Kaip vertinti šią iniciatyvą ir kokį poveikį socialiniai tinklai daro jaunimo smegenims, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininku Mantu Martišium.
Kaip jūs vertinate galimą socialinių tinklų ribojimą – ar tai įmanoma padaryti ir kiek tai būtų efektyvu?
Aš manau, kad tai yra labai geras pasiūlymas. Tikiuosi, kad parlamentarai jam pritars. Ir australai, ir, žinoma, Kinija – nors Kinija ir Australija yra skirtingos valstybės, viena demokratija, kita autoritarinė valstybė – bet ir daug kur kitur matome panašių tendencijų. Pavyzdžiui, teismas, kuris šiuo metu vyksta Kalifornijoje dėl „Meta“, prasidėjo vasario mėnesį. Visi kalba apie tai, kad socialinių tinklų algoritmai padaryti taip, jog kenkia nepilnamečiams – jų psichikai, jų pasaulio suvokimui. Iš tikrųjų mes turime kažką daryti.
Didžiausia problema, bent kalbant apie Europą ir Lietuvą, yra ta, kad visos šios platformos veikia už Lietuvos ir už Europos ribų. Mes galime tik daryti tam tikras prielaidas, kokie yra jų algoritmai. Tačiau akivaizdu – yra tyrimų, rodančių, kad jaunimas keičiasi, ir keičiasi ne į gerąją pusę.
Europos Sąjunga nesiryžta imtis griežtų ribojimų
Pati Europos Sąjunga kadaise savo juridiniuose dokumentuose įtvirtino, kad socialiniai tinklai turėtų veikti laisvai ir su kuo mažiau ribojimų. Vėliau pamatė, kad nebesusitvarko, kyla didžiulės problemos, ir tada sakė – turime kažką daryti. O ką daryti? (...) Ir išeina taip, kad tai, ką ES nori pasiekti gražiais užkalbėjimais, nepavyksta. O imtis griežtesnių ribojimų ji bijo.
O kodėl bijo?
Yra keli aspektai. Viena vertus, pati ES neturi kuo pakeisti šių platformų. Jeigu pasakytume, kad tai yra trečiųjų šalių platformos ir mes jas uždrausime – gerai, o kuo jas pakeisime? Praktiškai nėra stipraus europinio alternatyvaus tinklo.
Bet „TikTok“ yra viena iš jaunimo mėgstamų platformų. Patys kinai draudžia nepilnamečiams ja naudotis.
Jaunimo priklausomybes Kinija ir JAV naudoja savo naudai
Taip, bet čia ir yra esmė: tai, ką kinai leidžia sau savo šalyje, jie visiškai nenori, kad tokia praktika būtų pritaikyta Europos Sąjungoje. Jeigu, pavyzdžiui, imtume riboti amerikietiškas platformas, tai gali baigtis tuo, kad amerikiečiai sakys, pavyzdžiui: „Gerbiama Lenkija, jūs turite vetuoti, nes priešingu atveju gali kilti problemų.“
Dabar technologijų milijardieriai yra arti Donaldo Trumpo – jie jo draugai, palaikytojai. Jie turi tam tikrą politinį skydą. Lygiai taip pat ir su „TikTok“. Jeigu mes darytume taip, kaip daro Kinija, galimas daiktas, kad Kinija pasakytų, pavyzdžiui, Vokietijai: „Jūsų automobilių eksportas į Kiniją gali pradėti strigti, todėl gerai pagalvokite.“ Ir tada ES pradeda blaškytis – daryti ar nedaryti. Čia yra mūsų didelis silpnumas.
Bet ar ši problema įveikiama, ar tokia ir liks?
Manau, pirmas žingsnis – tokie įstatymai kaip šis. Mes pripažįstame, kad tai yra problema. Jeigu pripažįsti problemą, jau pradedi judėti ir supranti, kad tai, ką darėme iki šiol, nebeveikia. Tai jau pusė žingsnio teisinga kryptimi. Vėliau žiūrėsime.
Tikėtina, kad ir Amerikoje gali daug kas keistis, nes čia yra ir geopolitinis faktorius. Pažiūrėkime, kodėl Kinija taip griežtai reguliuoja savo jaunuolius. Jų logika tokia: jeigu mums teks kariauti, greičiausiai su amerikiečiais, tai kokie kinų kareiviai bus – mažiau priklausomi, mažiau nutukę, galintys geriau sutelkti dėmesį nei amerikiečiai. Ar mes turime tam tikrą pranašumą? Galbūt jis nedidelis, bet kare pergalė susideda iš daugybės mažų dalių. Tai gali būti reikšminga. Dėl to jie tai ir daro, dėl to riboja.
Visą pokalbį išgirskite interviu pradžioje esančiame vaizdo įraše.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
ten niekas neuždraus ,niekas net nosies neikiš
