Finansai

Gamtinių dujų megavatvalandės kaina (MWh) kaina Nyderlandų ateities sandorių biržoje „Title Transfer Facility“ (TTF) (Europos lyginamoji kaina) pirmadienį nukrito daugiau nei 8 proc. iki 32,9 euro vidurdienį, panaikindama praėjusią savaitę sukurtą solidų prieaugį ir nusileisdama žemiausiai nuo sausio vidurio.

Europos Centriniam Bankui (ECB) darkart nepakeitus bazinių palūkanų normų, ECB valdančiosios tarybos narys, Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus negali pasakyti, kada ECB nuspręs palūkanas koreguoti. „Kada tas sprendimas bus – niekas nežino“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Šimkus. Pasak jo, esant įtemptai euro zonos ekonominei padėčiai, prognozuoti būsimus ECB judesius nuo neutralios 2 proc. palūkanų normų ribos sunku. „Gyvename pakankamai audringais laikais.

Papildomi mokesčiai už mobilųjį internetą dažniausiai siejami su gyvenimu užsienyje, tačiau su tuo gali susidurti ir tie, kurie tiesiog dažniau keliauja. Net keli mėnesiai darbo nuotoliu, studijų ar ilgesnių atostogų gali pakeisti duomenų naudojimo balansą – ypač jei Lietuvoje naudojamasi „Wi-Fi“, o kelionių metu mobilusis internetas tampa pagrindine ryšio priemone.

Viena Pietų Korėjos kriptovaliutų birža šeštadienį atsiprašė už tai, kad per klaidą pervedė vartotojams daugiau nei 40 milijardų JAV dolerių vertės bitkoinų, platformoje trumpam sukeldama pardavimų bangą. „Bithumb“ pranešė penktadienį per klaidą netyčia išsiuntusi 620 tūkst. bitkoinų, kurių vertė šiuo metu viršija 40 mlrd. JAV dolerių, ir per 35 minutes po šios klaidos 695 vartotojams, kurių atžvilgiu ji įvyko, užblokavusi galimybę prekiauti ir išimti pinigus.

Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vykdytos prekybos konfiskuotais automobiliais pradėtas ikiteisminis tyrimas, pranešė Generalinė prokuratūra. Kaip teigiama prokuratūros pranešime, tyrimas pradėtas dėl piktnaudžiavimo ir neteisėto elektroninių duomenų perėmimo ir panaudojimo.

Filmai, muzika, dokumentų saugykla, dizaino įrankiai ar net nuotraukų redagavimas – visa tai šiandien dažnai pasiekiama vienu paspaudimu. Tačiau kartu su patogumu tyliai ateina ir kasmėnesinės išlaidos, kurios daugeliui tapo įprasta rutina. Ekonomistas sako, kad prenumeratos – senas ir verslui palankus modelis, o vartotojų teisių specialistai įspėja: ne visada aišku, už ką tiksliai mokama ir kaip tokių paslaugų atsisakyti.

2026 metus JAV doleris pradėjo ryškiu silpnėjimu – ir tai vis labiau panašu ne į trumpalaikį svyravimą, o į krypties pokytį. Per trumpą laiką dolerio kursas pagrindinių prekybos partnerių valiutų atžvilgiu nusileido iki žemiausių lygių per kelerius metus, o rinkų lūkesčius papildomai formuoja ir politiniai signalai iš Vašingtono. JAV prezidentas viešai pareiškė palankiai vertinantis silpnesnio dolerio trajektoriją, o investuotojai tai vertina kaip ženklą, kad spaudimas valiutai gali nesibaigti.

Didžiausia mokesčių mokėtoja pernai išliko naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“, valstybei pervedusi 415,6 mln. eurų – 21 proc. mažiau nei 2024 metais, tačiau skaičiuojant be akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM), lyderis buvo „Swedbank“, sumokėjęs 125 mln. eurų, arba 2 proc. daugiau. Antra sąraše su akcizais ir PVM buvo iš trečios vietos pakilusi degalų prekybos bendrovė „Circle K Lietuva“, sumokėjusi 28 proc. daugiau mokesčių – 375,1 mln.

Nuotolinis darbas iš kitos šalies daugeliui atrodo paprastas sprendimas – pakanka kompiuterio ir interneto, o darbas tęsiasi kaip įprastai. Tačiau VMI įspėja, kad gyvenant ir dirbant užsienyje gali keistis ne tik kasdienybė, bet ir tai, kur atsiras prievolė mokėti mokesčius. Lietuviškus ar nebūtinai mažesnius užsienio šalies mokesčius teks mokėti priklausomai nuo gyventojo rezidavimo statuso, jo ryšių su Lietuva ir realiai praleisto laiko kitoje šalyje.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad VMI inicijavus tvarkos pakeitimą, nuo šiol visi konfiskuoti automobiliai, nepriklausomai nuo jų vertės, el. parduotuvėje bus parduodami tik konkurso būdu, rašoma pranešime žiniasklaidai. Praėjusiais metais VMI perėmė konfiskuotų automobilių pardavimo organizavimą iš tarpininkų.

Diskusijos dėl II pakopos pensijų kaupimo Lietuvoje dar kurį laiką tikrai nenutils. Kol vieni džiaugiasi galimybe atgauti savo pinigus ir laisve spręsti, kaip juos panaudoti, kitiems tai atrodo per rizikingas žingsnis, galintis pabloginti gyvenimo kokybę senatvėje. Tačiau ką žmonių pasitraukimas iš II pensijų pakopos iš tiesų reiškia šios sistemos ir pačių gyventojų ateičiai? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su „Sodros“ direktoriumi Kęstučiu Čereška.

Gavę pirmąsias sąskaitas už šildymą pirmajį žiemos mėnesį – gruodį – gyventojai jau nerimauja, kokių sąskaitų sulauks už sausį. Mat sausis šiemet šiluma nelepina. Šilumininkai prisipažįsta, kad spaudžiant dviženkliam šalčiui katilus kūrena didžiausia galia, tad sąskaitos gyventojams tikrai bus didesnės.

Įsigaliojo II pensijų pakopos reforma. Privataus kaupimo dalyviai jau gali teikti prašymus nutraukti kaupimą ir atgauti dalį sukauptų pinigų. 2026 m. kaupiantys pensijai II pakopoje atsiduria kryžkelėje – kaupti toliau ar palikti kaupimą? Šiuo metu pensijų kaupime dalyvauja 1,42 mln. asmenų. Nors šiam sprendimui galios 2 metų terminas, lietuviai nelaukia – jau nuo pirmųjų dienų eina į fondų valdytojų padalinius, o tūkstančiai puolė prie kompiuterių tikrinti savo II pakopos paskyrų.

Gruodį, palyginti su lapkričiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 0,1 proc., o per metus – gruodį, palyginti su pernai gruodžiu, – augo 3,4 procento.  Vidutinė metinė infliacija gruodį siekė 3,8 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Pasaulyje prasidėjo sidabro karštinė – vos per metus sidabro vertė išaugo pusantro karto. Specialistai tokį sidabro kainos šuolį sieja su sparčiai augančiu elektromobilių bumu. Didžiausi pasaulyje elektra varomų transporto priemonių gamintojai – kinai – sidabrą naudoja lustų ir kitų elektros komponentų gamyboje. Taip pat auga ir saulės baterijų poreikis, kurių gamyboje naudojamas sidabras. Negana to, finansų analitikai pastebi, kad sidabro vertė išaugo po didžiulio aukso kainos šuolio.

Gruodį akcijų rinkos svyravo ir mėnesio rezultatas neatitiko istorinio optimistinio scenarijaus. Vis dėlto, mėnesio pabaigoje daugelis akcijų brango, taip užtvirtindamos optimistinius 2026 m. lūkesčius. Taip pat šiems metams nukeltas klausimas: „kas geriau – tikras auksas ar kripto „auksas“?“, mat gruodį „Bitcoin“ kaina krito, o auksas ir sidabras brango.

Nuo penktadienio antrosios pensijų pakopos dalyviai oficialiai gali pradėti teikti paraiškas pasitraukti iš kaupimo arba atsiimti dalį sukauptų lėšų, pasiliekant sistemoje. Pasak Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) valdybos nario Pauliaus Kabelio, šių metų pradžioje pasitraukus iš kaupimo, lėšas gyventojai atgautų tik balandžio mėnesį. „Yra dvi pinigų atsiėmimo opcijos, apie kurias turime kalbėti. Visų pirma – visiškas pasitraukimas iš antrosios pakopos.

Kas 50, kas 100, o kas ir visą tūkstantį eurų per Naujųjų sutiktuves planuoja „paleisti“ į orą. Fejerverkų pardavėjai tikina, kad šiemet žmonės nusiteikę trankiau ir įspūdingiau švęsti Naujuosius, tad iš lentynų „šluoja“ įvairiausias pirotechnikos priemones. Pareigūnai griausmingai švęsti nusiteikusius įspėja: fejerverkus reikia naudoti atsakingai – negalima jų leisti bet kur ir bet kada.

2026-aisiais gyventojai galės trauktis iš II pakopos pensijų fondų ir atsiimti dalį sukauptų lėšų. Vis daugiau pasigirsta prognozių apie ateinančius metus – dalis jų kelia nerimą: esą pensijų lėšų išėmimas gali smarkiai paveikti ekonomiką, padidinti kainas ir sustiprinti bedarbystę. Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su ekonomistu Aleksandru Izgorodinu. Netrukus žmonės galės rašyti prašymus ir tikėtis atgauti II pensijų pakopos pinigus.

Šiemet augusios maisto ir kitų prekių kainos parodė, kad lietuviai yra pataupyti mėgstanti tauta, todėl rinksis pigesnius produktus. Tačiau ekonomistai perspėja, kad ir kitais metais kainos augs, ir tai yra neišvengiama, tad teks išleisti daugiau.  Kokios yra kitų metų ekonomikos prognozės ir ką rekomenduoja ekspertai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistas Marius Dubnikovas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Artėjantys naujieji metai kelia ir džiugesį, ir susirūpinimą – nuo sausio 1 d. antroje pensijų pakopoje kaupiantys gyventojai galės išsiimti turimą sumą, tačiau besiklostanti geopolitinė situacija ir kiti neramumai kelia klausimų, kaip bus su ekonomikos ir inovacijų sektoriumi. Kokios yra kitų metų ekonomikos ir inovacijų prognozės, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Seimas priėmė 2026 metų valstybės biudžetą su rekordinėmis 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) išlaidomis gynybai, dosnesnėmis socialinėmis išmokomis, didesniais mokytojų, gydytojų, biudžetininkų ir kai kurių kitų sričių darbuotojų atlyginimais. 2026-ųjų biudžeto deficitas sudarys 2,7 proc. BVP, tačiau įtraukus ir karinius įsigijimus – 5 proc. BVP. Tuo metu valstybės skola kitąmet sieks 45,4 proc. BVP.

Apklausa atskleidė, kad lietuviai šiemet per šventes bus ypač dosnūs. Pinigines atverti planuoja kur kas plačiau nei pernai – didžioji dalis dovanoms skirs daugiau nei 200 eurų. Gyventojai sako, kad šiemet jaučiasi finansiškai stabiliau, todėl nori pradžiuginti artimuosius. Švenčių stalas taip pat stebins gausa – kai kurie vaišėms žada skirti net iki 400 eurų.

Artėjant šventėms, lietuviai piktinasi brangstančiais maisto produktais ir tuo, kad šventinis stalas šiemet vėl bus brangesnis. Žemės ūkio ministras sukvietė Maisto tarybą svarstyti, kaip stabdyti maisto kainų augimą. Seime yra įstrigęs projektas dėl pridėtinės vertės mokesčio sumažinimo maisto produktams, todėl ministras ragina jį vėl ištraukti iš stalčiaus. Lietuvos parduotuvėse per metus saulėgrąžų aliejus pabrango beveik 50 proc.

Gintaras kreipėsi į „TV pagalbą“ su prašymu padėti atgauti negalios išmoką. Anot vyro, jis negalią turi nuo gimimo, o „Sodros“ manymu, jo ranka sutraumuota dėl 2017 m. patirtų sužalojimų. Vyras tikina, kad „Sodra“ jam skolinga 160 tūkst. eurų ir jokios traumos jis nebuvo patyręs. Vyro negalia jį lydi nuo pat gimimo – savo dešinę plaštaką jis slepia visą gyvenimą. Gintaro žmona Liana tikino, kad kasdienėje buityje jos vyrui pagalba būtina.

Lietuva pateikė prašymą Europos Komisijai (EK) išmokėti dar 388 mln. eurų šaliai skirtų europinio Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų, pirmadienį pranešė Finansų ministerija. Penktuoju mokėjimo prašymu Lietuva turės atsiskaityti už 5 RRF plano rodiklius – taip iš viso bus atsiskaityta už 111 rodiklių. Šiuo metu Komisijai iš viso atsiskaityta už 106 RRF plano rodiklius. Paskutinį, ketvirtąjį Lietuvos prašymą išmokėti 514,5 mln.

Kalėdinė pirkimo karštinė tęsis ir po Naujųjų metų. Lietuvos gyventojai plačiai atvers pinigines ir noriai išlaidaus po didžiųjų metų švenčių. Pasak ekonomistų, gyventojų kišenėse atsidūrę antros pensijų pakopos pinigai gerai pakaitins prekių ir paslaugų rinkas, dėl to kainų augimas šalyje nesulėtės. O Lietuvos pramonės kitąmet laukia išbandymo metai, kuomet dėl didelės konkurencijos Europoje gali kilti problemų eksportuojančiam verslui.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Šventinis laikotarpis dažnai būna ne tik gražiausias, bet ir daugiausiai streso keliantis metų laikas. Artėjant šventėms, gyventojai ne tik ruošia dovanas artimiesiems ir draugams, bet ir turi pasirūpinti, ką valgys bei kuo pasipuoš. Neretai šventės pareikalauja ir nemažų išlaidų, todėl žmonės ima svarstyti, kiek šiemet galės sau leisti ir kiek skirs dovanoms.

Prasidėjusi žiema vis labiau tuština gyventojų pinigines. Didėja centrinio šildymo sąskaitos, kurios nuo sausio augs dar dešimtadaliu dėl Seimo panaikintos mokesčių lengvatos. Ir tai dar ne viskas – nuo sausio daugumai gyventojų brangs ir elektra. Sąskaitos padidės ir dujas naudojantiems maistui gaminti. Tik besišildantiems dujomis jos šiek tiek atpigs, o pigesne elektra galės guostis tik neįgalieji ir pašalpas gaunantys gyventojai.

Valdantieji nesutaria, kiek nuo Naujųjų metų branginti degalus. Vyriausybė siūlo degalų mokesčius padidinti po 4–6 centus už litrą. Tačiau Remigijus Žemaitaitis ragina to nedaryti bent pusmetį ir pasižiūrėti, kaip sureaguos vairuotojai – gal pigesnių degalų jie pirks daugiau ir sumokės dar daugiau mokesčių.

Europos Centrinis Bankas (ECB) jau 3 kartą iš eilės paliko palūkanų normas nepakitusias – infliacija suvaldyta, o ilgą laiką sunkumų patyrusi euro zonos ekonomika šiuo metu atrodo stabilesnė. Nuo kitų metų gyventojai galės atsiimti pensijų fonduose sukauptas lėšas ir visiškai nutraukti kaupimą II pakopoje. Vis dėlto specialistai ragina išlikti budriems ir gerai apgalvoti, kam bus skirti šie pinigai.

Vokietijos valdžia ieško būdų, kaip suvilioti pensininkus toliau dirbti, ir nusprendė dirbantiems pensininkams nebeapmokestinti algų. Nors Lietuvoje darbuotojų taip pat trūksta, mūsų valdžios atstovai vokiečių pavyzdžiu sekti neketina. Lietuvos senjorai, gaudami 670 eurų pensijas – beveik triskart mažesnes už vokiečių – jei tik leidžia sveikata, patys veržiasi dirbti ir be jokių mokesčių lengvatų. Sudėję pensiją ir algą, jie gauna vidutiniškai beveik 2 tūkst. eurų per mėnesį.

Nuo Naujųjų metų vėl brangs bankų paslaugos. Seimas nusprendė panaikinti jiems du dešimtmečius galiojusias PVM mokesčio lengvatas. Tad vienas bankas jau skelbia nuo sausio penktadaliu branginantis gyventojams ir verslo klientams kai kurias paslaugas, kiti bankai dar laukia mokesčių inspekcijos išaiškinimo, už kurias tiksliai paslaugas reikės mokėti mokestį.

Surasti gerą meistrą, kuris pasirūpintų namų apdaila ar atliktų kitus panašius darbus, taps dar sunkiau. Ekonomistai prognozuoja, kad gyventojams pradėjus atsiimti sukauptus pinigus iš II pensijų pakopos, žmonės daugiau investuos į nekilnojamąjį turtą, todėl brangs ir su juo susijusios paslaugos. Kils ir kitų prekių bei paslaugų kainos, nes, pasak rinkos ekspertų, gyventojai daugiau pirks automobilių, kelionių, buitinės technikos bei kitų prekių.

Sukčiai naujomis istorijomis apie antrą pensijų pakopą jau žvejoja patiklius Lietuvos gyventojus – ieško landų prie banko sąskaitų, pasakomis bando įtikinti pasitraukti iš kaupimo sistemos, organizuoja vaizdo konferencijas, ragina investuoti lėšas į netikras platformas, jau dabar ir kitąmet, vos atsiradus galimybei pasiimti pinigus, visus juos atiduoti.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Ketvirtadienį Europos Centrinis Bankas (ECB) trečią kartą iš eilės paliko palūkanų normas nepakitusias, nes infliacija yra suvaldyta, o ilgą laiką sunkumus patyrusi euro zonos ekonomika šiuo metu atrodo stabilesnė. Iki tol ištisus metus palūkanų normą mažinęs ECB pagrindinę indėlių palūkanų normą nuo liepos toliau išlaiko ties 2 proc. Infliacija pastaraisiais mėnesiais stabilizavosi ties ECB nustatyta 2 proc.

Ateinantys metai žada būti gana dinamiški mūsų ekonomikai: prognozuojamas spartus atlyginimų, pensijų augimas, tačiau juntama baimė dėl infliacijos šuolių, kainų augimo bei akcizų tam tikroms prekėms. Ko tikėtis ir kam būti pasiruošus, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su „Artea“ banko vyr. ekonomiste Indre Genyte-Pikčiene. Kokie mūsų laukia ateinantys metai? Trumpuoju laikotarpiu, stebint visas makroekonomines kategorijas, gyvensime tikrai neblogai.

Ateinančių metų biudžeto pajamos augs 16,8 proc. iki 21 mlrd. eurų, išlaidos – 18,9 proc. iki 27,5 mlrd. eurų – šios sumos augs atitinkamai 3 mlrd. ir 4,36 mlrd. eurų, lyginant su 2025-ųjų biudžetu. Tai numatyta Finansų ministerijos registruotame projekte – jį ketvirtadienio posėdyje svarstys Vyriausybė. Numatomas valstybės biudžeto deficitas 2025 m. sieks 2,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), valstybės sektoriaus skola augs maždaug 5 proc. ir sudarys 45,3 proc. nuo BVP.

Seimas pensijų fondams leido investuoti į nekilnojamąjį turtą (NT) – taip siekiama juos paskatinti daugiau investuoti Lietuvoje ir didinti ekonomikos augimą. Pensijų fondams taip pat leista tiesiogiai investuoti į infrastruktūrą, nebiržinių įmonių vertybinius popierius – jų akcijas ar obligacijas, išvestines finansines priemones. Numatytas apribojimas – į nebiržinius vertybinius popierius galima bus investuoti iki 20 proc.

Latvijos ir Švedijos politikai, artėjant parlamento rinkimams, žada stabdyti maisto brangimą mažindami pridėtinės vertės mokesčius. To paties reikalauja ir dalis Lietuvos pirkėjų. Tačiau socialdemokratai šią nuostatą pašalino iš naujosios Vyriausybės programos, nors anksčiau žadėjo sumažinti mokesčius bent šviežioms daržovėms ir vaisiams. Valdantieji aiškina, kad kitų metų biudžeto prioritetas – gynyba.

Dėl pavasario šalnų, o vėliau ir liūčių, šiemet obuolių derlius kaip niekad mažas ir skurdus. Todėl ūkininkai ir prekybininkai nesivaržo už obuolius reikalauti net 50 proc. didesnės kainos nei pernai. Pirkėjai vietoj obuolių jau dairosi į bananus ir persikus. Šiemet brangūs ne tik obuoliai – ypač išaugo lietuviškų pomidorų, kopūstų ir bulvių kainos. Pomidorai, palyginti su pernai, pabrango pusantro karto, kopūstai ir supakuotos bulvės – trečdaliu.

Anykščių savivaldybė užsimojo gyventojus mokyti tvarumo. Už 16 tūkstančių pripirko daugkartinių indų maistui, juos išdalijo kavinėms ir tikisi, kad žmonės įpras vietoj vienkartinių indų maistui išsinešti rinktis daugkartinius ir taip prisidės prie švaresnės aplinkos. Vieni anykštėnai giria tokią iniciatyvą, kiti sako, kad yra svarbesnių darbų, kam savivaldybė galėtų skirti pinigų.

Kitąmet atsiradus galimybei atsiimti antroje pakopoje sukauptus pinigus, lietuviai jau svajoja kur juos išleis – taisys sveikatą, remontuos namus, pirks mašinas, buitinę techniką ir negailės pinigų šventėms. Tačiau ekonomistai perspėja, kad šie pinigai buvo numatyti sotesnei senatvei, tad ragina juos leisti ne šiandienos vartojimui, o tam, kas duos naudą ateityje. Kartu įspėjama ir apie sukčius, kurie vilios pinigus investuoti neaišku kur.

Bendrovei „Paysera LT“ buvo skirta bauda už kitos įmonės „Finansinės paslaugos „Contis“ įsigijimą negavus leidimo ir atskaitomybės reikalavimų pažeidimus, praneša Lietuvos bankas. Konstatuota, kad „Paysera LT“ ignoruodama teisės aktų reikalavimus, įsigijo 100 proc. „Finansinės paslaugos „Contis“ akcijų nepasibaigus teisės aktuose nustatytam įsigijimo vertinimo terminui ir negavusi Lietuvos banko sprendimo neprieštarauti siūlomam įsigijimui.

Naują koaliciją sudarę valdantieji vis garsiau kalba apie tai, kad kitąmet dar labiau didins kai kuriuos mokesčius. Jų akys pirmiausia krypsta į rūkalus ir alkoholį. Valstiečių ir „Nemuno aušros“ lyderiai didesniais mokesčiais grūmoja bankams. Verslo atstovai tokius planus peikia ir įspėja, kad dėl to dar labiau gali išaugti nelegali gamyba ir kontrabanda, tad didesni mokesčiai gali biudžetui ne padėti, o pakenkti.

Ketvirtadienį sutriko „Swedbank“ elektroninės bankininkystės paslaugos. Apie tai, kad banko klientams nepavyksta prisijungti interneto banko ar mobiliosios programėlės portalui patvirtino „Swedbank“ atstovas Gytis Verčinskas. „Banko klientai keliolika minučių galėjo susidurti su trumpalaikiais nesklandumais bandant prisijungti prie interneto banko ir išmaniosios programėlės.  Šiuo metu trikdžiai pašalinti ir visos banko sistemos veikia kaip įprastai“, – sakė G. Verčinskas.

Iš 216 visų Lietuvai skirto Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) rodiklių 44 yra didelės rizikos – tai reiškia, kad šalis gali pavėluoti juos pasiekti ir taip negauti milijoninių europinio fondo lėšų, nurodo Finansų ministerija.

Seimo priimti pensijų sistemos pakeitimai įsigalios tik kitąmet, todėl dalyvavimo antroje pensijų pakopoje iki pirmadienio, birželio 30 dienos, neatsisakę gyventojai į kaupimą bus įtraukti automatiškai, teigia „Sodra“. „Visi, kurie šiais metais gavo „Sodros“ pranešimą dėl įtraukimo į pensijų kaupimą ar įmokų atnaujinimo, turi priimti sprendimą iki birželio pabaigos.

Lietuvos bankas siūlo kitąmet minimalią mėnesio alga didinti iki 860 eurų į rankas. Tai būtų 80 eurų daugiau nei šiuo metu ir minimali alga prilygtų pusei kitąmet prognozuojamo vidutinio atlyginimo. Darbdaviai tokiam didinimui griežtai nepritaria, baimindamiesi kitąmet dar ir didesnės mokesčių naštos. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.  Profsąjungos atkerta, kad 80 eurų padidinimas nedidelis ir tai mažiausia galima suma.