Apie galimą poveikį kainoms Lietuvoje tv3.lt komentavo „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Pirmiausia brangsta degalai, kitų kainų poveikis ateina vėliau
Ekonomisto teigimu, dabartinė situacija turi ir neigiamų, ir teigiamų aspektų. Viena vertus, poveikis degalų kainoms jau matomas, tačiau platesnis infliacijos poveikis paprastai pasireiškia tik po tam tikro laiko.
„Bloga naujiena ta, kad jau dabar matome poveikį degalų kainoms – tai yra nenuginčijamas dalykas“, – sako A. Izgorodinas.
Vis dėlto, pasak jo, energetikos kainų pokyčiai į bendrą infliaciją persiduoda su vėlavimu. Lietuvoje toks poveikis dažniausiai pasijunta maždaug po pusmečio.
„Mūsų skaičiavimai rodo, kad aukštesnės energetikos kainos Lietuvos infliaciją, kalbant apie bendrą infliaciją, pradeda veikti maždaug su šešių mėnesių atotrūkiu. JAV – su dviejų mėnesių, eurozonoje – irgi apie šešis“, – aiškina ekonomistas.
Anot jo, kol kas matoma tik pirminė problema – brangstantys degalai. Tačiau vėliau poveikis gali pasiekti ir kitus kainų segmentus.
Maisto kainos gali reaguoti dėl brangstančios naftos ir trąšų
Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad vienas jautriausių sektorių gali būti maistas. Taip yra todėl, kad žemės ūkis labai priklauso nuo energijos kainų.
Pasak jo, maisto kainos yra priklausomos nuo naftos kainos, nes dyzelinas tiesiogiai veikia žemės ūkio ir maisto gamybos kaštus. Be to, svarbų vaidmenį gali turėti ir trąšų tiekimas.
A. Izgorodinas pažymi, kad Hormūzo sąsiauris yra svarbus ne tik naftos transportui, bet ir trąšų logistikai. Kai kuriuose segmentuose per šį regioną transportuojama net 30–40 proc. pasaulinės trąšų pasiūlos.
„Kadangi pavasarį prasideda aktyvūs žemės ūkio darbai, gali būti, kad vasarą dėl šių priežasčių ims kilti ir maisto kainos“, – sako jis.
Brangesni degalai gali kelti transporto ir kelionių kainas
Degalų brangimas paprastai greitai persiduoda ir transporto sektoriui. Ekonomisto teigimu, transporto įmonės jau dabar susiduria su didėjančiu kaštų spaudimu, ypač dėl augančių atlyginimų.
„Tiek, kiek brangs kuras, iš esmės tiek pat didės ir transportavimo kaštai“, – teigia A. Izgorodinas.
Pasak jo, transporto sektoriui gali būti sudėtinga dar labiau mažinti maržas, todėl dalis išaugusių kaštų greičiausiai bus perkelta vartotojams. Tai gali reikšti brangesnes logistikos paslaugas, keliones ar kitus su transportu susijusius sektorius.
Ekonomistas pabrėžia, kad daug kas priklausys nuo to, kiek ilgai tęsis konfliktas Artimuosiuose Rytuose. Jei situacija būtų išspręsta per artimiausias savaites, kainų šuolis galėtų būti laikinas.
„Jeigu konfliktas būtų išspręstas per artimiausias dvi savaites, poveikis būtų trumpalaikis“, – tv3.lt sako jis.
Tačiau jei konfliktas užsitęstų, naftos kainos galėtų kilti dar labiau. A. Izgorodino vertinimu, artimiausiu metu jos galėtų svyruoti maždaug tarp 100 ir 120 dolerių už barelį, tačiau vėliau riba galėtų pakilti iki 120–140 dolerių.
Jis taip pat pažymi, kad rinkų įtampą šiek tiek gali sumažinti pasaulyje paleisti strateginiai naftos rezervai. Vis dėlto tai tik laikina priemonė.
Pasak ekonomisto, šie rezervai gali būti išnaudoti maždaug per dvi savaites, todėl vėliau naftos kainos gali reaguoti dar jautriau. Be to, kol kas nematyti aiškaus proveržio sprendžiant konfliktą ar atblokuojant Hormūzo sąsiaurį.
Poveikis kainoms gali pasijusti po kelių mėnesių
Ekonomistas pažymi, kad energetikos kainų pokyčiai į kitus sektorius paprastai persiduoda palaipsniui.
Jo vertinimu, maisto kainų pokytį gyventojai galėtų pradėti jausti maždaug po dviejų ar trijų mėnesių, o stipresnis poveikis gali pasirodyti vasarą.
Taip yra todėl, kad infliacijos procesai yra gana lėti – nors degalų kainos reaguoja greitai, kiti sektoriai paprastai prisitaiko tik po tam tikro laiko.
„Kalbant apie visą infliaciją, dažniausiai kalbama apie maždaug šešių mėnesių laikotarpį, kol energetikos kainų pokyčiai pilnai persiduoda į kitus kainų segmentus“, – sako A. Izgorodinas.
Todėl jei konfliktas regione tęstųsi ilgiau, artėjant vasarai ar rudeniui vis daugiau sektorių galėtų pajusti šį poveikį, o kainų augimas taptų labiau pastebimas.
Kainas gali kelti ne tik karas – svarbūs ir vidaus veiksniai
BNS kalbinti ekonomistai teigia, kad įtampa Artimuosiuose Rytuose gali dar labiau paspartinti infliaciją, tačiau kainų augimą Lietuvoje lems ne tik išoriniai, bet ir vidaus veiksniai.
„Artea“ banko ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės teigimu, ilgiau trunkanti karinė eskalacija gali pakankamai stipriai paveikti naftos rinkos konjunktūrą, o tai gali atsispindėti ir infliacijoje.
„Jei šita karinė eskalacija tęsis ilgai, labai objektyvu, kad tai pakankamai stipriai paveiks naftos rinkos konjuktūrą ir gali naftos kainos pašokti.
Labai natūralu, kad tai darys įtaką ateities mėnesių infliacijai, nes nafta ne vien tiesiogiai veikia degalus ir kitų energetikos nešėjų kainas, bet netiesiogiai tas poveikis nuvilnija per kitų prekių ir paslaugų pridėtinės vertės grandines“, – BNS sakė ji.
Tuo metu „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad karinis konfliktas nebuvo netikėtas, todėl per pastarąsias savaites naftos kaina jau buvo išaugusi, o dalis galimo šuolio – įskaičiuota.
„Šis karinis konfliktas nebuvo netikėtas ir mes matėme JAV pasiruošimą tiems veiksmams jau per pastarąsias kelias savaites. Ir per tas pastarąsias kelias savaites naftos kaina padidėjo daugiau negu dešimtadaliu.
Dėl to šiandieninis naftos kainos šuolis apie 5 proc. yra nedidelis, bet tik dėl to, kad jau didelė dalis to galimo sutrikimo lūkesčių jau atsispindėjo jo kainoje per praėjusias savaites. Bet kol kas prie tokios kainos galutiniam vartotojui įtakos beveik nėra didelės“, – sakė ekonomistas.
Vis dėlto, anot jo, reikšmingesnis poveikis pasijustų, jei naftos kaina priartėtų prie 100 JAV dolerių už barelį – tuomet tai turėtų įtakos ne tik degalų, bet ir kitų prekių kainoms per transportavimo ir kitus kaštus.
Ekonomistai taip pat pabrėžia, kad infliaciją Lietuvoje šiemet lems ir vidaus veiksniai – sparčiai augančios darbo sąnaudos bei stipri paklausa.
„Šiemet labiau tikėtina, kad pagrindiniai infliacijos veiksniai bus vidiniai – vis dar sparčiai didėjančios darbo sąnaudos ir išliekanti labai stipri paklausa, kur jau pavasarį, vasarą ją dar sustiprins ir vienkartiniai veiksniai, tai yra gyventojų galimai išleidžiami pinigai iš jų ilgalaikių santaupų pensijų fonduose.
Tai irgi gali paskatinti paslaugų brangimą ir dėl to tikėtina, kad infliacija žemiau 3 proc. kartelės nesumažės – ten, kur ji buvo praėjusių metų pabaigoje, o kaip tik artės link 4 proc.“, – sakė N. Mačiulis.
