Būtent su tokia situacija susidūrė vienas banko klientas – jo inicijuotas tarptautinis pavedimas užsitęsė, buvo grąžintas, o dėl to esą dingo ir planuota galimybė laiku sudaryti pelningą sandorį, uždirbti pinigų.
Bandė pervesti 6 tūkst.
Kaip matyti iš Lietuvos banko paskelbto nuasmeninto ginčo sprendimo, situacija prasidėjo nuo iš pirmo žvilgsnio paprastos finansinės operacijos.
2025 m. spalio 21 d. klientas inicijavo 6 tūkst. JAV dolerių (5174 eurų) tarptautinį pavedimą į savo sąskaitą kitame banke.
Tą pačią dieną SEB bankas sustabdė operaciją ir paprašė pateikti papildomą informaciją apie gavėją – jo vardą, pavardę, gimimo datą ir kitus duomenis. Tokie veiksmai, anot banko, atliekami siekiant laikytis pinigų plovimo prevencijos bei tarptautinių sankcijų reikalavimų.
Kitą dieną klientui pateikus prašomą informaciją, bankas pavedimą patvirtino ir spalio 24 d. išsiuntė lėšas gavėjui. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad operacija nebuvo sėkminga – bankas korespondentas pavedimą grąžino dėl neteisingai nurodytų rekvizitų.
Spalio 27 d. pinigai buvo sugrąžinti į kliento sąskaitą, o lapkričio 3 d. jis pakartotinai pateikė labai skubų pavedimą, kuris šįkart buvo įvykdytas tą pačią dieną.
Klientas tikino praradęs galimybę uždirbti
Klientas teigė, kad dėl užtrukusio pavedimo negalėjo laiku sudaryti planuoto sandorio finansų rinkoje ir dėl to negavo apie 4 tūkst. JAV dolerių (3449 eurų) pajamų.
Jo teigimu, jei operacija būtų įvykdyta laiku, jis būtų galėjęs atidaryti sandorį palankiomis sąlygomis ir uždirbti.
Dėl to jis kreipėsi į banką, o vėliau – ir į Lietuvos banką, prašydamas įvertinti situaciją ir nustatyti patirtos žalos dydį.
Tuo metu SEB bankas aiškino, kad pavedimo sustabdymas buvo pagrįstas teisės aktų reikalavimais, o tokie patikrinimai yra įprasta praktika siekiant užtikrinti finansinių operacijų saugumą.
Be to, bankas pabrėžė, kad tarptautinių pavedimų atveju nėra nustatyta konkretaus įvykdymo termino, o jų trukmė gali priklausyti ir nuo kitų, tarp operacijoje dalyvaujančių bankų.
Taip pat pažymėta, kad lėšos klientui buvo grąžintos ne dėl banko veiksmų, o dėl neteisingai nurodytų rekvizitų.
Atsakomybės nenustatė
Išnagrinėjęs ginčą Lietuvos bankas konstatavo, kad bankas nepažeidė nei teisės aktų, nei sutartinių įsipareigojimų.
Sprendime pabrėžiama, kad civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti kelias sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę.
Kadangi šiuo atveju nebuvo nustatyta neteisėtų banko veiksmų, nėra pagrindo taikyti atsakomybės ir atlyginti kliento nurodytus nuostolius.
Be to, pažymėta, kad tarptautinių pavedimų atveju teisės aktai nenustato konkrečių įvykdymo terminų, o bankas turi teisę sustabdyti operacijas papildomiems patikrinimams.
Taigi galutinis sprendimas – kliento reikalavimas atlyginti apie 4 tūkst. JAV dolerių (3449 eurų) buvo atmestas.
SEB paaiškino, kodėl stabdo mokėjimus
Komentuodamas situaciją naujienų portalui tv3.lt, SEB bankas pabrėžia, kad tokie atvejai susiję su privalomais saugumo reikalavimais.
„Bankai, tarp jų ir SEB, privalo nuolat stebėti atliekamus mokėjimus, kad būtų užtikrinta pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija bei laikomasi tarptautinių sankcijų reikalavimų“, – nurodo bankas.
Anot jo, dėl šios priežasties tam tikrais atvejais mokėjimai gali būti sustabdomi, o klientų prašoma pateikti papildomos informacijos ar dokumentų.
„Vertindami mokėjimus remiamės visa turima informacija apie klientą, todėl nėra nustatytos vienos konkrečios aplinkybės ar situacijos, kuri automatiškai lemtų mokėjimo sustabdymą arba papildomos informacijos poreikį.
Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, todėl rekomenduojame klientams mokėjimo paskirtį nurodyti aiškiai ir tiksliai, vengti dviprasmiškų formuluočių, taip pat būti pasirengus, esant banko prašymui, pateikti papildomą informaciją“, – teigiama komentare.
Bankas priduria, kad kilus klausimų klientai gali kreiptis tiesiogiai, o į užklausas stengiamasi atsakyti kuo greičiau.
