Jų schemos Lietuvoje nuolat keičiasi, tačiau rezultatas išlieka tas pats – gyventojai vis dar netenka tūkstančių eurų. Nors apie apgaules kalbama nuolat, sukčiai vis tiek randa būdų, kaip paveikti žmones: pasitelkia skubą, baimę, netikras svetaines ir pažadus greitai praturtėti.
Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ kalbėjo SEB banko Prevencijos departamento direktorė Daiva Uosytė.
3 pagrindinės sukčiavimo formos
Pokalbio metu ji aptarė, kokie sukčiavimo būdai šiuo metu Lietuvoje yra dažniausi, kuo jie skiriasi tarpusavyje, kaip veikia sukčių naudojamos manipuliacijos ir ar artėjant antros pakopos pensijų išmokėjimams galima laukti didesnio sukčių aktyvumo.
Kalbėdama apie šiandien aktualiausias apgavystes, D. Uosytė išskyrė tris sukčiavimo formas, su kuriomis gyventojai susiduria dažniausiai.
„Lietuvoje išskirčiau tris pagrindinius sukčiavimo būdus, nors jų, aišku, yra ir daugiau. Bet jei žiūrime statistiškai – kur daugiausia atvejų ir kur labiausiai nukenčia gyventojai – tai pirmiausia yra visiems gerai žinomas fišingas: įvairūs internetiniai sukčiavimai, SMS žinutės, suklastoti elektroniniai laiškai ar netikros įmonių svetainės. Antras, sakyčiau, yra investicinis sukčiavimas, o trečias – po 10–15 metų vėl sugrįžęs telefoninis sukčiavimas“, – kalbėjo ji.
Sukčiai naudojasi aktualijomis
Pasak D. Uosytės, vienas pavojingiausių dalykų yra tai, kad sukčiai prisitaiko prie visuomenėje tuo metu vyraujančių aktualijų. Ji nurodo, kad būtent tokia situacija gali susiklostyti ir dabar, kai prasideda antros pakopos pensijų išmokėjimai.
„Išmokėjimai jau prasideda, todėl, manau, sukčių aktyvumas gali padidėti. Sukčiai visada labai atidžiai seka šalies aktualijas, o antros pensijų pakopos lėšų išmokėjimas jiems tikrai nėra naujiena – apie tai daug kalbama jau nuo praėjusių metų.
Jie ruošiasi, kuria tam tikrus pokalbių scenarijus ir bando išsiaiškinti, kas turi šių lėšų, kas kaupia, kas ne. Kai gyventojų sąskaitose, ypač tų, kurie nuspręs išsimokėti antros pakopos lėšas, padaugės pinigų, sukčiai, manau, vienareikšmiškai bandys dalį jų pavogti“, – įspėjo D. Uosytė.
Laidoje taip pat paliesta, kodėl žmonės net ir žinodami apie sukčiavimo schemas vis tiek pakliūna į pinkles, kokius psichologinius triukus dažniausiai naudoja sukčiai ir kaip atpažinti netikrą svetainę. Pokalbio metu taip pat aptarta, ar įmanoma išskirti vieną rizikos grupę, kuri nukenčia dažniausiai, kaip per pastaruosius metus kito sukčiavimo atvejų skaičius Lietuvoje ir ką gyventojai turėtų daryti, kad jų pinigai nebūtų pasisavinti.
Daugiau apie tai, kokie sukčiavimo būdai šiuo metu Lietuvoje yra dažniausi, kaip atpažinti pavojingus signalus, kodėl sukčiai gali suaktyvėti dėl antros pakopos išmokų ir kaip apsaugoti savo pinigus, sužinokite naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“.
Apie ką kalbėjome:
00:00 Pradžia
00:59 Kodėl žmonės vis dar pakliūna į sukčių pinkles, nors apie jas žino
03:40 Dažniausi sukčiavimo būdai Lietuvoje: phishingas, investicinis ir telefoninis sukčiavimas
05:39 Kaip veikia phishingas: netikros svetainės ir pavogti prisijungimo duomenys
10:12 Investicinis sukčiavimas: pažadai greitai praturtėti ir „augančių pinigų“ iliuzija
11:24 Telefoninis sukčiavimas: įtikinėjimas, spaudimas ir pinigų perdavimas sukčiams
13:45 Psichologiniai triukai: skuba, baimė ir kritinio mąstymo išjungimas
17:48 Kaip atpažinti netikrą svetainę ir neapsigauti
21:12 Ar yra viena rizikos grupė, kuri nukenčia dažniausiai
22:15 Sukčiavimo mastas Lietuvoje: atvejų ir nuostolių augimas
24:19 Kiek pinigų pavyksta apsaugoti ir kaip veikia prevencija
25:04 Kaip apsaugoti savo pinigus: trys saugumo žingsniai
28:02 Antros pakopos išmokos: kodėl sukčiai gali suaktyvėti
29:44 Ką svarbiausia įsidėmėti, kad nepatektumėte į sukčių pinkles
„Verta žinoti“ žiūrėkite kiekvieną trečiadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą šeštadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
