Pasirodo, vieni įmokų gali išvengti, o kitiems tenka atiduoti dešimtadalį vidutinės pensijos.
Vieni moka, kiti yra atleidžiami
Vieno šalies rajono centre gyvenantis pensininkas Romas (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasakojo, kad ir išėjęs į pensiją toliau dirba.
„Pensija siekia kelis šimtus eurų, tačiau dar norisi ir namą susiremontuoti, ir atostogų išvykti. Nusprendžiau dar kelis metus dirbti su verslo liudijimu. Turiu ir daugiau draugų, kurie ir toliau dirba su verslo liudijimu ar užsiima individualia veikla. Savarankiškas darbas leidžia patiems dėlioti darbo grafiką ir užimtumą.
Tikriausiai sunkaus fizinio darbo, kokioje gamykloje jau nebegalėčiau dirbti. O dabar skiriu darbui kelias valandas per dieną, remontuoju ir montuoju automobilių padangas“, – pasakojo vyras.
Anot jo, Lietuvoje vien tik iš pensijos sunku pragyventi.
„Žinoma, jeigu pirktume tik maistą ir mokėtume komunalinius mokesčius, pinigų užtektų. Tačiau pavyzdžiui, remontui jau tenka taupyti. Taip pat norisi ir pramogoms šiek tiek pinigų skirti.
Dirbdamas ir toliau moku „Sodrai“ įmokas. Tačiau draugai, irgi išėję į pensiją jų nebemoka. Sako, kad tokia tvarka „Sodroje“ – savarankiškai dirbantys pensininkai atleidžiami nuo socialinio draudimo įmokų. Tačiau kodėl niekas apie tai neinformuoja? Kur kreiptis, kad tų pinigų nebereikėtų man mokėti“, – retoriškai klausė vyras.
Romas piktinosi, kad valdžia labai greitai suskaičiuoja gyventojų skolas, blokuoja sąskaitas.
„Tačiau pati neskuba mums paaiškinti, kada turime mokėti mokesčius, o kada jau nebe“, – skundėsi vyras.
Kaip informuoja „Sodra“, PSD įmoka yra 6,98 proc. nuo minimaliosios mėnesinės algos (MMA), galiojančios ta mėnesį, už kurį mokate PSD įmoką.
Šiuo metu MMA yra 730 eurų. Taigi nusipirkus verslo liudijimą visam mėnesiui, tenka mokėti 50,95 euro PSD įmokų.
Šiuo metu vidutinė senatvės pensija yra 459 eurai. Vadinasi, su verslo liudijimu dirbančiam pensininkui reikia atsisveikinti su suma, viršijančia dešimtadalį vidutinės pensijos.
Kai kurie gyventojai atleidžiami nuo mokesčių
Tuo metu „Sodra“ komentuoja, kad pensiją gaunantys gyventojai gali nebemokėti socialinio draudimo įmokų, tačiau tai priklauso nuo jų individualios veiklos pobūdžio. Tai yra, ar dirbama su verslo liudijimu, ar vykdoma individuali veikla pagal pažymą.
„Pavyzdžiui, jei žmogus gauna Lietuvoje paskirtą socialinio draudimo senatvės, netekto darbingumo pensiją, šalpos pensiją ar šalpos kompensaciją ir vykdo veiklą su verslo liudijimu, tokiu atveju jam reikia mokėti privalomo sveikatos draudimo (PSD) įmokas už verslo liudijimo galiojimo dienas.
Jei žmogus gauna pensiją ir vykdo individualią veiklą (t.y. be liudijimo), tokiam asmeniui nereikia pranešti „Sodrai“ apie gaunamą pensiją (kompensaciją). Ši informacija yra įvertinama automatiškai programiniu būdu ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir PSD įmokos tokiam žmogui neskaičiuojamos. Jeigu toks asmuo visgi norėtų mokėti socialinio draudimo įmokas – pavyzdžiui, nori dar kaupti stažą, dėl kurio jo senatvės pensija kasmet didėtų, tokiu atveju jis apie tai turi mus informuoti“, – pasakojo „Sodra“.
Tačiau anot jos, pagal Socialinio draudimo įstatymą individualią veiklą vykdantys asmenys gali nemokėti socialinio draudimo įmokų ir tuo atveju, jeigu gauna senatvės ar netekto darbingumo pensiją iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės.
„Tokiu atveju, kad būtų neskaičiuojamos įmokos, asmuo turėtų pateikti Sodros teritoriniam skyriui informaciją ir įrodymus, kad gauna minėtą išmoką“, – sakė „Sodra“.
„Sodros“ naujausiais duomenimis, šiuo metu dirba 71,4 tūkst. senatvės pensijos gavėjų – tai yra apie 11 proc. visų senatvės pensininkų.
Didžiausią skurdą patiria vyresni žmonės
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, labiausiai skursta senjorai – praėjusiais metais skurdo rizikos lygis vyresnių nei 65 metų amžiaus grupėje siekė 35,9 proc. ir, palyginti su 2020 m., beveik nepasikeitė.
„O pensininkų grupėje šis skaičius dar didesnis – 38,8 proc. Taip yra todėl, kad vidutinė senatvės pensija jau kelerius metus yra mažesnė nei skurdo rizikos riba. 2021 m. skurdo rizikos riba vienam gyvenančiam asmeniui buvo 483 eurų per mėnesį“, – skelbia statistikos departamentas.
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė teigė, kad pažeidžiamiausi skurdo atžvilgiu yra senjorai.
„Dažnas jų dirbo visą gyvenimą, tačiau dėl buvusio menko darbo užmokesčio ar „vokelių“ sistemos dabar gauna tokias pensijas, kad apie orų gyvenimo saulėlydį gali tik pasvajoti. Pandeminiu laikotarpiu itin pažeidžiami tapo ir negalią turintys gyventojai – būtent jie pirmieji buvo atleisti iš darbo apribojus kai kurias veiklas. Su skurdu labai dažnai susiduria ir tie gyventojai, kurie turi vienokių ar kitokių sveikatos bėdų, nors neįgalumas jiems ir nėra pripažintas. Ir išbristi iš skurdo upės labai sunku dėl ribotų galimybių rasti darbą.
Tokie žmonės patenka į paramos sistemą, tačiau pagalba yra labai menka. Pavyzdžiui, pernai metais vidutinė socialinė parama vienam asmeniui siekė 107 eurus per mėnesį. Bet kaip žmogui pragyventi už tokią sumą?“, – retoriškai klausė su skurdu kovojančios organizacijos vadovė.
