Kai kurie gyventojai įtaria, kad tokios situacijos gali būti naudojamos ir pasipelnymui. Esą po incidento reikalaujama pinigų, tačiau jokių realių įrodymų apie žalą nepateikiama.
Su naujienų portalu tv3.lt susisiekė skaitytojas Simonas (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi), kuris teigia susidūręs su galimai nauju sukčiavimo būdu, susijusiu su vaikų žaidimų aikštelėmis ir šalia jų statomais automobiliais.
Simonas pasakoja, kad problema kyla dėl nepakankamai saugiai aptvertų aikštelių. Nors jos įrengtos su tvoromis, krepšinio kamuoliai vis tiek dažnai išskrenda už jų ribų ir pataiko į greta stovinčius automobilius. Tokiose situacijose, anot jo, kai kurie gyventojai esą pradeda reikalauti pinigų iš vaikų ar jų tėvų, teigdami, kad transporto priemonė buvo apgadinta.
Pasak skaitytojo, schema veikia gana paprastai: teigiama, kad kamuolys apgadino automobilį, tačiau jokių realių įrodymų nepateikiama. Paprašius parodyti žalą, atsakoma, kad automobilis jau esą perduotas remontui, todėl nieko parodyti nebegalima. Tuomet įvardijama gana didelė tariamos žalos suma.
„Sako, kad automobilis jau remontuojamas, todėl nieko parodyti negali ir neprivalo. O kai paklausiu, kiek kainuos žala, atsako – apie 800 ar net 1000 eurų ir pareiškimas į policiją“, – pasakoja Simonas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad vėliau suma gali būti sumažinama, siūlant „susitarti gražiuoju“ ir išvengti tolimesnių problemų.
„Galiausiai pasako – duok 150 eurų už franšizę ir pretenzijų neturėsiu. Net pasiūlo formą užpildyti. Paklausus, ar taip daroma dažnai, atsakė, kad taip – tai gana įprasta“, – teigia skaitytojas.
Simonas dėl šios situacijos kreipėsi ir į policiją. Vis dėlto, kaip pats sako, kol kas aiškumo trūksta – jis nėra oficialus pareiškėjas, todėl galimybės susipažinti su surinkta medžiaga gali būti ribotos.
„Policija informavo, kad šiuo metu tik renka informaciją, o sprendimus priima aukštesni pareigūnai. Kadangi nesu pareiškėjas, dar neaišku, ar galėsiu susipažinti su visa medžiaga“, – aiškina jis.
Skaitytojas įsitikinęs, kad tokios situacijos gali būti naudojamos pasipelnymui.
„Tai atrodo kaip elementarus pasipinigavimo būdas. Norisi, kad tokie atvejai būtų įvertinti ir užkirstas kelias. Galbūt reikėtų geriau aptverti aikšteles – įrengti tinklus virš jų, kad kamuoliai neišlėktų už ribų“, – svarsto Simonas.
Naujienų portalo tv3.lt duomenimis, skaitytojo minėtame kieme iš tiesų pastebėta, kad viena šalia vaikų žaidimų aikštelės stovinti transporto priemonė per kiek daugiau nei savaitę nepajudėjo. Tuo tarpu kitas lengvasis automobilis, stovėjęs ten savaitę, pakeitė poziciją, bet vis tiek liko priparkuotas prie vaikų žaidimų aikštelės.
Vis dėlto patvirtinti, kad tai tiesiogiai susiję su galimu sukčiavimu negalime.
Dėl žalos prie aikštelių – svarbi viena detalė
VVTAT nurodo, kad tokie konfliktai sprendžiami civiline tvarka. Dėl netinkamai įrengtų aikštelių gyventojai gali kreiptis į atsakingą savivaldybę, o dėl žalos atlyginimo kilę ginčai gali būti sprendžiami teisme.
Bendrai vertinant, žalai ir patirtiems nuostoliams pagrįsti visada reikalingi įrodymai.
Vilniaus miesto savivaldybė komentuoja, kad vaikų žaidimo ir sporto aikštelės projektuojamos ir įrengiamos taip, kad jomis būtų saugu naudotis, o jų eksploatavimas nesukeltų neigiamų padarinių aplinkai ir žmonėms. Taip pat pabrėžiama, kad projektuojant ir įrengiant vadovaujamasi galiojančiais teisės aktais, statybos techniniais reglamentais ir higienos normomis, kurios nustato atstumus ir kitus techninius parametrus.
Akcentuojama, kad aikšteles prižiūrinčios įmonės ir kiti juridiniai asmenys nuolat rūpinasi, jog įrenginiai nekeltų pavojaus, o atsiradę defektai būtų šalinami.
Vis dėlto pažymima, kad teisės aktų reikalavimai padeda sumažinti galimos žalos riziką aplinkai ir tretiesiems asmenims, tačiau jos visiškai neeliminuoja. Viešosios sporto ir žaidimų aikštelės yra aktyvaus laisvalaikio erdvės, todėl jų naudojimas neišvengiamai susijęs su tam tikra objektyvia rizika, kurios neįmanoma visiškai pašalinti techninėmis priemonėmis.
Savivaldybė taip pat nurodo sulaukianti nemažai skundų dėl sporto ar vaikų žaidimų aikštelių poveikio aplinkiniams gyventojams, tačiau jie dažniausiai yra pavieniai ir atspindi individualius atvejus, o ne sistemines problemas.
Dėl to savivaldybė teigia nuolat tobulinanti infrastruktūrą, siekdama, kad ji būtų dar saugesnė ir keltų mažiau rizikų aplinkai.
Vertinant konkrečią Simono situaciją, atkreipiamas dėmesys, kad tokiais atvejais gali būti įrengiami papildomi apsauginiai tinklai, aukštesni aptvėrimai ar keičiama aikštelėse esančių įrenginių kryptis ir išdėstymas.
Atvejai, kai vieno asmens veiksmai sukelia žalą kitam asmeniui ar jo turtui, sprendžiami Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Kada konfliktas gali persikelti ir į policiją?
Policija pažymi, kad konfliktai dėl galimai padarytos žalos visada vertinami individualiai, todėl vienareikšmiškai atsakyti, kada gyventojų reikalavimai yra pagrįsti, o kada – ne, sudėtinga.
Anot policijos, pirmiausia vertinama, ar konkrečioje situacijoje apskritai kyla teisinė atsakomybė ir kokio pobūdžio ji yra – baudžiamoji, administracinė ar civilinė.
Nuo to priklauso ir tai, kokios institucijos nagrinės situaciją.
Jeigu nustatoma, kad galimi veiksmai turi administracinio nusižengimo arba nusikalstamos veikos požymių, sprendimus priima policija ir kitos teisėsaugos institucijos. Tuo metu civiliniai ginčai dėl žalos atlyginimo dažniausiai sprendžiami pačių šalių susitarimu arba teisme.
Policija taip pat atkreipia dėmesį, kad vien tai, jog žmogus reikalauja atlyginti žalą, savaime dar nereiškia neteisėtų veiksmų.
Vis dėlto tais atvejais, kai kyla įtarimų dėl galimos apgaulės ar siekio neteisėtai pasipelnyti, situacija gali būti vertinama ir teisės aktų nustatyta tvarka.
Taip pat pabrėžiama, kad susidūrus su tokiais reikalavimais svarbu neskubėti perduoti pinigų.
Gyventojams rekomenduojama išsaugoti visą su situacija susijusią informaciją, surinkti galimus įrodymus, užfiksuoti aplinkybes bei kilus abejonių dėl reikalavimo pagrįstumo kreiptis į policiją arba teisininkus konsultacijai.
Taip pat pažymima, kad policija nuolat sulaukia įvairių pranešimų apie konfliktines situacijas dėl galimai padarytos žalos atlyginimo, tačiau kiekvienu atveju sprendimai priimami individualiai, įvertinus visas aplinkybes ir turimus duomenis.
