individuali veikla

Darbdavys siūlo vietoje darbo sutarties registruoti individualią veiklą, nes taip abiem pusėms liks daugiau pinigų? Iš pirmo žvilgsnio toks pasiūlymas gali atrodyti patrauklus. Tačiau pakeistas sutarties pavadinimas darbo santykių nepanaikina. Jeigu žmogus ir toliau dirba vienam vadovui, jo nustatytomis sąlygomis ir naudojasi įmonės suteiktomis priemonėmis, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) gali vertinti ne dokumento pavadinimą, o tai, kaip darbas vyksta iš tikrųjų.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) siekia individualiai dirbančius gyventojus naudotis kasos aparatu. Paprastai tariant, grožio paslaugų teikėjai, statybininkai, automobilių meistrai ir kiti paslaugas patalpose ar kitose stacionariose vietose teikiantys gyventojai turėtų naudoti kasos aparatus. Šiuo metu galioja išimtys, leidžiančios kai kuriems individualią veiklą vykdantiems asmenims dirbti be kasos aparatų.

Vasara daliai gyventojų tampa ne tik poilsio, bet ir papildomo uždarbio sezonu. Vieni parduoda pačių surinktas uogas, grybus ar vaistažoles, o kiti atsikrato namuose nebereikalingų daiktų. Tačiau ne visi žino, kad už pačių surinktas miško gėrybes per metus galima gauti iki 3 tūkst. eurų, nemokėti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir šių pajamų nedeklaruoti. Vis dėlto ne visada lengva suprasti, kada pavienis pardavimas jau laikomas veikla, kurią reikia įregistruoti.

Pastaruoju metu vis daugiau gyventojų renkasi darbą sau. Individuali ar savarankiška veikla dažnai yra patraukli tuo, kad vykdant ją daliai gyventojų mokesčiai gali būti mažesni arba kai kuriais atvejais jų iš viso nereikia mokėti. Tačiau ne visi žino, kad mokesčiai priklauso ne tik nuo to, ar žmogus yra draudžiamas valstybės lėšomis, bet ir nuo to, kaip jie apskaičiuojami.

Pastaruoju metu vis dažniau keliama dilema, ar verta keisti individualią veiklą į mažąją bendriją. Smulkųjį verslą pradedantys gyventojai svarsto, ar toks sprendimas padės sutaupyti mokesčių, ar, priešingai, pridės daugiau biurokratijos. Vieni teigia, kad iki tam tikros pajamų ribos keisti veiklos formą neapsimoka, kiti įsitikinę, jog mažoji bendrija gali būti finansiškai palankesnė.

Parduodate drabužius ar buities daiktus per „Vinted“ ir manote, kad tai – tik nereikalingų daiktų išpardavimas? Daugeliu atvejų taip ir yra. Tačiau kai kuriose situacijose pajamų deklaracijoje galite netikėtai pamatyti mokėtiną sumą. Kodėl taip nutinka, kada atsiranda prievolė mokėti gyventojų pajamų mokestį ir ką svarbu žinoti, kad nekiltų nemalonumų, tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ diskutuoja Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovės pavaduotojas Martynas Endrijaitis.

Nuo šių metų pasikeitus individualios veiklos apmokestinimui gerokai išaugo mažųjų bendrijų, kurioms taikomi mažesni mokesčiai, steigimas. Ekspertė sako, jog tai suteiks žmonėms daugiau finansinio lankstumo, tačiau valstybei ilgainiui turės neigiamos įtakos.  Nuo sausio 1 iki 14 dienos Lietuvoje įsteigta 1221 mažoji bendrija – 1,6 karto daugiau nei pernai tuo pat metu (761), BNS pranešė Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus.

Kitąmet įsigalios nauji pakeitimai dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifų. Jie palies ir visus su individualia veikla dirbančius darbuotojus. Ekspertai sako, kad nauji pokyčiai įneš sumaišties, o ar į biudžetą bus įnešama dar daugiau pinigų – neaišku. Seimas dar birželį pritarė gyventojų pajamas nuo kitų metų apmokestinti trimis progresyviais tarifais – 20, 25 ir 32 proc. Naujoji tvarka neabejotinai palies ir iš individualios veiklos pajamas gaunančius gyventojus.

Praėjusią savaitę Seimas priėmė Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisas. Nauja tvarka įsigalios nuo kitų metų, o tai reiškia, kad dalis žmonių kitąmet mokės daugiau mokesčių. Pokyčiai neapeis ir dirbančių savarankiškai – individualios veiklos pajamos nuo kitų metų taip pat bus apmokestinamos pagal naują tvarką, o kai kuriems individualią veiklą vykdantiems asmenims teks sumokėti gerokai didesnius mokesčius.

Dirbantiems savarankiškai Lietuvoje yra taikomi mažesni mokesčiai. Vis tik iš individualios veiklos uždirbantys vos pora šimtų eurų per mėnesį yra apmokestinami taip pat kaip ir tie, kurie uždirba 3 750 eurų (45 tūkst.

Norint gauti pensiją senatvėje, reikia sukaupti daug metų stažo. Dirbant visus metus sukaupiami vieneri metai stažo. Tačiau ką daryti, jei dirbama mažiau, pvz., laisvu grafiku teikiant grožio paslaugas ar rūpinantis įmone, nedirbant griežtai nuo pirmadienio iki penktadienio kiekvieną savaitę? Tokiu atveju valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos sumokamos tik už tas dienas, kurias buvo dirbta, taigi atitinkamai sukaupiamas mažesnis stažas, dėl ko ateityje gali kilti problemų su pensija.

Paprastai darbuotojai Lietuvoje yra apsaugoti nuo netikėtumų praradus darbą: jiems yra mokama išeitinė ir nedarbo išmokos, kai kuriems – ir ilgalaikio darbo ar garantinio fondo išmokos. Vis tik tokią apsaugą turi ne visi – likus be darbo jiems nepriklauso jokie pinigai. Savarankiškai – pagal individualios veiklos pažymą, verslo liudijimą – dirbantys ar juridinį asmenį turintys gyventojai tokių palengvinimų neturi, tačiau atitinkamai moka mažesnius mokesčius.

Norintys dirbti savarankiškai neįkurdami įmonės turi du pasirinkimus: individualią veiklą su pažyma arba verslo liudijimą. Kaip žinia, pastarasis leidžia sutaupyti nemažai mokesčių. Todėl gyventojai įspėjami nesukčiauti, nes teks nemažai susimokėti. Skaitytojas Arvydas (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) portalui tv3.lt papasakojo, kad dėl labai aiškios priežasties – mažesnių mokesčių – norėjo išsiimti būtent verslo liudijimą.

Turint darbo sutartį mokesčius už darbuotoją sumoka darbdavys. Turint individualios veiklos pažymą ar verslo liudijimą, pajamas reikia deklaruoti ir mokesčius susimokėti pačiam. Vis tik kyla klausimas, ką daryti su mažytėmis pajamomis, gaunamomis, pavyzdžiui, už svetainėje patalpintą reklamą. Vienas asmuo socialiniame tinkle „Facebook“ nurodė, kad gauna pasyvias pajamas – apie 20 eurų – už interneto puslapio reklamą.

Pernai daugiausiai uždirbęs Lietuvos advokatas gavo 5 mln. eurų pajamų, o notaras – beveik pusantro milijono. Tačiau mokesčių jie sumokėjo 3-5 kartus mažiau nei turėtų pagal darbo sutartį, mat dirba pagal individualią veiklą. Seime kaista aistros dėl Vyriausybės siūlymo padidinti mokesčius teisininkams ir kitiems dirbantiems individualiai. Konservatoriai stumia šį projektą, žadėdami sumažinti pajamų nelygybę. Tačiau net jų koalicijos partneriai tokiam planui priešinasi.

Pajamų iš individualios veiklos kasmet į biudžetą įplaukia vis daugiau, sako Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovas.  „Aiški didėjimo tendencija – pajamos iš individualios veiklos kasmet didėja“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete pareiškė Tiesioginių mokesčių skyriaus vedėjas Rolandas Ragėnas.  Pasak jo, 2020 metais individualios veiklos pajamų buvo gauta 736 mln. eurų, 2021 metais – 1,005 mlrd. eurų, o pernai – 1,151 mlrd. eurų.

Gyventojai, svarstantys pradėti dirbti savarankiškai, baiminasi mažo uždarbio, kuris ateityje lems mažesnę pensiją. „Sodra“ šiuos nuogąstavimus patvirtina. Žmonės, dirbantys savarankiškai, sumoka mažiau mokesčių, tačiau jeigu jų uždarbis neviršija minimalaus atlyginimo, jų pensija bus nedidelė. Portalo tv3.lt skaitytoja Ingrida pasakojo, kad netrukus planuoja imtis individualios veiklos. „Dirbu vienoj įmonėje administratore, tačiau baigiau grožio paslaugų ir makiažo kursus.

Norint išvengti didesnio individualios veiklos apmokestinimo galima koreguoti šiuo pagrindu leidžiamų ekonominių veiklų sąrašą iš jo pašalinant didžiausias pajamas generuojančius darbus, sako Seimo narys, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius. Tai, anot jo, užbaigtų ginčus dėl Vyriausybės siūlomo didesnio individualios veiklos apmokestinimo.

Po trijų mėnesių derinimų Vyriausybė įteikė Seimui mokesčių reformą. Ji žada, esą didesni mokesčiai grės tik tiems, kas gauna daugiau nei vidutinį darbo užmokestį, tačiau nekilnojamojo turto mokestį ketina užkrauti kone pusei šalies gyventojų. Verslo organizacijos jau perspėja, kad didinti mokesčius per recesiją yra pavojinga, o konservatorių partneriai liberalai grasina, jog buldozeriu reformos nepraleis.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė užsimojo keisti mokesčių reformą ir lietuviams dabar žada vokišką gerovę. Sulaukusi kritikos lavinos dėl planų didinti mokesčius dirbantiems individualiai, ministrė šiek tiek atsitraukia ir žada nedidinti mokesčių didesniam būriui lietuvių – tiems, kas uždirbs iki 15 tūkst. eurų per metus. Verslo atstovai tokias ministrės korekcijas vadina kosmetinėmis ir toliau reikalauja reformą atidėti lengvesniems laikams.

Kai kurių mokesčių reformos korekcijų pasiūliusi Finansų ministerija įnešė dar daugiau painiavos ir neaiškumų, sako mokesčių ir ekonomikos ekspertai. Komentuodami naujausius pasiūlymus jie sako, kad individualios veiklos apmokestinimas tebelieka labai sudėtingas ir kelia nerimo žmonėms, be to, iki 3 proc. sumažintas GPM tarifas šiai veiklai nekeičia esmės – jos apmokestinimas vis tiek auga.

Finansų ministerija siūlo individualiai dirbantiems ūkininkams suvienodinti veiklos sąlygas kartu su tomis pat sąlygomis dirbančiu verslu. Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, siūloma taikyti momentinį turto nusidėvėjimą, kaip ir verslo įmonėms. „Tarkime, momentinis turto nusidėvėjimas, kuris ekonomikos augimo pakete siūlomas kitiems, verslams, tam tikros turto klasės būtų leidžiamos atskaityti per vienerius metus, o ne reikėtų jų atskaitymo išdėlioti per keletą metų.

Individualiai dirbantys gyventojai turėtų atsikvėpti, nes projektuodama mokesčių reformą Finansų ministerija pasiūlys jiems mokestinių nuolaidų. Tai trečiadienį pranešė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija, susitikusi su finansų ministre Gintare Skaiste.

Norintiems dirbti savarankiškai yra du būdai legalizuoti savo veiklą: išsiimti individualios veiklos pažymą arba verslo liudijimą. Vis tik ne visi aiškiai supranta, kuo skiriasi šios dvi formos, kaip jas reikia tvarkyti ir kurią vertėtų pasirinkti. Specialistai įvertino pagrindinius individualios veiklos pagal pažymą ir su verslo liudijimu skirtumus, terminus, veikimo tvarką ir nurodė, kokiais atvejais geriau rinktis vieną arba kitą.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujančios Trišalė tarybos atstovai iš esmės sutaria – reikia naujo individualios veiklos apibrėžimo. Toks neformalus sutarimas pasiektas trečiadienį taryboje svarstant Finansų misterijos inicijuojamą mokesčių pertvarką.

Finansų ministerijos pasiūlytą mokesčių reformą kritikuoja ne tik opozicija, bet ir valdančiosios koalicijos partneriai. Daugiausiai aistrų kelia mokesčių keitimas savarankiškai dirbantiems asmenims. Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad ši reforma paliestų tik dideles pajamas gaunančius asmenis bei priverstų juos solidariai prisidėti prie bendruomenės biudžeto.

Lietuvos valdantieji užsimojo dar labiau padidinti mokesčius. Šį kartą – asmenims, vykdantiems individualią veiklą. Ekonomistai įsitikinę, kad tai dar labiau skurdins žmones ir daugelis vargingiau gyvenančių tiesiog pasitrauks į šešėlį. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Finansų ministerija pristatė planus padidinti mokesčius dirbantiems savarankiškai. Esą taip būtų siekiama labiau suvienodinti mokesčius visiems dirbantiesiems, nesvarbu, kokią veiklos formą jie yra pasirinkę. Tačiau dirbančiųjų savarankiškai žmonių atstovai ir ekonomistai tokį sprendimą kritikuoja.

Prezidento Gitano Nausėdos pozicija dėl individualios veiklos apmokestinimo per kelerius pastaruosius metus pasikeitė, pripažįsta jo patarėjas Vaidas Augustinavičius. Anot jo, tai lėmė nauja mokesčių aplinka ir geopolitinė situacija.  Taip prezidento patarėjas reagavo į valdančiųjų kitiką, jog G. Nausėda 2019 metais pats siūlė papildomai apmokestinti savarankiškai dirbančius žmones, o dabar kritikuoja tokį patį siūlymą, kurį kartu su kitų mokesčių pertvarka teikia Finansų ministerija.

Finansų ministerija pristatė planus padidinti mokesčius dirbantiems savarankiškai. Esą taip būtų siekiama labiau suvienodinti mokesčius visiems dirbantiesiems, nesvarbu, kokią veiklos formą jie yra pasirinkę. Tačiau dirbančiųjų savarankiškai žmonių atstovai ir ekonomistai tokį sprendimą kritikuoja. Anot jų, didesni mokesčiai lems, kad individuali veikla, kaip darbo forma, išnyks, pabrangs paslaugos ir didės neapskaitomos arba šešėlinės ekonomikos mastai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė teigia palaikanti Finansų ministerijos siūlymą individualią veiklą apmokestinti 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu.

Finansų ministrės pasiūlyta mokesčių reforma praktiškai neturės ekonominės naudos ir neįneš teisingumo, taip tikina ekonomistas Algirdas Bartkus. Apie tai, kodėl dabartinę lengvatą dirbantiesiems savarankiškai galima vadinti teisinga ir kodėl nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimai didintų nuomos kainas, pokalbis su ekonomistu TV3 žinių „Dienos komentare“. Finansų ministrė siūlo didinti mokesčius tiems, kurie vykdo individualią veiklą.

Finansų ministerijai individualią veiklą siūlant apmokestinti 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad tai vienas iš „nerimą ir abejones keliančių“ su mokesčių reforma susijusių pasiūlymų.  „Aš sakyčiau, kad yra dalykų, kurie tikrai yra pozityvūs, bet yra ir dalykų keliančių nerimą ir abejones.

Savarankiškai dirbti gali ne bet kas, tačiau tie, kuriems pavyksta, turi nemažai privalumų: gali patys nuspręsti, kokiomis valandomis ar dienomis dirbti, kada pasiimti atostogas ar laisvadienius, ką daryti ir ko ne, taip pat jų nevaržo darbdavių taisyklės. Vis dėlto kai kurie piktinasi, kad tokie asmenys gyvena per gerai, nes be viso to dar sumoka žymiai mažiau mokesčių. Specialistai įvardijo privalumus ir trūkumus dirbant tiek su darbo sutartimi, tiek su individualia veikla.

Šiemet individualios veiklos pažyma išduota beveik 1,6 tūkst. pavėžėjimo paslaugas teikiančių užsienio piliečių, remdamasis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis. Apie tai rašo portalas lrt.lt VMI Kontrolės departamento vyresniojo patarėjo Rolando Puncevičiaus teigimu, pernai pavėžėjimo paslaugas deklaravo teikiantys 737 užsienio piliečiai. Iš jų 555 deklaravo 4,5 mln. eurų individualios veiklos pajamų.

Kai kurie nuomonės formuotojai už reklamą prašo 4 tūkst. eurų ar daugiau – viskas priklauso nuo reklamos pobūdžio, jos pateikimo, auditorijos dydžio, reputacijos. Didėja ir tokios veiklos patikrinimai: pernai nustatyta 17 rizikingų asmenų, nedeklaruotų pajamų užfiksuota tūkstančiais.

Nedarbo išmoka išduodama vertinant gyventojo užimtumo būklę ir statusą, o ne gaunamas pajamas. Jei žmogus vykdo savarankišką veiklą ar įsteigia juridinį asmenį, bet negauna jokių pajamų – jis nelaikomas bedarbiu ir nebegali pretenduoti į išmoką. Pašnekovai įspėja, kad savarankišką veiklą pradedantis asmuo turi įvertinti visas rizikas ir suprasti, kad verslas taip greitai pajamų neatneš. Todėl tenka rinktis – išmoka ar bandymas užsidirbti savarankiškai.

Ne visi gyventojai išėję į pensiją palieka darbus. Dalis jų nori prisidurti prie pensijos, tad toliau dirba. Savarankiškai dirbantys gyventojai piktinosi, kad nėra aišku, ar jie turi ir toliau mokėti „Sodrai“ mokesčius, ar yra nuo jų atleidžiami. Pasirodo, vieni įmokų gali išvengti, o kitiems tenka atiduoti dešimtadalį vidutinės pensijos.

Gyventojai, vykdantys individualią veiklą, kasmet turi savarankiškai atsiskaityti valstybei sumokėdami mokesčius. Tačiau jeigu asmenys turi ne tik individualios veiklos pažymą, bet dar ir dirba pagal darbo sutartį, kai kuriais atvejais socialinio draudimo įmokas vis tiek reikės sumokėti. Gyventojai, dirbdami skirtingus darbus ir gaudami atlyginimą, privalo sumokėti socialinio draudimo įmokas, kurios yra skaičiuojamos nuo gautų pajamų dydžio.

„Sodra“ dažnai sulaukia skundų iš savarankiškai dirbančių gyventojų, kurie, sumokėję privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas, susirgę tikisi sulaukti ligos išmokų. PSD įmokų mokėjimas užtikrina galimybę nemokamai naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis. Tačiau galimybė gauti ligos išmokas susijusi su kitomis – valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokomis, rašoma pranešime spaudai.   Pateikiame svarbiausia informaciją apie PSD ir VSD įmokas.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad 84 tūkst. gyventojų, kurie praėjusiais metais vykdė individualią veiklą, jau deklaravo pajamas ir 23 mln. eurų mokėtiną GPM sumą. Dar apie 200 tūkst. gyventojų pateikti deklaracijas ir sumokėti mokesčius turi mėnesį laiko – iki gegužės 2 d. Patogiausias būdas tai padaryti – per Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS). „Dėkojame tiems, kurie nelaukia paskutinės minutės ir jau deklaravo pajamas.

Šiuo metu dirbantys savarankiškai moka mažiau mokesčių ir įmokų, palyginti su dirbančiais pagal darbo sutartį. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo suvienodinti vienų ir kitų mokesčius, tad dirbantiems savarankiškai jų tektų mokėti daugiau. Vieni ekonomistai tam pritaria, o kiti perspėja, kad tokia veiklos forma, kaip individuali veikla, tiesiog išnyks, o „Sodros“ biudžetas nepapilnės.

Nuo pirmadienio smulkieji prekybininkai ir kiti individualiai dirbantys verslininkai gali teikti paraišką gauti iki 70 proc. kompensaciją už patalpų nuomą ir komunalines išlaidas. Iki šiol tokią paramą galėjo gauti tik įmonės ar įstaigos. Pagalbos priemonei „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusiems individualią veiklą vykdantiems asmenims“, kai kompensuojamos patirtos pastoviosios išlaidos, iš viso skirta 12 mln.

Vyriausybė penktadienį patikslino pagalbos priemones nuo pandemijos nukentėjusiam verslui ir darbuotojams – siūloma ilgiausiai iki rugsėjo pabaigos tęsti subsidijas už prastovas, tačiau keičiamas jų dydis, be to, vėliausiai iki liepos pabaigos subsidijos bus mokamos ir po prastovų. Įstatymo pakeitimams turės pritarti Seimas. Visoms subsidijoms papildomai reikėtų 67 mln. eurų.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad, pratęsus mokestinės pagalbos priemonių taikymo terminus, į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašus įtrauktiems mokesčių mokėtojams ir gyventojams iki š. m. rugpjūčio 31 d. ir dar du mėnesius nebus skaičiuojami delspinigiai, taip pat nevykdomi mokesčių išieškojimo veiksmai, rašoma pranešime spaudai.

Per pandemiją ištuštėjusio valstybės biudžeto pildymui kuriami nauji planai. Valdžią rankose laikančių dešiniųjų artimiausiuose sprendimuose – mokesčių korekcijos. Tam neprieštarauja ir prezidentas Gitanas Nausėda. Tokie planai ne juokais sunervino Donaldą Meiželytę, kuri įsitikinusi, kad prezidentui apie reikėtų patylėti. Plačiau šia situacija domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Valstybinė mokesčių inspekcija primena, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos apraše nustatytus kriterijus atitinkantys individualią veiklą vykdantys gyventojai, norėdami gauti individualią veiklą vykdančio asmens subsidiją, turi ne tik pateikti paraišką, bet ir būti deklaravę pajamas už 2019 (jei tokią prievolę turėjo) ir 2020 metus. Pateikę paraišką subsidijai gauti, tačiau dar nedeklaravę pajamų šiandien sulauks VMI laiško, jog jų paraiška subsidijai nepriimta.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija per savaitę nuo priemonės starto patvirtino 1,02 mln. dydžio paramą nuo karantino nukentėjusiems savarankiška veikla besiverčiantiems asmenims, rašoma pranešime.  Parama iš viso paskirstyta 4523 asmenims, o jos dydis vienam pareiškėjui vidutiniškai siekia nuo 100 iki 1000 eurų. „Patvirtinę naujas pagalbos priemones, skubame teikti pagalbą individualiai dirbantiesiems, kurių veikla suvaržyta karantino metu ir jie liko praktiškai be jokių pajamų.

Individualiai dirbantys gyventojai nuo pirmadienio gali teikti paraiškas papildomai vienkartinei išmokai. Tam iš valstybės biudžeto numatyta 20 mln. eurų.  Visi norintieji gauti vienkartinę subsidiją Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) puslapyje turi užpildyti nuo Covid-19 nukentėjusio individualią veiklą vykdančio asmens subsidijos paraišką.  Subsidija pareiškėjui, vykdančiam individualią veiklą pagal pažymą, sudarys 100 proc.