Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė teigė, kad lengvatos savarankiškai dirbantiems ne tik daro neigiamą įtaką „Sodros“ biudžeto tvarumui, bet taip pat stipriai mažina socialinio draudimo aprėptį tarp savarankiškai dirbančių asmenų
„Todėl siūloma savarankiškai dirbančius asmenis įtraukti į nedarbo socialinį draudimą, nustatyti „Sodros“ įmokų „grindis“ trumpalaikėms išmokoms, nedarbo, ligos ir motinystės socialiniam draudimui, taip pat suvienodinti savarankiškai dirbantiems asmenims taikomas socialinio draudimo įmokų „lubų“ ribas ir įmokų bazes“, – aiškino M. Navickienė.
Siūlymus vertina neigiamai
Ekonomistas Marius Dubnikovas nesutiko, kad savarankiškai dirbantys žmonės būtų apmokestinami labiau.
„Individuali veikla dažniausiai užsiima žmonės, kurie pradeda kurti verslą. Šią veiklos formą žmonės paprastai naudoja iki kol tampa pridėtinio vertės mokesčio (PVM) mokėtojais. Kai jie pasiekia šią ribą, pereina į kitokią verslo formą, dažniausiai atidaro uždarą akcinę bendrovę (UAB) ir toliau tęsia veiklą. Tad individuali veikla yra tarsi smėlio dėžė, kurioje užauga verslininkai.
Dar individuali veikla dažnai naudojama kaip papildoma veikla. Žmonės turi darbą, tačiau dar užsiima kita veikla – nuo papuošalų gamybos iki knygų rašymo. Tai reiškia, kad žmogus, kuris jau turi socialinį draudimą, papildomai dirba ir jam dar vieno draudimo nereikia. Tad kodėl jis turėtų mokėti mokesčius?“ – klausė ekonomistas.
Pasak jo, jeigu individuali veikla bus papildomai apmokestinama, jos gali iš vis nebelikti.
„Dalis žmonių pasitrauks į šešėlį, o kita dalis bus priversta registruoti kitokią verslo formą“, – sakė M. Dubnikovas.
Anot jo, darbo santykius sutapatinti su individualia veikla yra šiek tiek nesąžininga.
„Darbo santykiai reiškia, kad žmogus yra įdarbintas įmonėje, kuri neša didžiulę atsakomybę. Toks darbuotojas žino, kad mėnesio pabaigoje tikrai gaus atlyginimą. Jis rizikuoja tik tuo, kad jeigu tinkamai nedirbs, bus atleistas.
Tuo metu individualios veiklos vykdytojas užsidirba visus pinigus pats. Niekas tų pinigų jam nesumoka. Jeigu jis nepadarys savo darbo, jis ir negaus atlyginimo. Tad rizikos laipsnis yra visiškai kitas“, – pastebėjo ekonomistas.
Anot jo, labiau apmokestinant dirbančiuosius savarankiškai, tikimasi, kad mokesčių bus surenkama daugiau:
„Tačiau tikėtina, kad taip nenutiks, nes dalis žmonių pradės dirbti šešėlyje, o kiti kurs įmones. Jos apmokestinamos dar kitokia tvarka, tad neišeitų surinkti norimų „Sodros“ įmokų, apie kurias dabar kalba ministerija.“
Žmonės siūlo mokyti finansinio raštingumo
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas įsitikinęs, kad reikėtų kuo daugiau žmonių įtraukti į socialinio draudimo sistemą.
„Tačiau tai reikia daryti ne per prievartą, bet jiems paaiškinti, kodėl verta mokėti socialinio draudimo įmokas. Dalis savarankiškai dirbančių žmonių vis dar dirba šešėlyje. Taip jie kenkia patys sau. Todėl reikėtų juos šviesti socialinio draudimo klausimais. Dalis žmonių nenori ir nemoka deklaruoti savo pajamų.
Tik kažin, ar reikėtų savarankiškai dirbančius žmones apmokestinti lygiai taip pat, kaip ir dirbančius su darbo sutartimis. Juk dalies tokių gyventojų apskritai nėra mokestinėje sistemoje, jie vis dar dirba šešėlyje“, – sakė ekonomistas.
Taip pat jis pastebėjo, kad ne visada savarankiškai dirbančių žmonių piniginės įplaukos lygios jų pajamoms.
„Juk pavyzdžiui, jeigu auklė vyksta pas klientą, jai kainuoja atvykimas, taip pat reikalingi darbo įrankiai. Šiuo atveju, vaikiški žaislai, knygutės ar kt. Visa tai yra kaštai, tačiau abejoju, ar visos auklės renka čekius ir deklaruoja šiuos dalykus. Tad mokestinė bazė savarankiškai dirbantiems turėtų būti mažesnė“, – argumentavo Ž. Mauricas.
Didės įmokos ir socialinės garantijos
Tuo metu ekonomistas, Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka sakė, kad jau seniai reikėjo sulyginti dirbančiųjų savarankiškai ir pagal darbo sutartį žmonių apmokestinimą.
„Juk dirbantieji savarankiškai yra diferencijuotai apmokestinami tiek „Sodros“ įmokomis, tiek gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Kai kurios grupės savarankiškai dirbančiųjų jau yra priartintos prie dirbančiųjų pagal darbo sutartį. Tad visus reikia prie to artinti.
Žinoma, savarankiškai dirbantiems žmonėms didės įmokos į „Sodrą“, bet jie įgis ir daugiau socialinių teisių. Pavyzdžiui, teisę į didesnę pensiją, bedarbio išmoką ir pan. Tai bus naudinga tiek patiems žmonėms, tiek „Sodrai“.
Tačiau suprantama, kad žmonės tam priešinasi. Juk visi pinigus nori gauti dabar, o būsimos pajamos iš „Sodros“ daugeliui šiuo metu neatrodo svarbios. Bet todėl ir yra sukuriama privalomo draudimo sistema, kurioje dalyvavimas nėra pasirinktinas – noriu ar nenoriu, bet būtinas“, – aiškino ekonomistas.
Anot jo, žmonės dirbantys su darbo sutartimi irgi, ko gero, norėtų patys taupyti, o ne atiduoti dalį atlyginimo mokesčiams.
„Tad argumentai aiškūs, tačiau jie nėra rimti. Galiausiai juk matome, kad žmonės ir netenka darbų, suserga, sulaukia senatvės ir jiems socialinės apsaugos vis tiek reikia. Todėl ši savarankiškai dirbančiųjų apmokestinimo kryptis yra gera.
Dažnai savarankiškai dirbantys žmonės teigia, kad jų veikla yra rizikinga. Neva dirbantiems pagal darbo sutartį darbuotojams yra garantuota darbo vieta, dirbantys savarankiškai patys susikuria darbo vietą ir jie rizikuoja jos netekti. Tačiau rizikuoja visi. Juk įmonė gali bankrutuoti ir jos darbuotojai net ir turėdami darbo sutartį neteks darbų“, – pastebėjo R. Lazutka.
Anot jo, taip pat rizika yra atperkama didesniu pelnu.
„Žmogaus dirbančio su darbo sutartimi alga kas mėnesį nesikeičia, nepaisant to, ar įmonei sekasi geriau, ar prasčiau. Tuo metu savarankiškai dirbantis žmogus vieną mėnesį gali uždirbti daugiau, kitą mažiau, taip yra įprasta verslo aplinkoje. Juk ir didieji verslininkai investuoja į įmonę ir sėkmės atveju uždirba, o nesėkmės – patiria nuostolius.
Dirbantys savarankiškai turi galimybę gauti gerokai didesnes pajamas nei dirbantys su darbo sutartimi“, – tikino R. Lazutka.
