 mln. eurų bus skirta pastatų atnaujinimui (daugiabučių, individualių namų ir viešųjų pastatų renovacijai);
- 54,52 mln. eurų – ŠESD pašalinimui (miškų išsaugojimui, pelkių atkūrimui, elektros linijų klojimui po žeme miškingose teritorijose);
- 16 mln. eurų – biometano gamybai ir biodujų išvalymui;
- 5 mln. eurų – verslo energijos vartojimo efektyvumui;
- 5,64 mln. eurų – kompensacijoms energijai imlioms įmonėms dėl netiesioginių emisijų kaštų.
Aplinkos ministerija priduria, kad Lietuva taip pat skatina tvaresnius kasdienius pasirinkimus, kurie tiesiogiai prisideda prie sveikesnio gyvenimo būdo.
T. y. prioritetas teikiamas ekologiškam maistui, tausios žvejybos ir nacionalinės kokybės produktams. O parengtose rekomendacijose maitinimo paslaugoms siūloma dalį meniu sudaryti iš vegetariškų patiekalų, pabrėžiant jų naudą aplinkai ir klimatui.
