Užsienyje savitarnos kasas jau galima rasti, pvz., kai kuriose „Zara“, „Uniqlo“ parduotuvėse. Panašu, kad jau netrukus jos pasirodys ir drabužių parduotuvėse Lietuvoje.
„Aprangos“ grupė savitarnos kasas jau planuoja
Savitarnos kasos drabužių parduotuvėse vis dažniau minimos kaip galimas pokytis. Apie šį sprendimą tv3.lt komentavo „Aprangos“ grupės generalinis direktorius Rimantas Perveneckas.
„Savitarnos kasos yra mūsų planuose tam tikrose „Inditex“ tinklo parduotuvėse, kur jos veiktų efektyviausiai. Šiuo metu dirbame šiuo klausimu ir klientams naujienas apie savitarnos kasas pranešime, kai tik jos bus įdiegtos“, – nurodė R. Perveneckas.
Anot jo, savitarnos kasos pirmiausia skirtos gerinti klientų patirtį, nes suteikia daugiau greičio ir patogumo atsiskaitant už pirkinius.
„Savitarnos kasos yra sprendimas, gerinantis klientų patirtis bei suteikiantis greičio ir patogumo. Tai prekybos technologijų vystymo sprendimas, o ne personalo optimizavimo klausimas“, – pabrėžė jis.
R. Perveneckas pridūrė neabejojantis, kad pirkėjai įvertins dar vieną galimybę greitai ir patogiai atsiskaityti už pirkinius parduotuvėse.
„H&M“ savitarnos kasų Lietuvoje kol kas nesiūlo
Kol vieni tinklai svarsto apie naujoves, kiti kol kas išlieka atsargesni ir savitarnos kasų Lietuvoje dar nesiūlo.
Apie savitarnos kasų diegimą Lietuvoje tv3.lt pakomentavę „H&M“ atstovai teigia, kad bendrovė globaliu mastu aktyviai diegia technologinius sprendimus, siekdama užtikrinti sklandžią apsipirkimo patirtį skirtinguose kanaluose.
„Savitarnos kasos – tai galimybė klientams suteikti greitesnę bei lankstesnę apsipirkimo patirtį ir prisidėti prie procesų parduotuvėje efektyvumo didinimo“, – teigiama komentare.
Vis dėlto šiuo metu „H&M“ fizinėse parduotuvėse Lietuvoje savitarnos kasų nėra.
Bendrovė nurodo, kad ir toliau siekia gerinti apsipirkimo patirtį, geriau pažinti klientus bei pritaikyti pasiūlą klientų poreikiams.
„Decathlon“ savitarnos kasas Lietuvoje dar tik planuoja
Tarptautiniai tinklai savitarnos sprendimus jau taiko kitose šalyse, tačiau Lietuvoje jų diegimas vyksta lėčiau.
„Decathlon“ marketingo vadovė Katrīne Otersone pabrėžia, kad savitarnos kasos jau yra įprasta praktika daugelyje jų parduotuvių Europoje, tačiau Lietuvoje jų diegimą lemia vietos specifika.
Skirtingose šalyse naudojamos kasų (POS) sistemos turi būti pritaikytos vietos poreikiams, todėl sprendimai įgyvendinami nevienodai.
Pasak jos, Lietuvoje šiuo metu veikianti sistema buvo diegiama kaip pirmos kartos sprendimas, kuriame prioritetas buvo stabilumas ir integracija su vietine infrastruktūra, todėl savitarnos kasų modulis iš pradžių nebuvo įtrauktas.
Vis dėlto bendrovė patvirtina, kad savitarnos kasos Lietuvoje yra planuojamos.
„Artimiausiais mėnesiais ir metais planuojame diegti savitarnos kasas „Decathlon“ parduotuvėse Lietuvoje, tačiau pirmiausia siekiame užtikrinti visišką atitiktį Lietuvos fiskaliniams įstatymams ir vietiniams mokesčių reikalavimams“, – teigia K. Otersone.
Šiuo metu, anot jos, vyksta techniniai pasirengimo darbai, kad ateityje klientams būtų užtikrintas sklandus ir teisės aktus atitinkantis atsiskaitymo procesas.
Savitarna drabužių parduotuvėse pasaulyje jau įprasta, Lietuvoje – dar tik pradžia
Savitarnos kasos drabužių parduotuvėse pasaulyje sparčiai populiarėja, tačiau Lietuvoje ši technologija dar tik pradeda plisti. Taip sako „StrongPoint“ savitarnos produktų direktorius Povilas Kepalavičius, komentuodamas automatizuotų atsiskaitymo sprendimų plėtrą mados prekyboje.
Pasak jo, didieji tarptautiniai mados tinklai jau kurį laiką testuoja ir diegia savitarnos sprendimus įvairiose šalyse. Tiesa, aprangos sektoriuje dažniausiai naudojamos ne įprastos brūkšninių kodų skenavimo kasos, o pažangesnė RFID technologija, leidžianti greičiau atpažinti prekes.
„Taip, savitarna aprangos sektoriuje pasaulyje sparčiai populiarėja, nors Lietuvoje ji dar tik žengia pirmuosius žingsnius. Didieji tarptautiniai mados tinklai jau aktyviai diegia savitarnos kasas“, – sako P. Kepalavičius.
RFID technologija leidžia identifikuoti prekes jų net neskanuojant. Pirkėjui užtenka padėti drabužius ant savitarnos kasos paviršiaus, o sistema automatiškai atpažįsta modelį, dydį, spalvą ar kolekciją.
Tokiu būdu galima vienu metu nuskaityti kelias prekes, todėl atsiskaitymas tampa greitesnis nei naudojant tradicinį brūkšninių kodų skenavimą.
Be to, ši technologija padeda efektyviau valdyti atsargas ir mažinti vagysčių riziką – jei prekė nėra apmokėta, jos RFID žymė lieka aktyvi ir sistema gali tiksliai identifikuoti, kokia prekė bandoma išnešti iš parduotuvės.
Vis dėlto tokie sprendimai lengviau pritaikomi dideliems tarptautiniams tinklams, kurie gamina didelius kiekius vienodų gaminių ir gali RFID žymes integruoti dar gamybos metu. Mažesniems prekybininkams tai gali būti sudėtingiau ir brangiau.
„Didžiausia problema smulkesniems ir vidutinio dydžio drabužių pardavėjams yra prekės ženklinimo kaina ir procesas“, – pažymi P. Kepalavičius.
Anot eksperto, vis dėlto tikėtina, kad savitarnos sprendimai ateityje plėsis ir Lietuvoje. Tam įtakos turi augantys pirkėjų lūkesčiai greitam aptarnavimui bei prekybininkų siekis efektyviau naudoti darbuotojų laiką. Savitarnos kasos leidžia automatizuoti rutininius procesus, todėl darbuotojai gali daugiau dėmesio skirti klientų konsultavimui ir apsipirkimo patirčiai.
Automatizacija drabužių parduotuvėse: ne visur ji bus tinkama
Artea banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad technologijų pažanga prekyboje vyksta labai sparčiai, o Lietuva paprastai gana greitai perima užsienyje pasiteisinusias inovacijas.
Pasak jos, savitarnos kasos jau tapo įprastos maisto ar plataus vartojimo prekių parduotuvėse, todėl tokie sprendimai drabužių prekyboje vartotojų taip pat pernelyg nenustebintų.
„Globalios technologinės pažangos tempas toks, kad keistis ir prisitaikyti tampa būtinybė, o Lietuva paprastai gana greitai perima inovacijas, ypač jei jos jau pasiteisinusios ir plačiai išbandytos užsienyje bei įrodžiusios efektyvumą“, – komentavo ji.
Vis dėlto, ekonomistės teigimu, drabužių ir avalynės prekyba yra gana specifinė – skirtingos parduotuvės taiko skirtingas strategijas. Kai kuriose jų svarbiausias yra ne greitis ar mastas, o individualus dėmesys klientui ir apsipirkimo patirtis.
„Kai kuriose srityse nesiekiama masto ir greičio. Priešingai, konkuruojama asmeninio dėmesio klientui, kliento patirtimi, siekiant ilgalaikio ryšio būdais. Taigi, savitarnos sprendimai toli gražu ne visiems atvejams būtų tinkami“, – pažymi I. Genytė-Pikčienė.
Be to, tokių technologijų diegimas reikalauja nemažų investicijų. Pasak ekonomistės, savitarnos kasų įrengimas, saugumo sprendimai, dirbtinio intelekto integracija ir programinės įrangos priežiūra gali kainuoti daug, todėl tokie sprendimai atsiperka tik didesnėse parduotuvėse su dideliais klientų srautais.
„Reikalingos didelės investicijos ir nuolatinė priežiūra, tai efektyvu tik didelį mastą turinčiose parduotuvėse. Mažesnėse, kur klientų srautas nedidelis, atsiperkamumo pasiekti net ir nepavyktų“, – teigia ji.
Vis dėlto ekonomistė pabrėžia, kad automatizacijos, robotizacijos ir dirbtinio intelekto sprendimai ilgainiui neišvengiamai keis prekybos rinką ir tai, kaip žmonės apsiperka.
Kalbėdama apie darbo rinką, I. Genytė-Pikčienė sako, kad technologijos tikrai keičia darbuotojų vaidmenį, tačiau visiškai jų nepakeis.
„Automatizacija paprastai sumažina rutininio darbo dalį, bet iškelia aukštesnius reikalavimus klientų patirties gerinimui. Tad darbuotojų skaičius gali šiek tiek sumažėti, tačiau jų darbas taps kokybiškai kitoks“, – sako ekonomistė.
Ji priduria, kad nors techninių užduočių bus mažiau, gyvo kontakto su klientu poreikis niekur nedings – ypač sudėtingesnėse situacijose ar kai pirkėjams reikia konsultacijos.
