Vieni teigia, kad iki tam tikros pajamų ribos keisti veiklos formą neapsimoka, kiti įsitikinę, jog mažoji bendrija gali būti finansiškai palankesnė.
Savarankiškai dirbančių gyventojų abejonės dėl veiklos formos
Diskusijos apie tai, ar verta keisti individualią veiklą į mažąją bendriją (MB), vis dažniau persikelia ir į socialinius tinklus. Įvairiose jų grupėse, vienijančiose smulkųjį verslą ir savarankiškai dirbančius gyventojus, matyti, kad žmonės aktyviai svarsto, skaičiuoja ir ieško patarimų, ar toks pokytis iš tiesų finansiškai naudingas, ar tik papildoma administracinė našta.
Vienoje iš grupių kilo klausimas, ar verta pereiti iš individualios veiklos prie mažosios bendrijos ar kitų veiklos formų. Diskusiją pradėjusi narė rašė:
„Šiuo metu esu įdarbinta kitoje įmonėje ir papildomai vykdau IV (30 proc. leidžiami atskaitymai). Reikalinga konsultacija, ar vertinga pereiti į mažąją bendrija, verslo liudijimą ar individualią veiklą su faktinėmis išlaidomis?“
Į šį įrašą netrukus sureagavęs kitas grupės narys teigė, kad iki tam tikros ribos keisti veiklos formą gali ir neapsimokėti: „Iki 40 000 eurų pajamų per metus nėra prasmės kažką keisti.“
Diskusijoje pasirodė ir nuosaikesnių vertinimų. Kitas grupės narys atkreipė dėmesį, kad vieno universalaus atsakymo nėra, o sprendimas priklauso nuo individualios situacijos:
„Naudingumas, keičiant verslo formą, priklauso nuo pajamų dydžio ir turimų faktinių išlaidų.“
Tuo metu dar kitas diskusijos dalyvis buvo kategoriškesnis ir skatino nedvejoti: „Neabejokite. Tikrai verta.“
Panašios abejonės kartojasi ir kitose grupėse. Kita narė taip pat svarstė galimybę pereiti iš individualios veiklos į mažąją bendriją ir klausė, ar tai iš tiesų leidžia sutaupyti mokesčių:
„Sveiki, ar yra kas planuojate pereiti iš individualios veiklos į MB, kad sutaupytumėte nuo mokesčių? Ar mokant mažiau mokesčių nėra taip, kad didėja išlaidos, pavyzdžiui, privalomas buhalteris ir panašiai?“
Į šį klausimą sekė raminantis atsakymas, kad papildomos išlaidos nebūtinai yra neišvengiamos: „Buhalteris nėra privalomas. Gali pats viską susitvarkyti, jei sugebi.“
Visgi komentaruose atsirado ir priešingų patirčių.
„Jei mąstote mažoji bendrija ar individuali veikla, paprašykite dirbtinio intelekto, kad palygintų jūsų asmeninius skaičius. Aš lieku prie individualios veiklos, nes pagal mano pajamas ir išlaidas mažoji bendrija būtų brangiau.“
Mažųjų bendrijų augimas – ne toks spartus, kaip gali pasirodyt
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentės Daivos Čibirienės pateikti „Creditreform“ duomenys rodo, kad nuo 2012 m. Lietuvoje iš viso buvo įsteigta apie 76 tūkst. mažųjų bendrijų, tačiau per tą patį laikotarpį apie 10 tūkst. jų buvo likviduota. Šiuo metu realiai veikia apie 66 tūkst. MB, iš kurių 39 proc. yra PVM mokėtojai.
Naujausių metų steigimo tempai taip pat nerodo proveržio. Per 2025 metus Lietuvoje buvo įsteigtos 955 mažosios bendrijos, iš jų 160 – sausio mėnesį.
Tuo metu 2026 metais iki vasario 21 d. įsteigtos 105 MB, iš kurių net 98 buvo įregistruotos vien per sausį. Didžiausias MB steigimo aktyvumas fiksuotas 2023 metais, kai per metus buvo įsteigtos 1 325 mažosios bendrijos.
Vertinant, kodėl dalis gyventojų vis dėlto svarsto keisti individualią veiklą į juridinį asmenį, D. Čibirienė pabrėžia, kad sprendimo negalima grįsti vien pajamų dydžiu.
„Nėra tokio dalyko, kad tik pagal individualios veiklos pajamas būtų galima pasakyti, jog mokesčiai bus mažesni pasirinkus MB vietoje individualios veiklos pagal pažymą, nes yra sumuojamos visos gyventojo pajamos.“
Vis dėlto, analizuojant atvejus, kai asmuo gauna tik individualios veiklos pajamas ir neturi reikšmingų sąnaudų, tam tikras mokestinis skirtumas gali išryškėti – maždaug nuo 60 tūkst. iki 300 tūkst. eurų pajamų per metus. Tačiau, pasak ekspertės, ne mažiau svarbi ir galimybė disponuoti uždirbtomis lėšomis.
Individualios veiklos atveju mokesčiai mokami nuo visų uždirbtų pajamų, net jei jos reinvestuojamos į veiklos plėtrą. Tuo metu juridinio asmens – tiek MB, tiek UAB – atveju mokesčių našta gali būti atidedama, jei pelnas neišmokamas savininkui, o lieka įmonėje. Tokiu atveju mokamas tik pelno mokestis, o gyventojo lygmens mokesčiai atsiranda tik išsiimant lėšas.
Ekspertė pabrėžia, kad dažniausia klaida – sprendimai, priimami be išsamių skaičiavimų.
„Kiekvienas atvejis yra individualus, todėl sprendimai, priimami neatlikus išsamių skaičiavimų ir neįvertinus realių asmens pajamų bei tikslų, dažnai neatneša laukiamo mokestinio rezultato.“
Pasak jos, taip pat klaidinga manyti, kad mažoji bendrija savaime labiau tinka augančiam verslui, o individuali veikla – tik trumpalaikiams darbams.
Abi veiklos formos gali vykdyti daugumą ekonominių veiklų, samdyti darbuotojus, o pasirinkimą lemia ne forma, o veiklos modelis, rizikos lygis ir finansiniai skaičiavimai.
VMI duomenys apie veiklos formų pasirinkimą
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) statistika rodo, kad pastaraisiais metais Lietuvoje auga visų pagrindinių veiklos formų registravimas, tačiau augimo tempai skiriasi. Daugiausia asmenų vis dar renkasi individualią veiklą, tačiau ryškėja ir mažųjų bendrijų populiarėjimas.
2023 m. individualią veiklą vykdė apie 264 tūkst. gyventojų, 2024 m. apie 282 tūkst., o 2025 m. jų skaičius pasiekė beveik 297 tūkst. Tai išlieka masiškiausia savarankiško darbo forma Lietuvoje.
Verslo liudijimus 2023 m. turėjo beveik 100 tūkst. gyventojų, 2024 m. apie 103 tūkst., o 2025 m. beveik 107 tūkst. Augimas fiksuojamas ir čia, tačiau jis mažesnis nei kitose veiklos formose.
Mažųjų bendrijų skaičius taip pat augo: 2023 m. jų buvo apie 47 tūkst., 2024 m. apie 54 tūkst., o 2025 m. jau beveik 64 tūkst. Per dvejus metus mažųjų bendrijų skaičius išaugo daugiau nei 16 tūkst.
VMI pabrėžia, kad ši statistika nepatvirtina vienos krypties migracijos. Žmonės ne tik pereina iš individualios veiklos į mažąsias bendrijas, bet apskritai aktyviau renkasi įvairias legalaus verslo formas.
VMI duomenys apie veiklos formų pasirinkimą
Komentuodama planuojamus pokyčius, VMI Teisės departamento vadovė Rasa Virvilienė atkreipia dėmesį, kad nuo 2026 metų mokestinė logika dar labiau išryškins skirtumus tarp veiklos formų, todėl sprendimus keisti veiklą gyventojams svarbu grįsti skaičiavimais.
Pirmiausia pabrėžiama, kad individualios veiklos atveju apmokestinamos ne visos pajamos, o vadinamasis pelnas, tai yra pajamos, atėmus leidžiamus atskaitymus.
Nuo 2026 m. individualios veiklos pajamos bus sumuojamos su kitomis metinėmis pajamomis, pavyzdžiui, darbo užmokesčiu, siekiant nustatyti taikytiną gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą.
Jeigu individualios veiklos apmokestinamosios pajamos neviršija 42 500 eurų, taikoma ši tvarka:
- kai apmokestinamosios pajamos neviršija 20 tūkst. eurų, faktiškai taikomas 5 proc. GPM tarifas;
- kai apmokestinamosios pajamos yra nuo 20 tūkst. iki 42 500 eurų, tarifas laipsniškai didėja nuo 5 iki 20 proc., priklausomai nuo pajamų dydžio.
Kai individualios veiklos apmokestinamosios pajamos viršija 42,5 tūkst. eurų, pajamų dalims pradedami taikyti vis didesni mokesčio tarifai.
- pajamų dalis iki 83 237,4 euro – 20 proc.,
- pajamų dalis nuo 83 237,4 iki 138 729 eurų – 25 proc.,
- pajamų dalis, viršijanti 138 729 eurus – 32 proc.
Verslo liudijimas ir mažoji bendrija
VMI atkreipia dėmesį, kad vykdantiems veiklą su verslo liudijimu esminių pokyčių neatsiranda, jeigu per metus gaunamos pajamos neviršija 50 tūkst. eurų. Tokiu atveju mokestis išlieka fiksuotas ir sumokamas iš anksto, kaip ir dabar.
Papildomos mokestinės prievolės atsiranda tik tada, kai pajamos viršija 50 tūkst. eurų per metus.
Tokiu atveju viršijanti pajamų dalis apmokestinama kaip individualios veiklos pagal pažymą pajamos, taikant jai nustatytą GPM tvarką.
Kalbant apie mažąsias bendrijas, VMI nurodo svarbią naujovę: naujai įregistruotoms mažosioms bendrijoms nuo 2026 metų gali būti taikomas 0 proc. pelno mokesčio tarifas dvejus metus.
Ši lengvata taikoma tik tuo atveju, jei:
- bendrijos metinės pajamos, kartu su susijusiais asmenimis, neviršija 300 tūkst. eurų;
- per tris iš eilės einančius mokestinius laikotarpius bendrijos veikla nėra sustabdoma, bendrija nelikviduojama, nereorganizuojama ir jos teisės neperleidžiamos naujiems dalyviams.
VMI pabrėžia, kad ši nuostata skirta skatinti naujai kuriamą smulkų verslą, tačiau ji nėra universali ir taikoma tik griežtai apibrėžtomis sąlygomis.
