Dėl tokių didelių mokestinių lengvatų verslo liudijimai tampa puikia landa gudravimui, kai uždirbant daugiau, nei didžioji dalis Lietuvos, mokesčių sumokama mažiausiai.
Dėl to šią vietą norima kaip reikiant pakoreguoti ir 45 tūkst. eurų kartelę sumažinti daugiau nei dvigubai.
Verslo liudijimai – landa sukčiavimui?
Seimo posėdžių metu konservatorė, buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė yra pabrėžusi, kad reikėtų keisti verslo liudijimų tvarką, kadangi ji turi nemažai spragų ir sulaukia kritikos iš įvairių tarptautinių organizacijų.
Anot jos, tikrai pasitaiko atvejų, kuomet žmonės išsiperka verslo liudijimus vienai ar kelioms dienoms, per jas neva „padaro“ 45 tūkst. eurų apyvartą ir sumoka itin mažą gyventojų pajamų mokestį (GPM).
„Nemuno aušros“ frakcijos atstovas Dainoras Bradauskas nesutiko su G. Skaistės žodžiais, kad vienai dienai išsiėmus verslo liudijimą pavyktų sugeneruoti 45 tūkst. eurų pajamų.
Anot jo, čia sukrenta visi rizikos kriterijai, tad sandoris nedelsiant pakliūtų į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) rizikos vertinimą, būtų iš karto vertinamas ir tikrai neliktų be dėmesio:
„Tokios rizikos aš nematau. VMI turi visus instrumentus tokius sandorius sugaudyti.“
Kas gresia už tokius veiksmus su verslo liudijimu?
VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Inga Gedminienė įspėjo – gyventojai, kurie realiai veiklą vykdo ilgesnį laikotarpį, tačiau verslo liudijimą įsigyja trumpam laikotarpiui ir visas per ilgesnį laiką uždirbtas pajamas deklaruoja kaip gautas per trumpesnį laikotarpį, pažeidžia pajamų apskaitos tvarką.
Pasak I. Gedminienės, tokie veiksmai laikomi neteisėtais, nes jų tikslas – išvengti dalies mokestinių įsipareigojimų ir sumažinti mokėtinų mokesčių sumą.
„Pajamų slėpimas ar neteisingas jų deklaravimas gali užtraukti tiek mokestinę, tiek administracinę atsakomybę.
Nustačius pažeidimą, gyventojui gali tekti sumokėti ne tik priskaičiuotus mokesčius, bet ir delspinigius bei baudą“, – pabrėžė pašnekovė.
Vis tik, VMI duomenimis, gyventojų, kurie dirbdami su verslo liudijimu nedeklaruoja savo pajamų, kasmet vis daugėja.
Pvz., jeigu 2021 m. pajamų nedeklaravo 1,8 proc. verslo liudijimo turėtojų, 2022 m. jų jau buvo 2,2 proc., 2023 m. – 3,3 proc., o pernai – net 6,3 proc.
Siūlo labiau apmokestinti uždirbančius virš 20 tūkst. eurų
G. Skaistė paminėjo, kad vidutinis tarifas su verslo liudijimu siekia vos 1,7 proc., kas yra labai mažai, kadangi darbo santykiuose šis tarifas siekia nuo 5 iki 32 proc.
Remdamasi individualia veikla besiverčiančių žmonių statistika G. Skaistė nurodė, kad 80–90 proc. jų su verslo liudijimu uždirba iki 20 tūkst. eurų per metus, nors mokesčių sumoka tiek pat, kiek uždirbantys 45 tūkst. eurų.
Dėl to politikė pasiūlė, kad ši supaprastinta mokesčių forma (fiksuotas GPM) liktų tik smulkiausiems verslininkams.
T. y. tiems, kurie per metus uždirba 20 tūkst. eurų (kas yra vidutinis atlyginimas per mėnesį) arba mažiau, bet ne 45 tūkst. eurų.
„Tuo metu visi, kurie turėtų didesnes apyvartas, galėtų verstis individualia veikla pagal pažymą ir mokėti pagal apyvartą“, – siūlė G. Skaistė.
Finansų ministras Rimantas Šadžius pritarė, kad iš užsienio ekspertų tikrai gauname pretenzijų dėl verslo liudijimų sistemos. Anot jo, Finansų ministerija būtų linkusi šiam siūlymui pritarti.
Tačiau R. Šadžius paminėjo, kad svarstant tokį dalyką kiltų daug kritikos ir argumentų iš smulkų verslą vienijančių organizacijų:
„Seimo nuožiūra šis klausimas turėtų būti sprendžiamas.“
Turintys verslo liudijimą mokės didesnius mokesčius?
VMI atstovė skaičiavo, kad 2024 m. veikla pagal verslo liudijimą vykdė apie 103 tūkst. gyventojų.
Iš jų apie 17 tūkst. deklaravo nuo 20 tūkst. iki 45 tūkst. eurų pajamų, o 421 gyventojas – daugiau nei 45 tūkst. eurų pajamų.
Tai rodo, kad išties daugiausia su verslo liudijimu dirbančių žmonių uždirba mažiau nei 20 tūkst. eurų per metus.
G. Skaistė paminėjo, kad anksčiau, įskaitant nekilnojamojo turto nuomos su verslo liudijimu atsisakymą, pavyko suskaičiuoti, kad bendrai biudžetas tokiu atveju sutaupytų apie 36 mln. eurų per metus:
„Čia kadangi to nebesiūlau, matyt būtų šiek tiek mažiau. Bet bet kokiu atveju tai yra nemenkas pliusas biudžetui ir, man atrodo, padėtų sistemą padaryti tvarkingesnę.“
D. Bradausko vertinimu, 45 tūkst. eurų riba galėtų likti, tačiau neslėpė, kad čia tikrai reikėtų tam tikrų pataisymų:
„Bet tikrai nenorėčiau, kad tie smulkūs verslai, kurie tikrai dirba ir tikrai iš to gyvena, realias pajamas gauna, neieško landų sukčiaujant, nenorėčiau, kad jie nukentėtų“, – pabrėžė „aušrietis“.
Vis tik siūlymui mažinti mažu pajamų mokesčiu apmokestinamą kartelę nuo 45 tūkst. iki 20 tūkst. eurų pritarė tiek Finansų ministerija, tiek Seimo Biudžeto ir finansų komitetas.
Kaip dabar apmokestinamos verslo liudijimo pajamos
VMI atstovė primena, kad pajamos, gautos iš veiklos, vykdytos pagal verslo liudijimą, yra apmokestinamos sumokant fiksuotą GPM.
„Šį mokestį gyventojas sumoka iš anksto, įsigydamas verslo liudijimą, o jo dydį nustato kiekviena savivaldybė atskirai, atsižvelgdama į veiklos rūšį ir kitus kriterijus.
Pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki gegužės 2 d., gyventojas privalo pateikti pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio gautas pajamas“, – komentavo I. Gedminienė.
Jos aiškinimu, jei bendra pajamų suma per mokestinį laikotarpį neviršija 45 tūkst. eurų (ir neviršijama 4,5 tūkst. pajamų suma, gauta iš juridinių asmenų), papildomai GPM mokėti nereikia.
Tačiau, jeigu metinės pajamos viršija 45 tūkst. eurų ribą (ar viršija 4,5 tūkst. pajamų sumą, gautą iš juridinių asmenų), pajamų dalis, viršijanti šią sumą, apmokestinama nuo 5 iki 15 proc. pajamų mokesčio tarifu, priklausomai nuo apmokestinamųjų pajamų dydžio.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
